Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos) atstovui J. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. kovo 7 d. apie 13.50 val. atlikus A. T., vykdančio veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 710949 (išduotą 2016 m. spalio 4 d. vykdyti veiklą „Kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas“, operatyvų patikrinimą, nustatyta, jog A. T. 2016-2017 metais teikė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, naudodamasis išmaniąją „Uber“ programėlę, individualioje veikloje naudojo iš UAB „Autoerdvė“ nuomojamą automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš jo pateiktų Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalo bei Uber“ mokesčių suvestinių duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. A. T. gavo 7753,90 eurų pajamų (neatskaičius „Uber“ paslaugos mokesčio), neturėdamas leidimo vežti keleivių lengvaisiais automobiliais taksi, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 12 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių“ 3 punkto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ (redakcija, galiojusi iki 2017-01-03) 2 punkto nuostatas;

o tęsdamas individualią veiklą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 7 d., A. T. gavo 2682,24 eurų pajamų (neatskaičius „Uber“ paslaugos mokesčio), neturėdamas leidimo teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-27 įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2, 28 ir 29 punktų nuostatas, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 127 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. T. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepateikė mokesčių administratoriui Pridėtinės vertės mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos už 2016 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, kurią privalo pateikti iki kito mėnesio 25 dienos. Tuo A. T. pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 straipsnio 7 dalies nuostatas, VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų PVM deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčių susijusių formų užpildymo taisyklių 7.2 punktą, ir tokiais veiksmais administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas J. O. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko kaltinimą nurodytą AN protokole ir jame nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad asmenys vykdydami tokio pobūdžio veiklą, vadovavosi ne įstatymais, o žiniasklaida. Dėl veiklos, naudojant „Uber“ programėlę buvo daug diskutuojama. Su „Uber“ sutartys buvo sudaromos elektroniniu būdu, bendrovė Lietuvoje neveikė, ir teisės aktai, įteisinantys šią veiklą buvo pakeisti tik 2017 m. sausio mėnesį. Visi asmenys, kurie vykdė keleivių vežimo (pavėžėjimo) veiklą, iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo registruoti šią veiklą (mokesčių prasme) ir gauti leidimą iš savivaldybės vykdyti tokią veiklą. A. T. tokią veiklą vykdė be savivaldybės leidimo, tuo pažeisdamas Kelių transporto kodekso nuostatas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. papildžius įstatymą, t.y. įteisinus tokią veiklą, ją reikėjo deklaruoti savivaldybėje. Tas deklaravimas buvo traktuojamas, kad asmuo gauna leidimą vykdyti tokią veiklą. Šiuo atveju atsakomybė traukiamas asmuo tokią veiklą savivaldybėje deklaravo 2017 m. vasario 7 d., tokiu būdu iki šios dienos jis vykdė savo veiklą pažeisdamas įstatymo nuostatas. Ginčo, kad A. T. vykdė tokią veiklą nėra. Taip pat jis neteikė PVM deklaracijų laiku, tačiau dabar sumokėjo PVM mokesčius nuo savo veiklos, įsiskolinimo biudžetui už 2016 metus nėra. A. T. vykdė individualią veiklą, faktiškai jis teikė taksi paslaugas (keleivių pervežimas už atlygį), tačiau neturėjo savivaldybės išduoto leidimo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus kodekso nuostatoms, jis turėjo tik deklaruoti šią veiklą savivaldybėje. Įstatymo pakeitimo nuostatos buvo priimtos anksčiau, tačiau asmuo nesidomėjo, ir deklaravo savivaldybėje tik praėjus mėnesiui. PVM turėjo mokėti jis pats asmeniškai, ir apyskaitas, kitaip vadinamas deklaracijas teikti laiku, t.y. iki sekančio mėnesio 25 d. Byloje surinkti įrodymai patvirtina A. T. kaltę dėl nusižengimų, numatytų ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje padarymo, nuobaudą prašo skirti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. deklaravo pajamas, mokesčius sumokėjo, biudžetui žalos nepadarė, neprieštarauja, kad pajamos gautos iš neteisėtos veiklos, nebūtų konfiskuojamos.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. T. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 127 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. T. į teismo posėdį neatvyko, iš jo pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad nusižengimų fakto iš esmės jis neginčija, pripažino, kad teikė pavežėjimo paslaugas sudaręs sutartį su „Uber“ ir įvykdęs visus jų reikalavimus, tačiau nebuvo tinkamai informuotas, kad dar buvo reikalingas ir savivaldybės išduotas leidimas teikti keleivių vežimo taksi paslaugas, o pasikeitus įstatymo nuostatoms, kad reikia veiklą deklaruoti savivaldybėje, ką jis padarė tik 2017 m. vasario 7 d. Pripažino ir tai, kad neturėjo patirties dėl PVM deklaravimo nebūnant PVM mokėtoju, todėl nežinojo, kad pajamas reikėjo deklaruoti kas mėnesį (b.l. 9,10, 104-105). Taip pat jo kaltė įrodyta ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b.l. 2), operatyvaus patikrinimo pavedimu (b.l. 2,3,4,5), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 6--8), faktų fiksavimo pažyma b.l. 8), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma (b.l. 11), elektroninio deklaravimo sistemos duomenimis (b.l. 12,13-14), Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus pateiktu pranešimu apie išduotus leidimus (b.l. 17), sąskaita- faktūra (b.l. 18), veilos deklaravimu Vilniaus m. savivaldybėje (b.l. 19), automobilio nuomos sutartimi (b.l. 20), paslaugų sutartimi (b.l. 21-27,28), mokesčių suvestinėmis (b.l. 29-33, 34-74), banko išrašais (b.l. 75-82) ir kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. vykdė keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais veiklą ir gavo nustatyto dydžio pajamas neturėdamas tuo metu privalomo leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Tiek šiuo metu, tiek 2016 metais galiojančios 2011 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-768 patvirtintos „Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklės“ numatė, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą (Taisyklių 3 punktas). A. T. laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. teikiant keleivių pervežimo paslaugas, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio redakcijos 12 dalies nuostatos numatė, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi privalomai išduodamas leidimas; tokie leidimai tuo metu buvo išduodami savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Analogiška tvarka buvo reglamentuota 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 patvirtintose „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse“ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 3 d.), kurių 2 punkto nuostatomis buvo numatyta, kad vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio redakcija įpareigojo A. T., norint teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas: 1) turėti teisėtai valdomą lengvąjį automobilį, atitinkantį bendruosius motorinių transporto priemonių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme; 2) Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pateikti deklaraciją apie ketinimą vykdyti veiklą savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą. Visų šių reikalavimų A. T. neįvykdė, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. teikė keleivių pervežimo paslaugas neturėdamas leidimo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 7 d. teikė keleivių pervežimo paslaugas ir gavo pajamų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos nedeklaravęs šios veiklos savivaldybėje. Tuo A. T. pažeidė ne tik minėtas Kelių transporto kodekso normas, bet ir 2012 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-80 (aktuali redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 3 d.) patvirtintų „Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių“ 2, 28 ir 29 punktų nuostatas, numatančias šių taisyklių privalomumą ne tik taksi, bet ir keleivius už atlygį vežantiems lengvųjų automobilių vairuotojams, kurie privalo savivaldybės institucijai pagal vežėjo įmonės buveinės registracijos vietą arba gyvenamąją vietą, jeigu vežėjas yra fizinis asmuo, pateikti nustatytos pavyzdinės formos deklaraciją apie ketinimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą. Tokiu atveju vežėjui leidimas teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas laikomas išduotu kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu deklaracijos pateikimo savivaldybės institucijai diena. Be to. A. T. 2016-10-04 savo individualią veiklą registravo ne kaip taksi veiklą, o kaip "niekur kitur nepriskirtą veiklą, keleivinį sausumos transportą" (b. l. 11).

Iš operatyvaus individualios veiklos patikrinimo ir surašytos pažymos matyti, kad A. T. nepateikė 2016 m. spalio – gruodžio mėnesiais PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 95 straipsnio 7 dalies nuostatas, kuriose numatyta, kad Jeigu pirkėjas nėra PVM mokėtojas, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą pardavimo PVM sumą jis privalo sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį šis mokestis turėjo būti apskaičiuotas, 25 dienos. Kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. T. kaltė dėl padaryto administracinių nusižengimų, numatytų ANK 127 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta ir jam skirtinos nuobaudos.

A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino dėl padarytų nusižengimų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra 45 metų amžiaus, duomenų apie teistumą ar asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad jis pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusižengimus, kad vykdydamas veiklą, neturėjo tikslo nuslėpti, sąžiningai deklaravo iš jo veiklos gaunamas pajamas, žalos valstybei nepadarė, kad nusižengimus darė dėl privalomų reikalavimų nežinojimo, vėliau įteisindamas vykdomą veiklą, jo atžvilgiu taikytinos LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, ir skirtina švelnesnė nei numatyta 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobauda – įspėjimas, netaikant LR ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – iš veiklos gautų pajamų ir įrankio – transporto priemonės konfiskavimo. Už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą A. T. skirta nuobauda- įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 23 straipsniu, 24 straipsniu, 34 straipsniu, 35 str., 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą –įspėjimą.

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą –įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą- įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.