Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

L. G. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo L. G. priteista 2795 Lt turtinės bei 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. B. ir 511,52 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, asmeninio konflikto su J. I. metu ne mažiau kaip 3 kartus batu apauta koja spyrė jai į kojas ir ne mažiau kaip 1 kartą sudavė ranka į kairįjį petį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, to paties namo bendrame koridoriuje ir tame pačiame nurodytame bute jis batu apauta koja ir kitais kietais bukais daiktais tyčia sudavė J. I. ne mažiau kaip 15 smūgių į galvą, ne mažiau kaip 15 smūgių į krūtinės ląstą bei pilvą ir ne mažiau kaip 3 smūgius į kitas kūno vietas, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas krūtinės ląstos srityje ir pilvo priekiniame paviršiuje, krūtinkaulio kūno, dešinės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI šonkaulių (IX, X šonkaulių dvigubus) ir kairės pusės II-III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X-XI šonkaulių (VI, VII, VIII, IX šonkaulių dvigubus, o V šonkaulio trigubą) lūžius, abiejų plaučių kraujosruvas, daugybinius kepenų plyšimus ir kraujosruvas, gaubtinės žarnos pasaito plyšimą ir kraujosruvą, kraujosruvas skrandiniame gaubtinės žarnos raištyje ir skrandžio sienoje, kairiojo inksto plyšimą ir didelę užpilvaplėvinio tarpo kraujosruvą, daugybines susiliejančias poodines minkštųjų audinių kraujosruvas bei odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, abiejų smilkinių, ausų kaušelių, skruostų ir žandų, kairės akiduobės, nosies, abiejų lūpų ir smakro srityse, daugybines kraujosruvas galvos skliauto minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvas liežuvio viršūnėje ir šaknyje, poodines kraujosruvas juosmens ir kryžkaulio srityje, dešinio dilbio ir abiejų plaštakų nugariniuose paviršiuose, taip pat odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas abiejų blauzdų priekiniame paviršiuje. Padarydamas šiuos sužalojimus nuteistasis J. I. sukėlė didelį fizinį skausmą ir kančias, o dėl krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimų ir kitų vidaus organų sužalojimų išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir trauminiam-hemoraginiam šokui, nukentėjusioji 2007 m. sausio 13 d. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu L. G. itin žiauriai nužudė J. I. .

Nuteistasis L. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes yra nuteistas nepagrįstai. Jis J. I. nenužudė ir yra nekaltas. 2007 m. sausio 13 d. grįžęs namo, jis savo sugyventinę J. I. rado parkritusią koridoriuje. Jis galvojo, kad jai dėl išgerto alkoholio prasidėjo epilepsijos priepuolis, todėl iškvietė greitąją pagalbą, su medicinos seserimi įnešė J. I. į kambarį, bet dar nesuleidus vaistų J. I. mirė. Bylą nagrinėjant teisme parodymus pakeitė jų kaimynė S. K. . Ši liudytoja anksčiau buvo parodžiusi, kad 2007 m. sausio 13 d. buvo susitikusi su J. I. ir kad viskas buvo gerai. Tačiau teisme S. K. jau parodė, kad tą dieną matė ne tik J. I. ir jį, bet ir pas juos atėjusią nusipirkti degtinės J. M. . Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo parodžiusi, kad apie tai nieko nežino, teismo posėdyje ji nebuvo apklausta, tačiau teismas ir šias aplinkybes įvertino jo nenaudai. Jo nuomone, liudytoja S. K. galėjo būti papirkta. Abejonių nepašalino ir teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas. Jam jis uždavė klausimus, ar galėjo ant jo batų atsirasti mikrodalelių dėl to, kad jis su J. I. kartu gyveno, o įvykio dieną nešė ją į kambarį. Taip pat klausė, kodėl mikrodalelių nebuvo rasta ant bute paimtų gulsčiuko ir beisbolo lazdos. Tuo tarpu ant J. I. drabužių rasta kitokios rūšies medienos drožlių. Į tai ekspertas faktiškai nieko neatsakė. Nepaisant to, teismas visus įrodymus įvertino jo nenaudai ir pripažino jį kaltu. Prašo išnagrinėti šią bylą teisingai.

Atsikirtimuose į nuteistojo L. G. apeliacinį skundą nukentėjusioji A. B. nurodo, kad teismo nuosprendis yra teisingas, todėl ji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Teismo posėdyje nuteistasis L. G. ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti ir priimti naują, L. G. išteisinantį nuosprendį. Prokurorė prašo nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą, todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Iš nuosprendžio taip pat matosi, kad jame teismas išdėstė ne tik L. G. kaltę patvirtinančius įrodymus, tačiau ir išsamius jų įvertinimo bei paties nuteistojo versijų atmetimo motyvus. Šie nuosprendyje jau išdėstyti motyvai faktiškai paneigia ir nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomus argumentus.

Iš bylos matosi, kad visų apklausų metu L. G. savo kaltę dėl J. I. nužudymo neigė ir tebeneigia, tą patį jis nurodo ir apeliaciniame skunde. Teisme nuteistasis L. G. parodė, kad kaltinime nurodytą 2007 m. sausio 13 d. jokio smurto prieš savo sugyventinę J. I. nevartojo. Apie 14, o gal apie 15 val. jis iš namų mopedu išvažiavo pas savo pažįstamą E. K. . Išvažiuojant J. I. paliko namuose, ji buvo ir negirta, ir nesumušta. E. K. prašymu jis nuvažiavo į parduotuvę ir ten nupirko butelį vyno, vėliau pirko dar vieną vyno butelį. Abu šiuos butelius daugiausia gėrė E. K. , jis pats gėrė mažiau ir girtas nesijautė. Paskui dar nuvažiavo į kapines palaistyti gėlių. Namo sugrįžo tarp 16 ir 17 val. Pakeliui ir iki buto durų jokių kaimynų ir kitų asmenų nesutiko. Namuose nerado J. I. . Prieš išeidamas iš namų, bute buvo palikęs 5 litrus naminės degtinės, kurią pardavinėdavo po 5 litus už 0,5 litro. Tačiau grįžęs pamatė, kad 3,5 litro degtinės trūksta. Pamanė, kad degtinę galėjo parduoti J. I. . Tokiu atveju ji turėjo gauti apie 40 litų, tačiau pinigų bute irgi nerado. Namo koridoriuje nedegė šviesa, jis ėjo pakeisti elektros lemputės ir tik tada pamatė koridoriuje gulinčią ir dejuojančią J. I. . Kad ji sumušta, nežinojo, o pagalvojo, kad sugyventinė vėl pradėjo gerti ir ją ištiko epilepsijos priepuolis. Jis paskambino greitajai pagalbai, prisistatė, atrodo, sugyventiniu ir ėmė laukti medikų. Susinervinęs pradėjo spardyti koridoriaus sienas ir duris. Atvažiavus greitajai pagalbai padėjo J. I. iš koridoriaus įnešti į butą, bet netrukus J. I. mirė. Kas ją galėjo sumušti ir nužudyti, jis nežino, policiją iškvietė greitosios pagalbos medikai. Kai atvykę policininkai apšvietė koridorių, tik tada ten jis pamatė kraujo pėdsakus. Nors su J. I. jis kartais konfliktuodavo ir jis ją kartais mušdavo, tačiau tą dieną nesudavė J. I. nei vieno smūgio.

Nors nuteistasis kaltu neprisipažino, teismas jo parodymus pagrįstai atmetė remdamasis kitais įrodymais. Nuosprendyje teismo išvados grindžiamos nukentėjusiosios A. B. , liudytojų V. A. D. , A. S. , V. J. , S. D. T. , S. K. , E. K. , A. Bt. ir V. R. parodymais, įvykio vietos apžiūros, kratos, daiktų pateikimo ir apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis ir jų parodymais teismo posėdyje bei kitais išnagrinėtais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad nužudytoji J. I. buvo jos motina, ji pažinojo ir motinos sugyventinį L. G. . Nors su savo motina ji matydavosi gana retai, susitikimų metu matydavo ant motinos kūno mėlynes ir žinojo, kad ją muša L. G. . Jos motina kartais piktnaudžiavo alkoholiu, bijojo L. G. ir pati dėl sumušimų nesiskųsdavo, tačiau kas ją nuolat muša ir taip visiems buvo aišku. Dar 2006 m. rugpjūčio mėn. per močiutės mirties metines motina skundėsi, kad L. G. ją sumušė, numetė nuo laiptų ir dėl to jai teko operuoti koją. Ji gyvena kitame mieste ir apie tai, kad L. G. muša jos motiną, daugiau žinojo motinos sesuo A. S. . Apie tai, kad motina nužudyta, jai pranešė giminės.

Liudytoja A. S. parodė, kad jos sesuo J. I. su savo sugyventiniu L. G. kartu gyveno apie 13-14 metų, jie abu piktnaudžiavo alkoholiu, o L. G. namuose pardavinėdavo naminę degtinę ir J. I. nuolat mušdavo. Ji matydavo seserį sumuštą ir suspardytą. Dar prieš keletą metų L. G. buvo sulaužęs seseriai šonkaulius, sesuo turėjo tai patvirtinančias pažymas, žadėjo kreiptis į policiją, bet to nepadarė, nes sesuo sugyventinio bijojo. 2006 m. rugpjūčio mėn. sesuo pasakojo, kad L. G. ją nustūmė nuo laiptų, ji susižalojo koją, po to vėl buvo ją sumušęs ir jie abu gulėjo ligoninėje, nes L. G. ją mušė taip, kad net pats susilaužė ranką. Sesuo pasakojo ir apie tai, kad L. G. po savaitę laikydavo ją uždaręs nešildomoje bendroje virtuvėje. 2007 m. sausio 12 d. ji kalbėjo su seserimi telefonu, ši vėl skundėsi savo gyvenimu, sakė, kad L. G. girtas ir kad ji nori jai daug ką papasakoti. Kitą dieną jai paskambino pats L. G. ir pasakė, kad J. I. negyva. Jos nuomone, seserį galėjo užmušti tik pats L. G. , nes tik jis vienas nuolat mušdavo J. I. , pats buvo prisipažinęs, kad kai išgeria, tada jam pasimaišo protas.

Liudytojas V. A. D. parodė, kad ir jo sesuo J. I. , ir jos sugyventinis L. G. girtaudavo ir namuose pardavinėdavo naminę degtinę. L. G. seserį nuolat mušdavo, laikydavo ją uždarytą sandėliuke. Sesuo L. G. bijojo ir pati dėl sumušimų nesiskųsdavo, tačiau jos mėlynės ir kiti sužalojimai būdavo akivaizdžiai matomi ir sesuo tada pasakydavo, kad vėl sumušė sugyventinis. Apie tai jis yra kalbėjęsis ir su pačiu L. G. , šis prisipažindavo, kad mušė J. I. ir sakydavo, kad pasielgė negerai. Nors jis ir kiti giminaičiai nuolat įkalbinėjo seserį negyventi su L. G. , ši vis delsė ir toliau nesiryžo jo išvaryti iš savo buto. Apie sesers mirtį jam pranešė kitos sesers vyras. Nuvažiavęs pasižiūrėti matė, kad jau mirusios J. I. visas veidas buvo sudaužytas.

Apie tai, kad L. G. ir anksčiau vartodavo fizinį smurtą prieš J. I. , patvirtino netgi nuteistojo sesuo liudytoja V. J. . Teisme ji parodė, kad yra girdėjusi, jog brolis muša sugyventinę. Taip pat matydavo ant jos kūno sumušimų žymes. Ji pati yra prašiusi L. G. , kad nemuštų J. I. , tačiau šis aiškindavo, kad ją tik pastūmė. Apie tai, kad J. I. negyva, tą patį vakarą jai telefonu pranešė pats L. G. . Kai ji pas jį nuvažiavo, brolis aiškino, kad rado J. I. gulinčią ant laiptų.

Liudytojas E. K. teisme parodė, kad gerai pažinojo ir L. G. , ir jo sugyventinę J. I. , dažnai užeidavo pas juos į namus. Jam matant, L. G. su J. I. nors ir konfliktuodavo, bet nesimušdavo. Teismui perskaičius ankstesnius E. K. parodymus apie tai, kad ant J. I. veido jis dažnai matydavo mėlynes, liudytojas pripažino, kad tikrai matydavo, bet ne mėlynes, o įbrėžimus. Teisme E. K. taip pat parodė, kad 2007 m. sausio 13 d., apie 16 val. L. G. mopedu atvažiavo pas jį į namus. Matėsi, kad jis jau buvo išgėręs, kalbėjo nerišliai. Tada pas jį dviese jie dar išgėrė vyno ir L. G. apie 17 val. išvažiavo. Tą patį vakarą pas jį atėjo L. G. sesuo ir pasakė, kad J. I. negyva. Iš liudytojo E. K. parodymų matosi, kad jie ne tik patvirtina L. G. aiškinimus apie nuvykimą pas E. K. mopedu, nuvykimo pas jį ir išvykimo laiką, tačiau patvirtina ir kitas aplinkybes. Nors L. G. aiškina, kad tą vakarą nebuvo girtas ir teismas nenustatė tokios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, liudytojas E. K. parodė, kad jau atvykęs pas jį nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o jo namuose jie abu dar gėrė vyną.

Kitų teisme apklaustų liudytojų parodymai susiję jau su konkrečiomis J. I. nužudymo aplinkybėmis. Liudytoja S. D. T. parodė, kad ji gyvena tame pačiame namo aukšte, kur gyveno L. G. su J. I. . Jos 19-tas butas yra netoli jų buto tame pačiame koridoriuje. L. G. ir J. I. abu dažnai girtaudavo ir savo bute pardavinėdavo degtinę. L. G. savo sugyventinę labai dažnai mušdavo, J. I. nuolat vaikščiodavo su mėlynėmis ir pati pasakydavo, kad ją be priežasties arba dėl smulkmenų muša L. G. . 2007 m. sausio 13 d. vakare ji buvo namuose ir išgirdo triukšmą koridoriuje. Priėjusi prie durų bandė pažiūrėti per akutę, bet nieko nematė, nes koridoriuje nedegė šviesa. Tačiau ji gerai girdėjo iš koridoriaus sklindantį triukšmą ir L. G. bei J. I. balsus. L. G. koridoriuje garsiai šaukė ir tiesiog staugė, o J. I. tuo metu dejavo. L. G. balsą ji gerai pažįsta, be jo ir dejuojančios moters, kitų balsų ji negirdėjo, iš to suprato, kad L. G. vėl muša J. I. . Teisme liudytoja patvirtino ir perskaitytus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tuomet, apklausta netrukus po nusikaltimo įvykio, S. D. T. parodė, kad girdėjo ir mušimo, smūgių į sieną garsus, muštynės koridoriuje truko apie 10 min. L. G. balsą ji nedvejodama atpažino, nes jis šaukė labai garsiai, be to, jo balsas specifiškai užkimęs. Tą patį vakarą maždaug po valandos laiko, koridoriuje jau pasigirdo ir daugiau balsų, pas ją į butą užėjo policijos pareigūnas ir ji sužinojo, kad J. I. nužudyta. Teisme S. D. T. dar parodė, kad L. G. bijojo ne tik J. I. , bet ir kiti namo gyventojai, jie ir dabar bijo duoti šioje byloje parodymus.

Liudytoja A. Bt. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), antrame namo aukšte. Virš jos trečiame aukšte esančiame bute gyveno L. G. su J. I. , su jais ji buvo pažįstama iš matymo. Iš to buto dažnai girdėdavosi triukšmas ir garsi muzika. Ji girdėdavo, kaip L. G. šaukia ant J. I. . Ji žinojo, kad L. G. pardavinėjo naminę degtinę. 2007 m. sausio 13 d., apie 16-17 val., ji savo bute su savo drauge gėrė arbatą. Tuo metu iš viršuje esančio buto, kur gyveno L. G. ir J. I. , pasigirdo triukšmas ir kažkoks stiprus bildesys. Prieš šį bildesį dar girdėjosi šauksmai, todėl ji pagalvojo, kad ten vyksta muštynės. Tą patį vakarą pas ją užėjo kaimynė ir pasakė, kad mirė J. I. . Liudytoja A. Bt. patvirtino ir teisme perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tos apklausos metu ji dar parodė, kad nurodytu laiku savo namuose arbatą gėrė su kaimyne V. R. . Prieš prasidedant triukšmui ir bildesiui virš jos buto esančiame bute, ji dar girdėjo, kaip tame bute garsiai kažką šaukia L. G. . Po to pasigirdo bildesys ir garsai, panašūs į tai, kad kažkas kažką daužo. Ji suprato, kad L. G. muša J. I. . Tą patį vakarą, apie 19 val., iš kaimynės sužinojo, kad J. I. mirė.

Liudytoja V. R. patvirtino tas pačias A. Bt. nurodytas aplinkybes. Ji parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute, iš matymo pažinojo tame pačiame name gyvenusius L. G. ir J. I. . Prisimena, kad vieną pavakarę buvo užėjusi pas kaimynę A. Bt. išgerti arbatos. Tuo metu girdėjo virš A. Bt. buto trečiame namo aukšte esančiame bute triukšmą, iš ten girdėjosi kažkoks bildesys. Teisme liudytoja V. R. patvirtino ir perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet ji parodė, kad atsigerti arbatos pas A. Bt. ji užėjo 2007 m. sausio 13 d., apie 16.30 val. Geriant arbatą iš viršuje esančio buto, kuriame gyveno L. G. ir J. I. , pasigirdo bildesys. Tą patį vakarą, apie 19 val., išėjusi į koridorių ji pamatė daug ten vaikštančių žmonių, iš trečio aukšto kažkas išnešė juodą maišą ir visi ėmė kalbėti, kad nužudyta J. I. .

Teisme dar buvo apklausta to paties namo gyventoja liudytoja S. K. , o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tenkinant nuteistojo bei jo gynėjo prašymus, kolegija dar apklausė ir iki tol teisme neapklaustą liudytoją J. M. . Apie šias liudytojas nurodoma apeliaciniame skunde, todėl jų parodymus būtina aptarti ir įvertinti detaliau.

Liudytoja S. K. teisme parodė, kad ji gyvena to paties namo 10-ame bute ir gerai pažinojo 22 bute gyvenusius L. G. ir J. I. . 2007 m. sausio 13 d. ryte, apie 9 val., ji buvo užėjusi pas juos išgerti kavos. J. I. nebuvo sumušta ir jokių konfliktų tarp jos ir L. G. tada ji nematė. Atsigėrusi kavos, grįžo į savo butą. Tos pačios dienos vakare, apie 17-18 val., iš savo buto ji išėjo į 2-o aukšto koridorių parūkyti. Matė, kad laiptais į trečią aukštą užlipo L. G. , iš matymo pažįstama moteris, vardu Janina, ir dar vienas nepažįstamas vyras. Netrukus iš trečiojo aukšto koridoriaus pasigirdo triukšmas. Ji užlipo laiptais pasižiūrėti, kas ten vyksta, ir pamatė, kad L. G. spardo buto duris, o šalia jo stovi J. ir tas pats nepažįstamas vyras. Ji suprato, kad J. I. neatidaro L. G. buto durų. Tačiau po to ji duris atidarė ir visi užėjo į vidų. Ji pamatė kambaryje J. I. , jokių sužalojimų pėdsakų jos veide nesimatė. L. G. buvo įpykęs, ranka sudavė J. I. į petį, o po to įspyrė jai į koją ir pasakė, kad uždarys ją virtuvėje. Paskui bute pradėjo ieškoti degtinės, klausinėjo apie tai J. I. , pagaliau rado kažkokį plastikinį indą. Po to visi iš karto išėjo į koridorių. J. ir tas nepažįstamas vyriškis išėjo pirmi, o paskui išėjo jie trise. Ji matė, kaip L. G. J. I. vedė į bendros virtuvės pusę, o vesdamas ją pastūmė. Ji dar prašė L. G. J. I. nemušti, bet šis liepė jai pačiai eiti namo ir ji sugrįžo į savo butą. Kas toliau vyko trečiame aukšte ir kaip L. G. toliau mušė J. I. , ji nematė. Tą patį vakarą pas ją užėjo L. G. sesuo ir pasakė, kad J. I. mirė. Ikiteisminio tyrimo metu ji atpažino jai parodytas atpažinti J. I. šlepetes.

Iš bylos matosi, kad savo parodymus liudytoja S. K. iš dalies keitė. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosiose apklausose 2007 m. sausio 14 d. ir sausio 17 d. (t. 1, b.l. 107-108, 109-111) S. K. buvo parodžiusi, kad 2007 m. sausio 13 d. ryte pas ją atėjo J. I. , o po to jos abi nuėjo į J. I. butą gerti kavos. Bute buvo ir L. G. . J. I. nebuvo sumušta ir jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Tos dienos vakare, apie 17 val., rūkydama koridoriuje, ji išgirdo L. G. balsą iš trečio aukšto, jis turbūt buvo koridoriuje. Girdėjo L. G. sakant „kur aš padėjau degtinę“. Daugiau nieko negirdėjo, grįžo į savo butą ir apie tolesnius įvykius nieko nežino. Tik apie 20 val. pas ją užėjo L. G. sesuo V. J. ir pasakė, kad J. I. mirė. Vėlesnių apklausų metu S. K. savo parodymus iš dalies pakeitė ir jau nurodė papildomas aplinkybes, apie kurias parodė ir teisiamajame posėdyje. 2007 m. gegužės 31 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b.l. 120-122) ji parodė, kad 2007 m. sausio 13 d. ryte pas J. I. gėrė kavą. Tos pačios dienos vakare, apie 18 val., rūkydama antro aukšto koridoriuje, išgirdo kažką beldžiant į duris trečiame aukšte. Užlipusi į tą aukštą matė, kad J. I. iš vidaus atidarė savo buto duris ir į vidų užėjo L. G. , moteris vardu J. ir kažkoks nepažįstamas vyras. Į butą užėjo ir ji pati. L. G. buvo supykęs ant J. I. , kad ši neatidarė buto durų, klausinėjo jos, kur degtinė, bet ši nieko neatsakinėjo ir tylėjo. L. G. „bakstelėjo“ jai į petį, vieną ar kelis kartus spyrė jai į koją ir pasakė, kad išvarys ją į virtuvę. Iš buto visi išėjo kartu. Pirma ėjo J. I. , o iš paskos ėjęs L. G. ragino ją eiti greičiau ir pastūmė. Ji prašė L. G. J. I. nemušti, bet šis liepė jai eiti namo. Apie tai, kad L. G. laikydavo J. I. uždarytą bendroje virtuvėje, ji iš kitų gyventojų pasakojimų žinojo jau anksčiau. L. G. liepus eiti namo, ji grįžo į savo butą. Tą patį vakarą pas ją užėjo L. G. sesuo V. J. ir ji sužinojo, kad J. I. mirė. Liudytoja parodė, kad ji pati bijojo L. G. . Teisme perskaičius šiuos ankstesnius parodymus ir aiškinantis jų keitimo ir papildymo priežastis, liudytoja S. K. paaiškino, kad iš pradžių nenurodė visų jai žinomų įvykio aplinkybių, nes nenorėjo į tai kištis. Į nuteistojo klausimą ji atsakė ir dar kartą patvirtino, kad ji dienų nepainioja ir kad visa tai įvyko šeštadienį (2007 m. sausio 13 d.).

Iš bylos matosi, kad liudytojos S. K. nurodyta moteris vardu J. buvo nustatyta ir apklausta dar ikiteisminio tyrimo metu, buvo nustatyta, kad tai J. M. . Ši liudytoja buvo apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Liudytoja J. M. parodė, kad pažįsta L. G. , taip pat gerai pažinojo ir jo buvusią sugyventinę J. I. , pas kurią eidavo kirptis. Žinojo, kad L. G. prekiauja namine degtine. Nematė, kad jis muša J. I. , tačiau jos veide matydavo mėlynes. Kaip J. I. buvo nužudyta, nežino, laidotuvėse nedalyvavo ir apie jos mirtį sužinojo tik iš kitų žmonių. Jos nuomone, ji buvo užėjusi pas J. I. ir L. G. nužudymo dieną arba dieną anksčiau. Prisimena, kad buvo užėjusi į jų butą nusipirkti naminės degtinės, L. G. įpylė jai 250 gramų ir ji iš karto išėjo. Kas vyko bute ir ar J. I. buvo sumušta, nežino, nes į kambarį nebuvo užėjusi, o tik pastovėjo koridoriuje. Iš ten matė, kad kambaryje J. I. guli ant lovos ir žiūri televizorių. Jai atrodo, kad kambaryje dar matė ir ten sėdinčią S. K. . Tada pas L. G. pirkti degtinės buvo atėjusi viena, joks vyriškis su ja kartu nėjo ir jokio vyriškio ji nematė. Iš perskaitytų liudytojos ankstesnių parodymų (t. 1, b.l. 151-153, 154) matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu J. M. nurodė faktiškai tokias pačias jai žinomas aplinkybes. Tų apklausų metu ji parodė, kad paskutinį kartą į J. I. ir L. G. butą nusipirkti degtinės buvo užėjusi 2007 m. sausio 13 d., apie 16 val. arba šiek tiek vėliau. Kitų žmonių, taip pat ir S. K. , nematė. Tačiau liudytoja taip pat pripažino, kad pati piktnaudžiauja alkoholiu, prasta jos atmintis, todėl ji tiksliai negali pasakyti, ar degtinę pas L. G. pirko tikrai 2007 m. sausio 13 d., ar tai buvo kitą dieną. Apeliacinės instancijos teisme šių aplinkybių J. M. irgi negalėjo tiksliai nurodyti. Ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu sausio 13 d. nurodė ji pati, pareigūnai šios dienos ir kitų aplinkybių jai nepasakinėjo. Tačiau liudytoja ir vėl neatmetė galimybės, kad tai galėjo būti kita diena. Ar tai tikrai buvo šeštadienis, ar kita savaitės diena, liudytoja irgi negalėjo pasakyti paaiškinusi, kad ji pensininkė ir jai visos savaitės dienos vienodos.

Iš to, ką teisme parodė pats nuteistasis, nukentėjusioji ir jau išvardinti liudytojai, galima padaryti keletą išvadų.

Iš bylos matosi, kad nuteistasis L. G. apklausų ir baigiamųjų kalbų metu nurodinėjo, kad jo kaltė grindžiama vienintelės tame pačiame aukšte gyvenančios liudytojos parodymais, o kiti jo kaimynai nebuvo apklausti. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėto namo trečiojo aukšto koridoriaus plano matosi, kokie butai yra netoli buto, kuriame gyveno L. G. ir J. I. . Iš bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas ėmėsi visų priemonių bandant nustatyti asmenis, galinčius duoti parodymus, turinčius reikšmės šios bylos išnagrinėjimui. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ne tik 19-ame bute gyvenanti liudytoja S. D. T. , bet ir 17, 18, 20 butų, taip pat kitų namo aukštų gyventojai. Niekas iš jų svarbių šiai bylai aplinkybių nenurodė ir šie liudytojai nebuvo įtraukti į sąrašą asmenų, kviestinų į teismo posėdį. Pažymėtina, kad apklausti kokius nors kitus liudytojus niekada neprašė ir dabar neprašo netgi pats nuteistasis L. G. . Tuo tarpu teismas apklausė visus asmenis, kurių parodymai galėjo turėti reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui: buvo apklausti visi ką nors apie nusikaltimo įvykį ir apie L. G. santykius su J. I. žinantys asmenys, teismas apklausė ne tik tame pačiame name gyvenančius asmenis, ne tik J. I. giminaičius, tačiau ir nuteistojo seserį, taip pat jo nurodytą liudytoją E. K. . Nuteistojo nurodytą iki tol neapklaustą liudytoją J. M. kolegija apklausė jau apeliacinio proceso metu. Tai paneigia apelianto argumentus apie ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo tariamą nevisapusiškumą ir šališkumą. Niekuo nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad jį apkaltinantys įrodymai buvo surinkti tik bylą jau nagrinėjant teisme ir apie tai, kad liudytoja S. K. jam nepalankius parodymus davė tik teisminio nagrinėjimo metu. Visi šios liudytojos parodymai šioje nutartyje jau buvo išdėstyti. Nors S. K. savo parodymus iš tikrųjų iš dalies keitė juos papildydama naujomis aplinkybėmis, iš tikrųjų tas pačias įvykių aplinkybes ji buvo nurodžiusi dar ikiteisminio tyrimo metu. Apie tai ji parodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2007 m. gegužės 31 d. vykusios apklausos metu. Šios apklausos metu dalyvavo pats L. G. ir jo gynėjas, todėl apelianto argumentai apie tai, kad liudytoja S. K. tik teisme netikėtai iš esmės pakeitė parodymus, tiesiog neatitinka tikrovės. Iš bylos matosi, kad teisme apklausta nukentėjusioji ir kiti liudytojai parodė apie tas pačias aplinkybes, kurias jie buvo nurodę ir ikiteisminio tyrimo metu.

