Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-312-312/2012

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. gegužės 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat nurodoma, kad išleistas į laisvę, nuteistasis būtų kontroliuojamas, o tai yra pati veiksmingiausia prevencinė priemonė siekiant, kad jis nenusikalstų, todėl bausmės tikslai galėtų būti pasiekti. Skunde taip pat nurodoma, kad tik 6-8 procentai nuteistųjų pakartotinai įvykdo nusikaltimus, neatlikę sąlyginės bausmės, o pasibaigus sąlyginiam bausmės atlikimo laikui, šis rodiklis svyruoja nuo 30 iki 40 procentų.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. G. M. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 181 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dveji metai.

Bausmės pradžia: 2010 m. spalio 3 d.

Bausmės pabaiga: 2012 m. spalio 3 d.

Nuteistasis G. M. yra atlikęs daugiau negu pusę bausmės. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Vilniaus pataisos namai pateikė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui teikimą dėl G. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste - BVK) 157 str. 3 d. 2 p. pagrindu.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 3 d. 2 p. įtvirtinta, jog gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, kai jie faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu teismas priima nutartį lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, jeigu yra: 1) formalusis pagrindas – atlikta tam tikra minimali, įstatyme nustatyta laisvės atėmimo bausmės dalis; 2) materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, kurį teikia pataisos įstaigos administracija, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą sprendimą. Nežiūrint į tai, kad šiuo atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 2 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio. Įstatymas suteikia teismui teisę ir pareigą įvertinti ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, tik visapusiškai įvertinus jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo vietoje, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybės.

Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, G. M. Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 181 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. Be jau nurodyto nuosprendžio, G. M. praeityje taip pat teistas Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, veiką pripažinus mažareikšme (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Akivaizdu, kad pagal paskutinius du nuosprendžius nuteistojo teistumai nėra išnykę, nes turinčiais teistumą asmenimis laikomi ir tie asmenys, kurie vis dar atlieka laisvės atėmimo bausmę už padarytus nusikaltimus. Todėl nuteistojo skunde nurodytas argumentas dėl jo išnykusių teistumų, į kuriuos be pagrindo atsižvelgė pirmos instancijos teismas, laikytinas nepagrįstu. Be to, šiuo metu nuteistasis yra kaltinamuoju dar vienoje baudžiamojoje byloje, kuri yra nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme, jis keletą kartų baustas administracine tvarka (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, teikimo medžiaga, b. l. 23-24). Kaip matyti iš teismui pateiktos G. M. asmens bylos, jis, siekdamas savo tikslų, gali neatsižvelgti į kitų asmenų interesus bei poreikius, Vilniaus pataisos namų administracijos charakterizuojamas tik patenkinamai (asmens byla, tomas 1, b. l. 53). Nuteistasis civilinio ieškinio taip pat nėra atlyginęs (teikimo medžiaga, b. l. 24). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja G. M. asmenybę.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos, patisos įstaigoje jis skatintas nebuvo, taip pat nebuvo ir baustas, nustatytos tvarkos nepažeidė (asmens byla, tomas 1, b. l. 53). Šios aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistasis sugeba prisitaikyti prie keliamų reikalavimų. Be to, ir Vilniaus pataisos namų 2012 m. vasario 6 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir dėl laisvės atėmimo bausmės pakeitimo švelnesne bausme bei dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės (asmens byla, tomas 1, b. l. 54) yra aiškiai nurodyta, kad nuteistasis sugeba prisitaikyti prie keliamų reikalavimų ir juos vykdyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir pareigą ne tik įvertinti minėtą išvadą, bet ir nuteistojo elgesį, kuris taip pat rodo jo gebėjimą prisitaikyti, tačiau iniciatyvos keistis stoką.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistojo G. M. pastangos tobulėti mokantis 11 klasėje, skaitant, ryšių su šeima palaikymas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip ir faktas, kad laisvėje jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą pas savo seserį. Tačiau šių aplinkybių nepakanka, kad teismas padarytų išvadą, jog nuteistasis G. M. jau gali pasitaisyti, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Be to, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos BPK 305 str. apibrėžia, reikalavimus, keliamus nuosprendžio aprašomajai daliai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, sprendęs nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, minėto straipsnio reikalavimų pažeisti negalėjo, nes lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas išsprendžiamas priimant nutartį, o ne nuosprendį.

Įvertinus tiek teigiamai, tiek neigiamai G. M. asmenybę bei jo elgesį apibūdinančias aplinkybes, konstatuotina, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas bei yra pasiruošęs vykdyti savo įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog pasitaisys neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.