Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-07-02 · Administracinė byla Nr. I-355-789/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-07-02
Bylos Nr.
I-355-789/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. C.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos
Trečiasis asmuo
O. N., I. B., N.
Advokatai
Liudvika Meškauskaitė
Administracinė byla Nr. I-355-789/2009Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. C., pareiškėjo V. C. atstovei advokatei Liudvikai Meškauskaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Virginijui Varnaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. C. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys O. N., I. B., N. B.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. C. kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti LR teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-86 ir LR teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą Nr. 7P-113.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 4–7) nurodė, kad LR teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymu buvo atleistas iš antstolių, kadangi neįgijo LR antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo. Siekdamas įgyti aukštąjį išsilavinimą, pareiškėjas įstojo į Mykolo Romerio universitetą, studijuoti pradėjo 2002-09-01. Iki 2006 m., atsižvelgiant į 2003-12-08 ir 2005-01-26 Biržų raj. savivaldybės poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos išvadas Nr. 1992 ir Nr. Z-150, pareiškėjui buvo suteiktos akademinės atostogos; pareiškėjas buvo priverstas sustabdyti studijas Mykolo Romerio universitete, todėl negalėjo iki 2007-10-01 užbaigti studijų. Paaiškino, kad laikė egzaminus ir šiuo metu yra 4 kurse, studijas planuoja baigti 2008-07-01. Iš Teisingumo ministerijos pareiškėjas negavo jokių raginimų ar pastabų dėl akademinių atostogų, pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai tikėjosi, kad laikotarpis, kuriuo jis sirgo, laikytinas pagrįstu ir pateisinamu, todėl jam bus suteikta galimybė baigti studijas ir nebus taikomas LR antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatyme numatytas terminas.

Pareiškėjas nurodė, kad 1996 m. baigė Klaipėdos universiteto menų fakultetą, todėl gali įgyti ir antrąjį – teisinį išsilavinimą. 2002 m. ir 2006 m. išlaikė kvalifikacinius antstolio atestacijos testus.

Tiek LR antstolių įstatymas, tiek LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų pabaigą. LR antstolių įstatymo 12 str. yra pateikiamas baigtinis antstolio įgaliojimų pasibaigimo atvejų sąrašas, šiame sąraše nėra numatyta tokio atleidimo pagrindo, dėl kurio pareiškėjas buvo atleistas, t. y. iki 2007-10-01 neįgijus Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo. LR antstolių įstatymas yra laikytinas specialiąja įstatymo norma, reglamentuojančia antstolio įgaliojimų pasibaigimą. Tai reiškia, kad nurodytuose įstatymuose yra įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios nuostatos, todėl priimtas Teisingumo ministro įsakymas Nr. 7P-86, kuris remiasi tik LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, tačiau prieštarauja LR antstolių įstatymui, prieštarauja teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principui, yra nepagrįstas ir naikintinas.

Dėl LR teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymo Nr. 7P-113 pareiškėjas nurodė, kad šis įsakymas yra neteisėtas. 2002-07-08 teisingumo ministro įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų pinigų ar turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos (toliau – ir Tvarka) 8 p. nustatytas reikalavimas yra neproporcingas ir neprotingas, kadangi šiuo metu pareiškėjas turi apie 3000 bylų ir jų visų inventorizuoti per 5 dienas yra fiziškai neįmanoma. Nurodė, kad tvarkant vykdomąsias bylas, jis yra įdėjęs daug darbo, t. y. atlikęs veiksmus, už kuriuos jam nėra atlyginta. Šių klausimų sprendimas ir pareiškėjo turėtų sąnaudų atlyginimas nėra patvirtintas Tvarkoje ir 2007-10-02 teisingumo ministro įsakyme Nr. 7P-113, todėl 2007-10-02 teisingumo ministro įsakymas Nr. 7P-113 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas pateikė patikslintą prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (b. l. 135–139), kuriame prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti, ar Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 1 d. ir 2 d. neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos ir atsakingo valdymo principams, Konstitucijos 5 str. 2 d. nuostatai, jog valdžios galias riboja Konstitucija, Konstitucijos 29 str., 52 str., kuriame numatyta, kad valstybė laiduoja socialinę paramą ligos atveju, 53 str., kuriame numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Minėtos normos gali prieštarauti Konstitucijai, nes jos pažeidžia pareiškėjo kaip antstolio teisėtus lūkesčius tęsti iki įstatymo įsigaliojimo vykdytą antstolio veiklą, dėl pateisinamos priežasties ir be pareiškėjo kaltės, t. y. dėl sunkios ligos, iki įstatyme nustatyto termino nespėjus įgyti įstatymo reikalaujamo aukštojo teisinio išsilavinimo. Toks teisinis reguliavimas, kai įstatyme nėra numatyta jokių išlygų, turėtų būti vertinamas kaip nesuderinamas su teisinės valstybės principu ir jo neatsiejamu elementu – teisėtų lūkesčių apsauga, asmens teisiniu tikrumu ir teisiniu saugumu. 2009-06-29 teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad antstoliu dirba nuo 1997 m. 2002 m. laikė kvalifikacijos egzaminus, jam buvo leista toliau vykdyti antstolio pareigas. Įstojo į Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetą, bet negalėjo studijų baigti laiku, nes jam buvo diagnozuotas navikas. Rektorius įsakymu jam suteikė akademines atostogas. Kai buvo diagnozuotas navikas, jis dirbo, bet, negalėdamas atlaikyti didžiulio darbo krūvio ir dėl smarkiai pablogėjusios sveikatos, sustabdė studijas. Šiuo metu liko išsilaikyti vieną egzaminą, ir šį rudenį jis gaus teisininko diplomą. 2009-06-29 teismo posėdyje pareiškėjo atstovė paaiškino, kad kiekvienas įstatymas, kuris pažeidžia asmens teises, turėtų būti peržvelgtas ir revizuojamas. Šioje byloje visos aplinkybės byloja apie tai, kad pareiškėjas dėl labai rimtų priežasčių neturėjo galimybės įvykdyti įstatymo reikalavimo ir įgyti reikiamą išsilavinimą. Kauno universitetinės ligoninės išvados ir rektoriaus įsakymas patvirtina, kad pareiškėjas sunkiai sirgo ir dėl psichologinių problemų bei sveikatos negalėjo baigti studijų laiku.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 39–41) nurodė, kad nesutinka su skundu, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatytas reikalavimas, kad antstoliu gali būti skiriamas asmuo, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Šio straipsnio 2 d. imperatyviai nustatyta, kad antstolis, iki 2007-10-01 neįgijęs Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių. Kadangi pareiškėjas Teisingumo ministerijai iki 2007-10-01 nepateikė nustatytą išsilavinimą patvirtinančio dokumento, ir pareiškėjas pripažįsta šią aplinkybę, teisingumo ministras turėjo įstatymo nustatytą pareigą atleisti pareiškėją iš antstolių.

Taikant pagal analogiją administracinių teismų praktikoje dėl tarnybinių ginčų suformuluotas nuostatas, netaikomi reikalavimai dėl įspėjimo prieš atleidimą, dėl atestavimo ar kitokių procedūrų, kurių būtina laikytis kitais atleidimo iš pareigų atvejais, kadangi ši norma turi įspėjamąją reikšmę.

Antstolių atleidimo atvejai, nustatyti Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. ir Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d., nėra vienas kitam prieštaraujantys. Aplinkybė, jog specialus antstolių atleidimo iš pareigų pagrindas yra nustatytas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d., nėra aplinkybė, dėl kurios šis atleidimo iš pareigų pagrindas negali būti taikomas ar vertintinas kaip prieštaraujantis Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. Pažymėtina, jog Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. yra nustatyta išimtis antstoliams dėl Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimo taikymo, todėl būtent šiame straipsnyje yra nustatytas specialus išimtinis atleidimo iš antstolių pagrindas. Taigi nėra teisinio pagrindo manyti, kad teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. 7P-86 prieštarauja Antstolių įstatymo 12 str. 2 d.

Dėl 2007-10-02 teisingumo ministro įsakymo Nr. 7P-113 panaikinimo atsakovė nurodė, kad šis įsakymas yra įvykdytas ir vykdomosios bylos perduotos. 2007-10-02 teisingumo ministro įsakymo Nr. 7P-113 yra tiesiogiai susijęs su 2007-09-28 teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-86, atsakovė prašo netenkinti reikalavimo panaikinti 2007-10-02 teisingumo ministro įsakymą Nr. 7P-113. Pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į Teisingumo ministeriją dėl 2007-10-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 7P-113 nustatyto termino pratęsimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas 2009-06-29 teismo posėdyje prašė netenkinti skundo dėl atsiliepime išdėstytų motyvų, nurodė, kad nepalaiko pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Skundas atmestinas.Byloje nustatyta, kad 1997-11-17 V. C. priimtas dirbti antstoliu Biržų rajono apylinkės teisme bandomajam laikotarpiui, 1998-12-30 pradėjo dirbti antstoliu (b. l. 102–107). V. C. pateikė LR teisingumo ministrui 2002-07-30 prašymą leisti dalyvauti viešame konkurse antstolių rezervo formavime veiklos teritorijoje Nr. 13 (Biržų, Kupiškio ir Rokiškio r. apylinkės teismų veiklos teritorijos) (b. l. 98). 2003-01-03 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl įrašymo į Lietuvos antstolių sąrašą“ Nr. 4 V. C. įtraukė į Lietuvos antstolių sąrašą (b. l. 113–116). 2006-05-25 antstolio atestacijos metu nuspręsta V. C. atestuoti su sąlyga, kad iki 2006-12-31 pateiks informaciją apie teisės studijų eigą, įrodančią, kad antstoliui nustatytas išsilavinimas pagrįstai gali būti įgytas iki 2007-10-01 (b. l. 122–123). 2006-05-25 Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pažymoje apie studijas, adresuotoje Teisingumo ministerijai, Nr. 17T3-99 (b. l. 47) nurodyta, kad pareiškėjas studijas pradėjo 2002-09-01, numatomas studijų baigimo laikas – 2008-07-01.1996 m. V. C. baigė studijas Klaipėdos universitete pagal pučiamųjų muzikos studijų programą, įgijo aukštąjį mokslą ir jam suteikta pučiamųjų instrumentų orkestro dirigento, orkestro-ansamblio artisto bei instrumento (mušamųjų) pedagogo kvalifikacija (b. l. 20).2007-10-04 Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pažymoje apie studijas Nr. 17T3-38 (b. l. 17) nurodyta, kad pareiškėjas yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pagrindinių neakivaizdinių studijų IV kurso studentas; dekano 2003-12-08 įsakymu Nr. 21T-224 studentui buvo leista laikinai nutraukti studijas iki 2005-01-01, atsižvelgiant į 2003-11-19 Biržų r. savivaldybės poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos išvadą Nr. 1992; dekano 2005-01-31 įsakymu Nr. 21T-457 studentui buvo suteiktos akademinės atostogos iki 2006-01-01, atsižvelgiant į 2005-01-26 Biržų r. savivaldybės poliklinikos gydytojų konsultacinės komisijos išvadą Nr. Z-150; nurodyta, kad studijas pradėjo 2002-09-01, numatomas studijų baigimo laikas – 2008-07-01.2007-08-16 pranešimu pareiškėjas informavo Lietuvos antstolių rūmus apie tai, kad studijas planuoja baigti 2008 m. (b. l. 19).2007-09-28 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl antstolio V. C. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-86 atleido antstolį V. C. 2007-10-01 iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, išbraukė iš Lietuvos antstolių sąrašo, įpareigojo perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui (b. l. 15). 2007-10-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministras įsakymu „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. C. įgaliojimams“ Nr. 7P-113 paskyrė antstoles I. B., N. B. ir O. N. perimančiomis V. C. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą (b. l. 16).Perdavimo-priėmimo aktais pareiškėjas perdavė antstolei I. B. 7100 archyvinių bylų, 2361 nebaigtos vykdomosios bylos (b. l. 59, 60). Pareiškėjas kreipėsi su prašymu grąžinti perduotas vykdomąsias bylas, atsižvelgiant į 2007-11-29 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (b. l. 61); Teisingumo ministerija 2007-12-29 rašte Nr. (1.16)-7R-29 nurodė, kad negali imtis tokių veiksmų (b. l. 79).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti LR teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą „Dėl antstolio V. C. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-86 ir LR teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. C. įgaliojimams“ Nr. 7P-113.

Dėl LR teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo„Dėl antstolio V. C. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-86 teisėtumo ir pagrįstumo.

2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 4 str. 1 d. nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.

2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-877 5 str. 1 d. nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007 m. spalio 1 d.; 5 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d. neįgijęs Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių.

Pagal 2000-03-21 Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo Nr. VIII-1586 2 str. 1 d. aukštasis išsilavinimas apibrėžiamas kaip išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje; 4 str. 2 d. (2006-07-18 redakcija) nustatyta, kad asmeniui, baigusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą, o baigusiam rezidentūros programą, – rezidentūros pažymėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas dar nėra baigęs teisės krypties studijų Mykolo Romerio universitete; teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad studijas ketina baigti 2009 m. rudenį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. nustatytos datos (2007-10-01) pareiškėjas neįvykdė Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto reikalavimo antstoliui turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro).

Antstolių įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtinti atvejai, kada asmuo atleidžiamas iš antstolių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atleidimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, kad Antstolių įstatymas įtvirtina specialias normas, reglamentuojančias antstolio įgaliojimų pasibaigimą, tokio atleidimo pagrindo, dėl kurio jis buvo atleistas, sąraše nėra, todėl, pareiškėjo nuomone, teisingumo ministro įsakymas Nr. 7P-86, kuris remiasi tik Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, tačiau prieštarauja Anstolių įstatymui, yra nepagrįstas ir naikintinas.

Minėta, kad Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyti reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti antstoliu. Vienas iš reikalavimų – aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo (vienpakopio, bakalauro, magistro) turėjimas. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. buvo nustatytos Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimo netaikymo teismo anstoliams terminas ir teisinės pasekmės jam pasibaigus. Šiomis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatomis buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos buvo teismo antstoliai ir kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir Lietuvos antstolių sąrašą. Šių asmenų atžvilgiu buvo nustatyta išlyga – iki 2007-10-01 jie galėjo dirbti antstoliais, neturėdami Anstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo. Jei asmuo iki pereinamojo laikotarpio pasibaigimo neįgijo nustatyto išsilavinimo, laikytina, kad asmuo, dirbantis antstoliu, neatitinka antstolio pareigybei taikomų reikalavimų. Pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 str. 2 d. toks asmuo yra atleidžiamas iš anstolių. Darytina išvada, kad pereinamojo laikotarpio ir teisinių pasekmių jam pasibaigus nustatymas Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme neprieštarauja Antstolių įstatymui. Teisingumo ministras, priimdamas įsakymą Nr. 7P-86, vadovavosi tinkamomis teisės normomis, jo naikinti pareiškėjo nurodytu pagrindu (prieštaravimu Antstolių įstatymui) nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas teigia, kad reikiamo teisinio išsilavinimo jis neįgijo dėl ligos. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dėl ligos jis buvo nutraukęs studijas iki 2005-01-01, vėliau dėl ligos jam suteiktos akademinės atostogos iki 2006-01-01 (b. l. 18, 140, 150, 151–158).

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad tuo metu, kai sirgo ir nesimokė, dirbo antstoliu. Kaip dar vieną priežastį, dėl ko laiku nebaigė studijų, nurodė didelį darbo krūvį.

2002-05-09 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-877 5 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis, iki 2007 m. spalio 1 d. neįgijęs Antstolių įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių. Minėtame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada nustatytas 2007-10-01 terminas galėtų būti pratęsiamas (dėl ligos ar pan.). Kadangi pareiškėjas iki nustatyto termino neįgijo reikiamo išsilavinimo ir jokių išimčių dėl nustatyto termino nenustatyta, darytina išvada, kad pareiškėjas neatliko (neatitinka) antstolio pareigybei keliamų reikalavimų ir buvo pagrįstai atleistas iš antstolių. LR teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymas „Dėl antstolio V. C. įgaliojimų pasibaigimo“ Nr. 7P-86 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl LR teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymo „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. C. įgaliojimams“ Nr. 7P-113 teisėtumo ir pagrįstumo.

Antstolių įstatymo 12 str. 5 d. nustatyta, kad, pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Antstolių rūmai privalo užtikrinti, kad bus atlikti šioje dalyje nurodyti veiksmai ir įforminta antstolio darbuotojų darbo teisinių santykių pabaiga. Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ir turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui bei antstolio archyvo perdavimą reglamentuoja 2002-07-08 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 202 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme bei šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme, patvirtinimo“ patvirtinta Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarka. Tvarka buvo patvirtinta remiantis Antstolių įstatymu, inter alia jo 12 str. 5 d.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Antstolių įstatymo 12 str. 5 d., teisingumo ministro įsakymas dėl bylų ir kitų dokumentų, neišieškotų lėšų ir turto, antstolio archyvo perdavimo, yra tiesiogiai susijęs su teisingumo ministro įsakymu, kuriuo antstolis atleidžiamas iš antstolio pareigų. Atleidžiant ar atleidus antstolį pagal Antstolių įstatymo 12 str. 5 d., teisingumo ministras turi priimti įsakymą dėl bylų ir kitų dokumentų, neišieškotų lėšų ir turto, antstolio archyvo perdavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1925/2008 konstatavo, kad įsakymo dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo priėmimas yra ne teisingumo ministro teisė, o pareiga; <...> tokio įsakymo priėmimas yra suponuojamas įsakymo dėl atleidimo iš antstolių priėmimo: įsakymas dėl atleidimo iš antstolių yra pirminis šios procedūros etapas, o įsakymas dėl nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų perdavimo – antrinis, t. y. jis yra privalomas atleidimo iš antstolių procedūros elementas; <...> tokioje situacijoje, kaip matyti iš Tvarkos 8 punkto, atitinkamas pareigas turi ir iš antstolio pareigų atleidžiamas asmuo.

Pagal Tvarkos 3 p., pasibaigus antstolio įgaliojimams, ne vėliau kaip kitą darbo dieną teisingumo ministro įsakymu paskiriamas perimantis antstolis, kuriam bus perduotos buvusio antstolio nebaigtos vykdomosios bylos bei kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ir turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui. Pagal Tvarkos 8 p. antstolis iki teisingumo ministro įsakymo dėl jo atleidimo iš antstolių priėmimo dienos, o nesant galimybių – per penkias darbo dienas nuo tokio įsakymo priėmimo dienos, privalo pateikti Lietuvos antstolių rūmams bei Teisingumo ministerijai išvardytus inventorizavimo aktus. Tvarkos 9 p. nustatyta, kad, jei antstolis nurodytu laiku šių aktų nepateikia ar dėl objektyvių aplinkybių šie aktai negali būti pateikti, antstolio veiklos inventorizavimą atlieka Lietuvos antstolių rūmai kartu su paskirtu perimančiuoju antstoliu. Pagal Tvarkos 14 p., buvusio antstolio nebaigtas vykdomąsias bylas bei kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ir turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, Lietuvos antstolių rūmai perduoda paskirtam perimančiam antstoliui (antstoliams).

Atsižvelgus į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad antstolis, žinodamas, kad bus atleistas iš antstolio pareigų, privalo laiku pasirūpinti inventorizavimo aktų ir kitų dokumentų perdavimu, tai įeina į jo kaip antstolio funkcijas. Be to, atsižvelgus į Tvarkoje įtvirtintą nuostatą, kad, jei antstolis nurodytu laiku nurodytų aktų nepateikia ar dėl objektyvių aplinkybių šie aktai negali būti pateikti, antstolio veiklos inventorizavimą atlieka Lietuvos antstolių rūmai kartu su paskirtu perimančiuoju antstoliu, pareiškėjo argumentai dėl to, kad Tvarkos 8 p. nustatytas reikalavimas yra neproporcingas ir neprotingas, kadangi šiuo metu pareiškėjas turi apie 3000 bylų ir jų visų inventorizuoti per 5 dienas yra fiziškai neįmanoma, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad, tvarkant vykdomąsias bylas, jis yra įdėjęs daug darbo, t. y. atlikęs veiksmus, už kuriuos jam nėra atlyginta. Šių klausimų sprendimas ir pareiškėjo turėtų sąnaudų atlyginimas nėra patvirtintas Tvarkoje ir 2007-10-02 teisingumo ministro įsakyme Nr. 7P-113. Pažymėtina, kad šioje byloje nenagrinėtinas klausimas dėl pareiškėjo turėtų sąnaudų atlyginimo, be to, įsakymo Nr. 7P-113 teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos pareiškėjo nurodytos aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-11-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1925/2008 konstatavo, kad Tvarka nesuteikia teisingumo ministrui jokių įgaliojimų, juo labiau – pareigos įsakyme dėl nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų perdavimo spręsti klausimą dėl išlaidų, kurias patyrė antstolis, perduodamas nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus.

Pažymėtina, kad 2008-09-15 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinė byla Nr. I-2423-789/2008 (dabar Nr. I-355-789/2009) buvo sustabdyta, kol bus išspręsta administracinė byla Nr. I-2007-38/2008, nagrinėjama Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme dėl LR teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų pinigų ar turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 3 ir 4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 str. ir 650 str. 1 d., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 46 str. 3 ir 4 d. (b. l. 181–182). Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme prašymas išnagrinėtas ir nuspręsta nutraukti norminės administracinės bylos dalį pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar LR teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų pinigų ar turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 4 punkto pirmasis sakinys neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 str. ir 650 str. 1 d., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 46 str. 3 ir 4 d.; taip pat nuspręsta, kad LR teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų pinigų ar turto, perimto ir neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 3 punktas ir 4 punkto antrasis sakinys neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 13 str. ir 650 str. 1 d., Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 46 str. 3 ir 4 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. I575-10/2009).

Pareiškėjas teismui nenurodė kitų argumentų ir juo pagrindžiančių įrodymų, kad LR teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymas „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. C. įgaliojimams“ Nr. 7P-113 turi būti panaikintas. Nėra nustatyta, kad būtų buvusi pažeista įsakymo Nr. 7P-113 priėmimo procedūra ar jį būtų priėmęs tam neįgaliotas subjektas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nesant ABTĮ 89 straipsnyje numatytų ginčijamo administracinio akto panaikinimo pagrindų, konstatuotina, kad 2007-10-02 įsakymas „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio V. C. įgaliojimams“ Nr. 7P-113 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Abejones dėl minėtų teisės aktų atitikties Konstitucijai pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jose nebuvo numatyta išimčių (pareiškėjo atveju – dėl ligos), dėl kurių įstatymo nustatytą terminą išsilavinimui įgyti būtų galima pratęsti; anksčiau (1997 m.), kai pareiškėjas pradėjo dirbti antstoliu, tokio išsilavinimo nereikėjo, tik vėliau tapo aišku, kad jo reikės (2000-2002 m.).

2000-10-10 Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo Nr. VIII-1993 7 str. buvo nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys tapti teismo antstoliais <...> 3) turi turėti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). 2000-10-10 Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1994 2 str. 1 d. buvo nustatyta, kad per septynerius metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo teismo antstoliai, neturintys tinkamo išsilavinimo, turi įgyti išsilavinimą, numatytą Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo 7 straipsnyje. Šio įstatymo 2 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką asmuo neįgyja tinkamo išsilavinimo, jis laikomas praradusiu karjeros statutinio valstybės tarnautojo statusą ir atleidžiamas iš teismo antstolio tarnybos; 3 d. buvo nustatyta, kad dirbti teismo antstoliais trejus metus nuo Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos gali būti priimami asmenys, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir studijuoja siekdami įgyti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Taigi teismo antstoliai, įsigaliojus Teismo antstolio įstatymui, žinojo, kad per septynerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo jie turi įgyti reikiamą išsilavinimą. 2002-05-09 Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatyta, kad išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01. Šio pereinamojo laikotarpio trukmė buvo nustatyta atsižvelgiant į ankstesnį teisinį reguliavimą Atsižvelgiant į įprastinę teisės krypties studijų trukmę, septynerių metų terminas laikytinas protingu terminu įgyti nustatytą išsilavinimą.

Konstitucinis Teismas 2008-01-07 nutarime konstatavo, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Pagal Antstolių įstatymo 2 str. 1 d. antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi antstoliui yra patikėta vykdyti itin svarbias viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas. Antstolis padeda užtikrinti teisės į teisminę gynybą realumą, nes tik įvykdžius teismo ar kitos įgaliotos institucijos sprendimą gali būti realiai ir veiksmingai apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Atsižvelgiant į antstolio atliekamų funkcijų pobūdį ir reikšmę, yra pagrįsta tokiam asmeniui nustatyti tam tikrus profesinius, kvalifikacinius ir kitus reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Tiek Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme, tiek Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį antstoliai, neturintys reikiamo antstoliui išsilavinimo, galėjo jį įgyti. Be to, pažymėtina, kad pereinamasis laikotarpis, kurio metu yra taikomos tam tikros išimtys tam tikrai asmenų grupei, negali tęstis nepagrįstai ilgai. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas tų asmenų, kurie jau yra įgiję reikiamą antstoliui aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, atžvilgiu. Tokiems asmenims, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, turi būti suteikiama galimybė užimti tų asmenų, kurie neįgijo reikiamo antstoliams išsilavinimo per įstatymo nustatytą terminą, pareigas. Nepagrįstas pereinamojo laikotarpio prailginimas suponuotų nelygiateisiškumo padėtį tokių asmenų atžvilgiu.

Konstitucinis Teismas 2007-11-22 nutarime konstatavo, kad konstituciškai nepagrįstas būtų toks aiškinimas, kad įstatymų leidėjas, vienąkart nustatęs tam tikrą teisinį reguliavimą, nebegali jo keisti, koreguoti, racionalizuoti, atsižvelgdamas į visuomenės ir valstybės poreikius. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo nustatytos garantijos tam tikriems asmenims (šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl socialinių garantijų), turi būti numatytas laikotarpis, kurio pakaktų, kad tie asmenys galėtų pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Taigi įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti tam tikrus išsilavinimo reikalavimus tam tikroms pareigybėms, taip pat turi teisę nustatyti terminą, per kurį asmenys, einantys tam tikras pareigas, turi įgyti reikiamą išsilavinimą. 7 metų laikotarpis buvo pakankamas laikas antstoliams pasirengti atitinkamiems pasikeitimams.

Atsižvelgus į antstolio kaip viešas fukcijas atliekančio asmens pareigybės specifiką, į įstatymų leidėjo diskreciją, šiame teismo sprendime jau pripažinta, kad įstatymuose nustatytas terminas laikytinas protingu terminu įgyti reikiamą išsilavinimą. Tai, kad tam tikras asmuo gali būti nepajėgus dirbti ir kartu mokytis aukštojoje mokykloje, yra subjektyvi aplinkybė, kuria negali būti pateisinamas reikiamo išsilavinimo neįgijimas įstatymo nustatytu laiku. Tai, kad 1997 m. toks išsilavinimo reikalavimas teismo antstoliams nebuvo taikomas, nereiškia, kad, atsižvelgiant į antstolio pareigybės specifiką, vėliau negali būti nustatyti atitinkami išsilavinimo reikalavimai. Tai spręsti, kaip jau minėta, yra įstatymų leidėjo diskrecija. Tai, kad Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme pereinamojo laikotarpio terminas buvo numatytas iki 2007-10-01, o Teismo antstolių įgyvendinimo įstatyme šis laikotarpis buvo susietas su Teismo antstolio įstatymo įsigaliojimo data, t. y. iki 2007-10-31, vertintina kaip įstatymo leidėjo diskrecija patikslinti nustatytus reikalavimus naujai sureguliuojant tam tikrus teisinius santykius. Šio termino pakeitimas ir sutrumpinimas vienu mėnesiu nevertintinas kaip esminė aplinkybė, sutrukdžiusi antstoliams pasirengti atitinkamiems pasikeitimams. Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas neperžengė savo diskrecijos ribų pakeisdamas terminą, t. y. sutrumpindamas jį vienu mėnesiu.

Pareiškėjas nurodė, kad jis pagrįstai tikėjosi, kad laikotarpis, kuriuo jis sirgo, laikytinas pagrįstu ir pateisinamu, todėl jam turėjo būti suteikta galimybė baigti studijas, ir jo atžvilgiu neturėtų būti taikomas LR antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatyme numatytas terminas. Minėta, kad LR antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme įstatymų leidėjas nenustatė išimčių, dėl kurių terminą įgyti reikiamą teisinį išsilavinimą būtų galima pratęsti. Teismo manymu, pareiškėjo teisėtas lūkestis, kad, neįgijęs reikiamo antstoliui išsilavinimo, jis galės dirbti antstoliu iki 2007-10-01, nebuvo pažeistas. Pareiškėjui pradėjus eiti antstolio pareigas 1998-12-30, nekilo teisėtas lūkestis, kad jis, neturėdamas reikiamo teisinio išsilavinimo, galės dirbti šį darbą neribotą laiką. Įvertinus šios pareigybės specifiką, įskaitant jos tiesioginę sąsają su būtinu teisinių žinių turėjimu, nė vienam asmeniui, pradedančiam eiti šias pareigas, negali kilti teisėtas lūkestis, kad nereikės įgyti reikiamo teisinio išsilavinimo šiai pareigybei vykdyti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijai, Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principams. Darytina išvada, kad pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundai, kuriuose prašoma panaikinti teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymą Nr. 7P-86 ir teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą Nr. 7P-113, ir prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestini kaip nepagrįsti.

2007-10-26 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (b. l. 1). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. AS3-688-07 panaikino 2007-10-26 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (b. l. 35, 36) ir patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-86 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymo Nr. 7P-113 galiojimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. 5 d., priėmus sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 3 p., 71 str. 5 d., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

pareiškėjo V. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo V. C. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinti.

Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-09-28 įsakymo Nr. 7P-86 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymo Nr. 7P-113 galiojimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRasa Ragulskytė-MarkovienėLiudmila Zaborovska