Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-20797-1098/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2-20797-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovei Akvilei Abramovienei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Žilvinui Danilevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 543,50 Eur skolą už elektros energiją, tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ji tiekia elektros energiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovei. Rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis 1994 m. gruodžio 15 d. buvo pasirašyta su buto nuomininku N. S. (N. S.). Už ginčo objekte suvartotą elektros energiją nebuvo tinkamai atsiskaitoma, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. kovo 23 d. susidarė 543,50 Eur įsiskolinimas. Ieškovės teigimu, ji apskaičiuodavo įmokas už objekte sunaudotą elektros energiją pagal deklaruotus skaitiklio rodmenis. Skaitiklio duomenys buvo nurašyti penkis kartus. Bute 2017 m. kovo 23 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas dėl neapmokėtos skolos. Ieškovė 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-2020/141 kreipėsi į atsakovę dėl skolos apmokėjimo. 2020 m. gegužės 4 d. buvo gautas atsakymas iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kuriuo atsakovės įgaliota savivaldybės įmonė informavo, kad objektas buvo išnuomotas N. S., kuris 2013 m. gegužės 5 d. mirė, o skolos susidarymo laikotarpiu objekte gyveno N. Š. ir G. V., kurios 2019 m. balandžio 12 d. buvo priverstinai iškeldintos. Ieškovė pažymėjo, kad įvertinusi tai, kad nuomininkas, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, yra miręs, o kiti du asmenys nebuvo pasirašę elektros energijos tiekimo sutarties, sprendė, jog atsakovu byloje trauktinas objekto savininkas, kuris iki šiol geranoriškai skolos neapmokėjo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagristą.

4. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2001 m. geguže?s 18 d. UAB „Senamiesc?io u?kis“ ir N. S. sudare? Vilniaus miesto savivaldybės butu? fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarti? Nr. 38, kuria pastarajam buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pagrindinis nuomininkas 2013 m. gegužės 5 d. mirė. Po pagrindinio nuomininko mirties bute liko gyventi N. Š. ir G. V.. Antstolės 2019 m. balandžio 12 d. iškeldinimo protokolu minėti asmenys buvo iškeldinti iš buto. Atsakovės teigimu, skolos susidarimo laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. kovo 23 d. faktinės buto naudotojos buvo N. Š. ir G. V., todėl jos turi pareiga? atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalyje numatytu? įpareigojimų. Priešingu atveju, būtu? formuojama ydinga teismu? praktika, kai faktinis paslaugu? vartotojas nebūtu? įpareigotas sumokėti už faktiškai gaunamas paslaugas, nors tokia jo pareiga kyla tiek iš teisės aktu? nuostatu?, tiek iš teismu? praktikos.

5. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

8. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiai rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad:

8.1. Ieškovė tiekia elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 1994 m. gruodžio 15 d. su tuometiniu buto nuomininku N. S. (N. S.).

8.2. Už objekte suvartotą elektros energiją bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose ir už suvartotą elektros energiją objekte tinkamai atsiskaitoma nebuvo, todėl laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. kovo 23 d. susidarė 543,50 Eur įsiskolinimas.

8.3. Bute 2017 m. kovo 23 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas dėl neapmokėtos skolos.

8.4. Ieškovė 2020 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-2020/141 kreipėsi į atsakovę dėl skolos apmokėjimo. Atsakovės įgaliota savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. gegužės 4 d. pranešimu informavo ieškovę, kad objektas buvo išnuomotas N. S., kuris 2013 m. gegužės 5 d. mirė, o skolos susidarymo laikotarpiu objekte gyvenusios N. Š. ir G. V. 2019 m. balandžio 12 d. buvo priverstinai iškeldintos.

9. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos tiekimą taip pat reglamentuoja specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai.

10. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.388 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita.

11. Taisyklių 100 punktas nustato, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

12. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta 1994 m. gruodžio 15 d. su tuometiniu buto nuomininku N. S., kuris yra miręs. Nei atsakovė, nei iškeldinti iš buto asmenys tiesiogiai rašytinės sutarties su ieškove dėl elektros energijos tiekimo sudarę nebuvo. Taigi, specialiosios teisės normos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina patalpų savininko pareigą, nesant sudarytos rašytinės sutarties, atsiskaityti už pateiktą elektros energiją į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas.

13. Taisyklių 20 p. nurodyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį operatoriai ar tiekėjai, esant savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su savininkais, bet ir su nuomininkais. Taigi, daugiabučio namo butui tiekiamos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis gali būti ne tik savininkas, bet ir buto nuomininkas, tačiau pirkimo–pardavimo santykiai tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo. Toks teisės aiškinimas, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013. Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama elektros energija, pareiga atsiskaityti su elektros energijos tiekėju tenka patalpų savininkui.

14. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytais elektros energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiais teisės aktais bei šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nepaisant to, kas naudojosi objektui aktualiu laikotarpiu tiekiama elektros energija, jeigu su tuo asmeniu nebuvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo santykių dalyviu turėtų būti laikomas objekto savininkas, kuris ir privalo atsiskaityti su elektros energijos tiekėju. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–163/2013).

15. Vadovaujantis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, elektros energijos tiekimo sutarties šalimi laikytina ieškovė, taigi, jai ir tenka prievolė atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją aktualiu laikotarpiu.

16. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 543,50 Eur skola už elektros energiją, tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

17. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

19. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (juridinio asmens kodas 303383884) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) 543,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 50 ct) skolą už tiektą elektros energiją, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė