- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-27
- Bylos Nr.
- T-XX-33-06
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Dangutė Ambrasienė, Algirdas Taminskas
- Pareiškėjas
- T. S.
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Dėl ginčo dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, rūšinio teismingumo
NUTARTIS
2006 m. balandžio 27 d.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Dangutės Ambrasienės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,
išnagrinėjusi Panevėžio apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos T. S. skundą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T. S. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti jai 2004 m. balandžio 29 d. įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2207 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą iki 2004 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ji, jos mama ir brolis į Lietuvą atvyko iš Ukrainos. Pareiškėja nurodė, kad ji 2005 m. baigė vidurinę mokyklą, tačiau negali gauti atestato, nes neturi leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jai nesuteiktas asmens kodas. Leidimo gyventi Lietuvoje klausimus pradėjo tvarkyti 2004 metais. Gavusi neigiamą atsakymą iš Ukrainos ambasados, kreipėsi į Rokiškio migracijos tarnybą. Rokiškio migracijos tarnyba 2005 m. vasario 17 d. rašte nurodė, kad, norėdama gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ji privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Analogiškai 2005 m. birželio 15 d. rašte paaiškino ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad ji iki 1993 m. liepos 1 d. gyveno ir dabar pastoviai gyvena Rokiškio rajone, Pandėlio seniūnijoje, Suvainiškio miestelyje, (duomenys neskelbtini), nustatymo tikslu gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, tačiau šis teismas 2005 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme, nes, teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina prašomą nustatyti juridinį faktą. Teismas nurodė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostata, jog užsieniečiai privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir iki kreipimosi į teismą momento, taikoma tada, jeigu duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėja nepasinaudojo įstatymo suteikta teise pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo turi teisę paduoti pareiškimą atitinkamam Vilniaus miesto apylinkės teismui. Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartis palikta nepakeista. Pareiškėja skunde nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo, tačiau šis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutartimi atsisakė priimti jos pareiškimą ir išaiškino, kad ji turi teisę kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas yra viešojo administravimo aktas, todėl byla dėl termino atnaujinimo administracinei procedūrai inicijuoti nėra civilinė, o administracinė, kuri teisminga Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos nuomone, terminas atnaujintinas, nes leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje reikalus ji pradėjo tvarkytis dar 2004 metais, kur pareigūnai liepė, ten ir kreipėsi.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. nutartimi prašo išspręsti ginčą dėl bylos pagal pareiškėjos skundą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje rūšinio teismingumo. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje yra išdėstytos teisės normos, kurios reglamentuoja praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tvarką, todėl manytina, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas gali būti atnaujinamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Kilusio teisinio ginčo rūšinį teismingumą lemia ginčo pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (Civilinio proceso kodekso 1 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis).
Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas, keitimas ir panaikinimas yra kompetentingų valstybės institucijų atliekami administraciniai veiksmai, detaliai reglamentuojami įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, šio įstatymo įgyvendinimo įstatyme, kituose teisės aktuose. Ginčai, susiję su leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimu, keitimu ar panaikinimu bei atitinkamais administraciniais sprendimais, kyla iš administracinių teisinių santykių, pagrįstų šalių subordinacija, ir yra nagrinėjami atitinkamuose administraciniuose teismuose (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 137 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad jai būtų išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, prašo atnaujinti šioje įstatymo nuostatoje numatytą terminą prašymui išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti. Šiuo atveju termino atnaujinimas prašymui išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pateikti, yra sudėtinė leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo viešojo administravimo procedūros dalis. Todėl prašymo atnaujinti šį terminą nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, t. y. teismams, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles nagrinėja ginčus, kylančius dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, keitimo ar panaikinimo. Civilinio proceso kodekso XXXVIII skyriuje išdėstytos teisės normos reglamentuoja praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tvarką bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau nereglamentuoja bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo rūšinio teismingumo klausimo, todėl šiuo atveju jomis vadovautis negalima. Pažymėtina, kad Specialioji teisėjų kolegija panašias bylas dėl piliečių praleistų terminų, įtvirtintų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, atitinkamiems veiksmams atlikti atnaujinimo, priskiria administraciniams teismams. Vadovaujamasi analogiška nuostata, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija, ir prašymo atnaujinti šiuos terminus nagrinėjimas priskirtinas administraciniams teismams, t. y. teismams, kurie pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles nagrinėja ginčus, kylančius nuosavybės teisių atkūrimo procese (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 18 d. nutartis, 2005 m. balandžio 22 d. nutartis, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis). Taigi, darytina išvada, kad ir ši byla yra teisminga administraciniam teismui.
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2, 3 dalimis ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos T. S. skundą dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje grąžinti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl bylos teismingumo neskundžiama.