Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-54-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
II-54-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05344-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas (pirm.)
Pažeidėjas
K. J., Institucijos
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Advokatai
Linas Jakas
Kategorijos
Skundas Nr. II-54-1034/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05344-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. J. atstovams advokatams Linui Jakui, Eglei Beržinskaitei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. J., Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Lino Jako skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės K. S. 2019 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1381-2019 dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės K. S. 2019 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1381-2019 administracinio nusižengimo byloje K. J. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 416 straipsnio 6 dalyje, 4 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 460 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui. Ši administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė K. J. paskirta už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 3 d., 23.25 val. vakariniame aplinkkelyje (ties Viršuliškių skg.), Vilniuje, vairuodamas automobilį 59 km/val. viršijo leistiną 90 km/val. greitį, važiavo 149 km/val. greičiu (atskaičius paklaidą) bei už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 28 d., 00.33 val. Konstitucijos pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį 32 km/val. viršijo leistiną 50 km/val. greitį, važiavo 82 km/val. greičiu (atskaičius paklaidą) (b. l. 29).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. atstovas advokatas Linas Jakas skundu prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kurioje K. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Skunde nurodyta, kad K. J. apie jam paskirtą teisės vairuoti atėmimą sužinojo tik 2019 m. lapkričio 21 d. nuvykęs į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Jam priklausančiu automobiliu dažnai naudojasi jo žmona, kuri valdo restoraną „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. rugsėjo 3 d. automobilį vairavo žmonos valdomo restorano darbuotojas vyriausiasis šefas M. A. F., kurio atvaizdas akivaizdžiai užfiksuotas greičio matavimo prietaiso. Minėtas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Dalis nutarimo, kuria pritaikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, K. J. buvo surašyta formaliai, vadovaujantis tuo, kad automobilis yra registruotas jo vardu, tačiau neesant neginčijamų įrodymų – fotonuotraukos su pažeidėjo veidu (b. l. 2-6).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti ir nurodė, kad dokumentai K. J. buvo įteikti, K. J. pats paprašė sumokėti baudą, nesidomėjo, už ką ji skirta, ilgai delsė paduoti skundą (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Linas Jakas paaiškino, kad K. J. nebuvo tinkamai informuotas apie paskirtą nuobaudą ir neturėjo galimybės apginti savo teisėto intereso. Žiūrint per kompiuterį ir priartinus nuotrauką akivaizdžiai matosi, kad vairuotojas yra M. A. F.. Mano, kad aplinkybė jog automobilį vairavo ne K. J. yra esminė, kadangi asmuo nepadarė administracinio nusižengimo, todėl prašo teismo panaikinti tą priimtą nutarimą. Prašo įpareigoti VMI grąžinti K. J. sumokėtą 330 Eur baudos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimo dalis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos pareigūnas netinkamai įvertino įrodymus, jų pakankamumą bei patikimumą ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog K. J. kaltė, padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, įrodyta.

ANK 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju K. J. pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį išimtinai vadovaujantis tik byloje esančia aplinkybe, kad jis yra transporto priemonės savininkas. Kitų įrodymų, kad K. J. 2018 m. rugsėjo 3 d., 23.25 val., vakariniame aplinkkelyje, Vilniuje, būtų vairavęs jam priklausančią transporto priemonę byloje nėra. Svarbu pažymėti, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANK_P-282264-2018 nuotraukose yra užfiksuota administracinio nusižengimo vieta, transporto priemonės valstybiniai numeriai, tačiau asmuo vairavęs transporto priemonę nėra užfiksuotas – nuotrauka yra neįžiūrima, nekokybiška (b. l. 24, 46). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teiginius, kad automobiliu naudojasi ir kiti asmenys, patvirtina byloje esantis 2018 m. spalio 25 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39-ANK_P-328940-2018, kuriame matyti, kad užfiksuotas kitas asmuo, galimai padaręs administracinį nusižengimą, naudojantis K. J. priklausančiu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23, 47), taip pat kiti bylos duomenys (b. l. 13-19). Nors asmuo ir sumokėjo jam paskirtą baudą, tai savaime nereiškia, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą.

Byloje nėra patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai konstatuoti, kad K. J. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ANK 2 straipsnio 7 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, aiškinamos kaltinamojo naudai, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (administracinio nusižengimo sudėties elementų ar požymių, kitų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenų pripažinimui įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Nagrinėjamu atveju, abejonių dėl to, ar būtent K. J. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pašalinti byloje esančiais įrodymais nėra galimybės, dėl jos turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismas, įvertinęs skunde nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto K. J. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, neįrodyta, todėl skundžiamo nutarimo dalis, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta subendrinta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė naikintina, o administracinio nusižengimo byla pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį K. J. atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors K. J. atstovas advokatas L. Jakas taip pat prašė įpareigoti VMI grąžinti K. J. sumokėtą 330 Eur baudos dalį, šis prašymas netenkintinas. Pažymėtina, kad toks įpareigojimas būtų perteklinis, nes asmuo turi teisę pateikti įsiteisėjusį nutarimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ši institucija privalo spręsti sumokėtos baudos grąžinimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

K. J. atstovo advokato Lino Jako skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės K. S. 2019 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1381-2019 dalies panaikinimo tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1381-2019 dalį, kurioje K. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta subendrinta 460 Eur dydžio bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesiui ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį K. J. atžvilgiu nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria subendrintos nuobaudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį ir 416 straipsnio 6 dalį.

Likusią nutarimo dalį, kuria K. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalyje, už kurį jam paskirta 130 Eur dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas