Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį – motiną, o būtent:

jis, 2020-11-11, apie 23 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.94% promilių girtumas) žodinio konflikto su savo mama nukentėjusiąja T. K. metu, suėmė jai už dešinės rankos bevardžio piršto, jį suspausdamas ir palenkdamas į išorinę pusę, taip padarydamas T. K. odos nubrozdinimą dešinės plaštakos trečio ir ketvirto piršto projekcijoje, dešinės plaštakos ketvirto piršto apatinio trečdalio poodinę kraujosruvą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. K. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio vakarą jis mamos reikalavo atiduoti pasą, buvo sugriebęs už rankos, ryte atvažiavo policija. Jis reikalavo paso, o mama nedavė, bijojo, kad kaltinamasis jį pames. Kaip viskas įvyko, nepamena. Pamena tik, kad atvažiavo policija. To momento neprisimena, bet sutinka, kad galėjo sugriebti mamą už rankos. Kitą dieną mama skundėsi rankos skausmu. Buvo normaliai išgėręs, išgėrė daug alaus. Jį išvežė paryčiui. Policija buvo atvažiavusi į butą. Kitą dieną atvažiavo prokuroras, davė parodymus ir po pietų paleido. Kai paleido, dar gėrė, o tada grįžo namo. Tą dieną, kai vyko konfliktas, lauke gėrė vienas. Grįžo, kai jau buvo tamsu. Namie buvo mama, močiutė, dėdė. Močiutė ir dėdė jau miegojo. Policija atvažiavo greitai, nuramino jį ir išsivežė. Nepatiko, kad atvažiavo policija, priešinosi, kai sulaikė. Tai iš dalies prisimena. Su mama konfliktavo, bet to momento neprisimena. Kitą dieną mama rodė sužalotą ranką. Ji jam nemeluotų. Prisimenu, kad stūmė mamą į krūtinę. Ji krito ant lovos miegamajame. Mama atsistojo, rankoje turėjo telefoną. Suprato, kad kvies policiją. Negali pasakyti, ar ją stūmė tik vieną kartą. Neatsimena, ar tikrai griebė mamą už rankos, bet gali būti.

Būna, kad jis pavartoja alkoholio. Dabar su mama nebuvo konfliktų. Visą laiką gyvena su mama ir močiute. Dar buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Nors buvo įpareigojimas su mama nebūti, bet vis tiek kartu gyvena. Su mama susitaikė. Ji jam neduoda paso, nes buvo pametęs asmens tapatybės kortelę. Mama sako, kad pasas jam nereikalingas, bet jam jo reikia, kai eina į kazino. Mėgsta lošti kazino prie automatų. Būna, kad laimi, bet kartais pralaimi. Kitiems tai nepatinka, o jam pramoga. Nedirba, gauna 230 eurų neįgalumo pašalpą. Kartais įsidarbina, bet trumpam, padirba ir išeina, mėgsta išgerti. Dėl gėrimo pasitaiko konfliktų. Jeigu yra vidutiniškai išgėręs, viskas normaliai. Kai išgeria stipriau, neprisimena situacijos. Kai turi pinigų, stipriai geria, pailsi ir vėl geria. Patinka valkatauti (duomenys neskelbtini). Palaiko prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir susitaikymo (b. l. 180).

Apklausta teismo posėdyje kaip nukentėjusioji T. K. paaiškino, kad tą vakarą apie 22 val. sūnus parėjo girtas. Ji ruošėsi gulti miegoti. Sūnus pareikalavo paso, pyko, sugriebė už rankos, pasuko pirštą. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Ją išvežė greitoji medicinos pagalba, o M. išvežė policija. Pirštas nesilanksto iki šiol. M. sugriebė už rankos, piršto sąnarį palenkė į kitą pusę.

Dabar santykiai geri, kai policija jį parvežė iš (duomenys neskelbtini). Kol nėra pinigų, viskas gerai, M. sėdi namie. Kai gauna pinigų, išleidžia per dvi dienas, vėliau ji jį išlaikau. Jeigu jis išgeria alaus, būna nepiktybiškas, bet kai išgeria vyno, susimaišo protas. Policiją kviečia kas mėnesį. Nuo vasario 14 d. M. valkatavo (duomenys neskelbtini). Tyrėjai jo ieškojo, reikėjo pasirašyti dokumentus. Pasakė, kad gali būti (duomenys neskelbtini), nes matė, kad (duomenys neskelbtini) ėmęs pinigus. Parvežė, nes reikėjo parašo.

Nurodė, kad ji atleido M., sutiko taikytis. Ligonių kasoms ji nemokės žalos atlyginimo, ir taip jį išlaiko. Būtų gerai, kad bankas padarytų taip, kad iš karto būtų atskaitoma iš pašalpos. Dabar banko kortelė pamesta, pašalpa nepaimta už 2 mėnesius. Nemažai atskaito antstoliai. Gal galėtų sumokėti dalimis (b. l. 181).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji T. K. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su motina – I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m.; broliu – B. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. ((duomenys neskelbtini)) bei su savo sūnumi – M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2020-11-11 apytiksliai 23:00 val. tarp jos bei jos sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji jam neduoda jo paso. Pripažįsta, savo sūnaus pasą laiko jam nežinomoje vietoje, laikymo vietas kartas nuo karto keičia, taip daro dėl to, kadangi pergyvena, kad jos sūnus gali pasą pamesti, kadangi jau ne pirmą kartą, kai sūnus pameta savo asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą, mobilaus ryšio telefonus. Taip pat jisai buvo pametęs raktus nuo savo buto, neįgalumo pažymėjimą, keletą kartų buvo pametęs savo banko kortelę. T. K. pergyvena, kad kiti žmonės nepasinaudotų jo duomenimis, jei jisai pamestų savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. 2020-11-11 apytiksliai 23:00 val. žodinio konflikto metu sūnus panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. stvėrė jai už dešinės rankos bevardžio piršto, po ko jį suspaudė ir palenkė į išorę. Tuo metu ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po įvykio ji iškart paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu „112” ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai nuvežė ją apžiūrai į RVUL, Vilniuje, Šiltnamių g. 29. RVUL diagnozuotas dešinės plaštakos IV-o piršto raiščių patempimas. Jos ir jos sūnaus santykiai yra geri, tačiau kartais tarp jų įvyksta žodiniai konfliktai, kurie ankščiau neperaugdavo į smurtą. Jos sūnus yra kurčnebylis nuo gimimo, tačiau jisai moka skaityti bei rašyti lietuviškai. Sūnus moka kalbėti lietuvių kalba, tačiau galimai prie kitų asmenų jisai kuklinasi kalbėti. Namuose bendrauja tiek gestų, tiek lietuvių kalba. Sūnų galėtų charakterizuoti kaip gerą, nuoširdų, rūpestingą, paslaugų, tvarkingą. Tačiau kartais pasireiškia agresijos priepuoliai, dėl ko taip įvyksta, nežino. Jos sūnus priverstiniai, keletą kartų gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą gydėsi 2019 m., negali nurodyti tikslaus laiko. Kai pirmą kartą jos sūnus gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, prieš apytiksliai 10 metų, minėtos ligoninės psichologas nurodė, kad jam yra asmenybės susidvejinimas. Kaip yra šiuo metu, negali nurodyti. Šiuo metu sūnus jokių vaistų nevartoja. Taip pat sūnus mėgsta lošti. Jisai turi tam priklausomybę. Namuose mažamečių bei nepilnamečių vaikų nėra. Nors minėtu adresu gyvena keturi žmonės, tačiau įvykio niekas nematė, kadangi kiti šeimos nariai jau miegojo. Jos sūnus fizinį skausmą jai sukėlė būdamas jos kambaryje. Sūnus turi kur gyventi, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31).

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, proceso dalyviai sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš 2020-11-11 patrulio M. S. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nuketėjęs asmuo T. K. pranešė apie įvykį. Jos dėl fizinės būklės apklausti nepavyko, todėl surašytas tarnybinis pranešimas. Matomi smurtą patyrusio asmens sužalojimai: patinimas, pažymėta lokalizacija – dešinės rankos pirštai. Nukentėjusiosios būsena – didelis susijaudinimas, Smurtu įtariamas asmuo – M. K., ant jo matomų kūno sužalojimų nenustatyta, jis susijaudinęs. Nukentėjusįjį ir smurtu įtariamą asmenį sieja giminystės ryšys – motina ir sūnus. Nepilnamečių vaikų nėra. Įvykio aplinkybės nurodyta: 2020-11-11 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neįgalus sūnus M. K. konfliktuodamas su savo motina T. K. dėl paso, stvėrė jai už dešinės rankos ir išsuko jai dešinės rankos bevardį pirštą. T. K. pajuto fizinį skausmą, negali sulenkti bevardžio piršto. GMP išvežė T. K. į RVUL. Apie 00:15 val. M. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į VPK OVS. Įvykio vietos aplinka tvarkinga, anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-2).

Iš 2020-11-12 įvyki vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute, (duomenys neskelbtini). Į butą patenkama iš laiptinės į koridorių. Dešinėje yra įėjimas į kambarį. Kambario kairėje kabo televizorius, po juo ant grindų yra trys raudonos pagalvės ir žaislas. Dešiniau stovi tamsiai ruda medinė spinta, joje yra įvairūs daiktai – knygos, paveikslai, kriauklės, puodeliai, lėkštės, lempa. Prie spintos yra oranžinė kėdė, toliau sofa, ant kurios guli drabužiai. Įėjus į kambarį dešinėje stovi lova, ant kurios guli baltos spalvos paklodė. Laiptinė, kaip ir apžiūrimas butas vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebimi. Daiktų ir pėdsakų reikšmingų veikai tirti, nenustatyta (b. l. 11-16).

Iš 2021-01-13 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūno Bodycam. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašo trukmė 03:03 min. 01:16 min. policijos pareigūnai užeina į butą, jame matosi moteris, mažas vaikas bei vyras. Pareigūnus prie buto durų pasitiko moteris. Ji sako, kad nežino, ką daryti, ar reikia greitosios. Pareigūnai klausia, kas atsitiko. Moteris rodo pirštą, sako, kad gal išsuko, negali sulenkti, kad ji kvietė policiją. Kad jis buvo (duomenys neskelbtini), vakar išėjo iš namų, pasiėmęs 220 eurų ir vakar buvo (duomenys neskelbtini), policijoj buvo pakliuvęs, Jis kurčnebylys, atėjęs skandalija, prašo paso. Pareigūnai klausia, ar jis išsuko jai pirštą? Moteris sako, na taip, aš gyniausi. Nurodo, kad ne pirmas kartas, kai policiją kviečia, kad tai aišku, gi sūnus, kad neturi kur daugiau kreiptis, jis miegoti neduoda, motinai virš 70 metų. (b. l. 17).

Iš registruoto įvykio informacijos matyti, kad 2020-11-11 23:42 val. gautas T. K. pranešimas BPC apie tai, kad jos sūnus su ja konfliktuoja, ją muša. GMP atsisakė, kaukia, nepilnamečių nėra (b. l. 27).

Iš 2020-11-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G3324/2020 (01) matyti, kad nukentėjusiajai T. K. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos trečio ir ketvirto piršto projekcijoje, dešinės plaštakos ketvirto piršto apatinio trečdalio poodinė kraujosruva. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 39-40).

T. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2020-11-12 (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta pacientė T. K., traumos laikas nurodytas 2020-11-11 23:30 val. Nurodant aplinkybes pacientė nurodė, kad namuose pirštą užsuko sūnus. Apžiūros rezultatai: bendra būklė patenkinama, dešinės plaštakos IV-o piršto skausmas, tinimas, judesiai riboti, plaštakos kraujotaka, inervacija nesutrikusi, sužalojimo pobūdis – patempimas (b. l. 41-43).

Apklaustas kaip liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-11 patruliuodami kartu su M. S. apie 23:45 iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) smurtaujama. Atvykus nurodytu adresu buto duris jiems atidarė pranešėja T. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri paaiškino, kad jai dešinės rankos bevardį pirštą išsuko sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris neblaivus konfliktuoja dėl to, kad motina neatiduoda jam jo paso. Taip pat paaiškino, kad sūnus nuolat prageria pinigus, kad jis būna (duomenys neskelbtini), kur lošia. Apžiūrėjus pirštą žymių bei paraudimų nesimatė. Buvo iškviesta GMP, kuri išvežė pareiškėją į RVUL apžiūrai. Įtariamasis buvo pristatytas į VPK OVS patalpas (b. l. 46).

Apklaustas kaip liudytojas I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-11-11 jos dukra pradėjo aiškintis su jos anūku dėl to, kad jis baigtu gerti. Ji buvo savo kambarį, išgirdo, kad jos dukra T. K. pradėjo rėkti. Ji išėjo iš kambario ir paklausė kas atsitiko? Ji jai pasakė, kad jai skauda kairės rankos pirštas. Kaip įvyko pats konfliktas ji nematė. Vėliau atvyko pareigūnai ir išvežė jos anūką. Jos dukra išvežė GMP apžiūrai. Taip pat nori parodyti, kad jos anūkas, kai gauna pinigus už invalidumą, išeina ir prageria. Namuose jis nuolat konfliktuoja, kai tik išgėręs, gali muštis. Tačiau blaivus jis nekonfliktuoja ir namuose turi užsiėmimų. Ne per seniausiai buvo vėl konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė. Kreipėsi į ligoninę, tačiau lūžių nebuvo. Daugiau nieko parodyti neturi (b. l. 50).

Iš 2020-11-11 alkotesterio kvito matyti, kad 2020-11-11 00:34 val. M. K. nustatytas 1,94 promilių girtumas (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamajam M. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pasitvirtino. Kaltinimą pagrindžia kaltinamojo prisipažinimas ir jo paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad prisimena, kaip reikalavo mamos duoti jam pasą, mama nenorėjo duoti, jis ją pastūmė į krūtinę, ji krito ant lovos. Atsistojusi ji rankoje turėjo telefoną. Neprisimena to momento, bet mama sakė, kad buvo ją sugriebęs už rankos.

Taip pat jam pareikštą kaltinimą patvirtina T. K. parodymai, kuriuose ji nurodė analogiškas aplinkybes, kaip kaltinamasis, t. y. kad konflikto metu M. K. sugriebė jai už rankos ir pasuko pirštą – piršto sąnarį palenkė į kitą pusę, dėl ko pirštą skaudėjo, jis nesilankstė ir nesilaksto dabar. Šias aplinkybes patvirtina BPC duomenys, nes nukentėjusioji 2020-1111 23:43 val. kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad namuose sūnus konfliktavo, ją mušė. T. K. 2020-11-12 nuvykusi į gydymo įstaigą taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, jog jai namuose pirštą užsuko sūnus. Taip pat tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. M., kad jiems nukentėjusioji nurodė, jog jai dešinės rankos bevardį pirštą išsuko sūnus M. K.. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir patrulio M. S. 2020-11-11 tarnybiniame pranešime. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajai T. K. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos trečio ir ketvirto piršto projekcijoje, dešinės plaštakos ketvirto piršto apatinio trečdalio poodinė kraujosruva. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu byloje esančių nuoseklių ir vienas kitus patvirtinančių įrodymų visima neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. 2020-11-11, apie 23 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.94% promilių girtumas) žodinio konflikto su savo mama nukentėjusiąja T. K. metu, suėmė jai už dešinės rankos bevardžio piršto, jį suspausdamas ir palenkdamas į išorinę pusę, taip padarė T. K. odos nubrozdinimą dešinės plaštakos trečio ir ketvirto piršto projekcijoje, dešinės plaštakos ketvirto piršto apatinio trečdalio poodinę kraujosruvą ir sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Suėmimas už rankos ir tyčia piršto palenkimas į priešingą pusę, vertinamas kaip skausmingas smurtinis veiksmas, todėl nustatyti kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą kitokio smurtavimo sąvoką. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sūnus ir motina, t. y. artimi giminaičiai, be to, gyvena kartu, taigi yra ir šeimos nariai, todėl M. K. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, t. y. kitaip smurtaujant nežymų šeimos nario sužalojimą.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, kad jie dėl įvykio susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam pretenzijų neturi ir prašo, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius, o byla būtų nutraukta. Kaltinamasis dėl savo veiksmų gailėjosi, prašė jį atleisti nuo atsakomybės.

Vertinant pateiktą prašymą, išsakytus kaltinamojo, nukentėjusiojo argumentus, prokuroro nuomonę, nustatytas byloje aplinkybes, teismas daro išvada, kad M. K. atžvilgiu tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Byloje nustatyta, kad M. K. yra neteistas. Registre yra įrašas apie teistumą 2015 m. Didžiojoje Britanijoje, tačiau teisinės reikšmės šis teistumas neturi, todėl teisine prasme M. K. yra neteistas. M. K. visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Taip pat atlygino savo nusikalstamais veiksmai padarytą žalą – kompensavo Vilniaus teritorinei ligonių kasai patirtas gydymo išlaidas dėl T. K. gydymo.

Taip pat atsižvelgiama į M. K. asmenybę. Kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, yra duomenų, kad linkęs lošti, piktnaudžiauti alkoholiu, niekur nedirba, tačiau jis yra neįgalus – nuo vaikystės (duomenys neskelbtini). 2019-08-22 – 2019-09-11 gydytas (duomenys neskelbtini), diagnozuota: (duomenys neskelbtini), tačiau skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 77). Dėl jo asmenybės ypatybių, dėl neįgalumo, jo galimybės turėti pilnaverčius socialinius kontaktus, t. y. susirasti darbą, bendrauti su kitais asmenimis, tenkinti kitus socialinius poreikius yra apsunkintos, tačiau vien tai neturėtų būti pagrindu manyti, kad jis darys naujas nusikalstamas veika. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis šiuo metu yra reabilitacijos centre, sprendžia priklausomybės problemą. O tai, kad kaltinamasis atvirai įvardijo savo ydas, jog geria, mėgsta lošti, nes tai jam yra pramoga, mėgsta valkatauti nuvykęs į kitą miestą, manytina tik rodo, jog M. K. savo ydas pripažįsta. Savo ydų ir trūkumų pripažinimas yra būtina sąlygas tam, kad žmogus galėtų pradėti spręsti savo problemas, padėti sau.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, manytina, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje M. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymą, tai, kad nukentėjusioji neturi pretenzijų kaltinamajam, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, o ši jam atleido, teismas laiko tikslingu taikyti M. K. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Kadangi byloje yra duomenų, jog anksčiau tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra buvę konfliktų, dėl ko buvo kviečiama policija, šis konfliktas susijęs su fizinio smurto vartojimu prie savo šeimos narį, su kūno sužalojimų padarymu, tai vyko situaciją matant ir kitiems šeimos nariams bei giminaičiams, todėl tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 50,97 eurų civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltojo asmens šią sumą kaip žalos atlyginimą, patirtą gydant nukentėjusiąją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui 50,97 eurų žalos atlyginimas buvo kompensuotas, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė. Nurodė, kad ieškovui yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės.

Atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl turi būti priimtas, o byla šioje dalyje nutraukta (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniui, 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamasis turi įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam M. K. šioje byloje paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio priimti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti, kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą <...>, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.