Vertinant visų šioje byloje apklaustų asmenų parodymus atskirai ir jų visumą, kolegija atkreipia dėmesį ir į paties nuteistojo L. G. parodymus. Nors apeliantas nesutinka su jį apkaltinančiais liudytojų parodymais, vis dėlto daugiausia abejonių kyla būtent dėl jo paties parodymų, kuriuose yra ir daugiausia prieštaravimų. Kai kurie L. G. parodymai iš viso neįtikinami. Pavyzdžiui, L. G. parodė, kad grįždamas namo iš savo draugo E. K. jis mopedu dar buvo nuvažiavęs į kapines palaistyti gėlių. Tokie parodymai aiškiai išgalvoti, nes žiemos metu, sausio 13 d., nuteistasis laistyti gėlių negalėjo. Nuteistasis parodė, kad grįždamas namo tamsiame neapšviestame koridoriuje gulinčios J. I. nepastebėjo ir ją pamatė tik vėliau, kai vėl išėjo į koridorių pakeisti elektros lemputės ir uždegė šviesą. Tačiau tos pačios apklausos metu parodė, kad kraujo dėmes koridoriuje pamatė tik tada, kai tą koridorių apšvietė jau atvykę policijos pareigūnai. Kad elektros apšvietimas koridoriuje neveikė, nurodyta ir įvykio vietos apžiūros protokole. Nuteistasis parodė, kad pats iškvietė J. I. greitąją medicinos pagalbą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl telefonu nepasakė savo vardo ir pavardės. Nuteistojo parodymai apie tai nekonkretūs, jis aiškina, kad telefonu prisistatė J. I. sugyventiniu. Tuo tarpu iš prie bylos pridėtos Skuodo GMP stoties pažymos (t. 1, b.l. 63) matosi, kad iškvietimas pas J. I. buvo užregistruotas 2007 m. sausio 13 d., 17 val. 52 min., iškvietimo priežastis – moteris be sąmonės, GMP iškvietė asmuo, prisistatęs Puškoriaus pavarde. Nuteistasis aiškina, kad iš pradžių manė, jog J. I. ištiko epilepsijos priepuolis, tai pasitaikydavo ir anksčiau, tokiais atvejais jis pagalbą savo sugyventinei suteikdavo pats. Nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo ir šios nuteistojo parodymų dalies nenuoseklumą. Pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad skirtingai negu ankstesniais atvejais, šį kartą L. G. nebandė padėti tariamai epilepsijos ištiktai J. I. pats ir netgi nepernešė jos iš koridoriaus į butą, o šį kartą jau iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvertinus dar ir tai, kad telefonu apie jokią epilepsiją net nebuvo užsiminta, be to, L. G. medikams prisistatė ne savo, o svetima pavarde, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nuo pat pradžių gerai suprato, kad J. I. sunkiai sužalota ir kad jis medicininę pagalbą jai bandė iškviesti jau iš anksto bandydamas išvengti įtarimų dėl smurto panaudojimo. Prieštaravimų L. G. parodymuose yra ir daugiau. Jis parodė, kad jam išeinant iš namų J. I. buvo ne tik nesumušta, bet ir buvo blaiva. Iš namų jis išėjo apie 14-15 val., o grįžo 16-17 val. Tačiau teismo medicinos specialisto išvadose nurodyta, kad mirusios J. I. kraujyje buvo rasta net 4,34 promilės alkoholio. Akivaizdu, kad 1 ar 2 valandas vartojant alkoholį toks sunkus apsvaigimas ir apsinuodijimas alkoholiu neįmanomas ir tai paneigia L. G. versiją, kad jis namuose J. I. paliko blaivią. Nors apeliantas parodymų keitimu kaltina kitus liudytojus, pirmiausia, S. K. , tačiau iš bylos matosi, kad labiausiai savo parodymus keitė pats nuteistasis. Teisme buvo perskaityti L. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 178-179, 182-183). Tų apklausų metu L. G. parodė, kad su J. I. jie sutardavo labai gerai ir jis prieš ją iš viso niekada nebuvo pavartojęs jokio smurto. Dar buvo parodęs, kad 2007 m. sausio 13 d., jau grįžęs į butą ir susinervinęs, kad J. I. vėl geria, jis spyrė į spintą, duris ir ranka trenkė į stalą, tačiau tai darė buto viduje. Tuo tarpu teisme jis nurodė jau kitokias aplinkybes. Jis jau parodė, kad su J. I. ginčydavosi, bardavosi ir kad ją mušdavo, kaip pats nurodė, „duodavo į akį“. Taip pat parodė, kad radęs J. I. gulinčią ir dejuojančią koridoriuje, įpykęs jis ėmė spardyti būtent koridoriaus sienas ir išorės duris. Tokį nuteistojo parodymų pakeitimą galima paaiškinti tik tuo, kad teismo posėdyje jis buvo apklaustas paskutinis ir jau buvo išgirdęs visų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus apie anksčiau jo prieš J. I. vartotą smurtą ir, konkrečiai, liudytojos S. D. T. parodymus apie triukšmą ir smūgių garsus būtent bendrame namo aukšto koridoriuje. Todėl toks nuteistojo parodymų pakeitimas teisminio nagrinėjimo metu, kolegijos nuomone, tėra bandymas priderinti savo versijas prie kitų, abejonių nekeliančių išnagrinėtų įrodymų. Ši aplinkybė ir visi kiti jau išdėstyti parodymų prieštaravimai bei nenuoseklumai tuo pačiu leidžia pagrįstai suabejoti ir kitų nuteistojo L. G. parodymų patikimumu, be to, šios aplinkybės turi reikšmės sprendžiant klausimus, kuriais parodymais teismas turėjo remtis priimdamas nuosprendį. Šioje byloje teismas pagrįstai atmetė būtent nuteistojo parodymus, o rėmėsi visuma juos paneigiančių kitų įrodymų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka tik su liudytojos S. K. parodymais, nurodo, kad ši liudytoja parodymus pakeitė, kad ji meluoja ir netgi yra papirkta. Dar nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. S. K. parodymus paneigė. Teisme nuteistasis L. G. parodė, kad viskas, apie ką parodė S. K. ir J. M. , vyko ne šeštadienį, o penktadienį, t.y. ne 2007 m. sausio 13 d., o sausio 12 d. Būtent tos dienos ryte S. K. buvo užėjusi į jų butą, bet ne išgerti kavos, o prašydama išgerti ir jis jai tada įpylė degtinės. Tą patį vakarą, apie 18 val., jis grįžo namo, J. I. iš pradžių neatidarė durų, todėl tada jis garsiai beldėsi. Vakare vėl buvo atėjusi S. K. , kuri buvo visiškai girta. Tą patį penktadienį (sausio 12 d.) buvo užėjusi ir J. M. ir dar kažkoks vyras, kuris irgi prašė naminės degtinės, bet jam jis jos nepardavė.

Kolegijos nuomone, net ir vertinant visas abejones nuteistojo naudai, su apelianto argumentais, susijusiais su liudytojų S. K. ir J. M. parodymais, galima sutikti tik iš dalies. Liudytojos S. K. parodymai šioje nutartyje jau buvo aptarti. Jau buvo nurodyta, kad šios liudytojos parodymų pakeitimo laikyti esminiu nėra pagrindo. Iš pradžių parodžiusi tik apie įvykius 2007 m. sausio 13 d. ryte, kitų apklausų metu S. K. jau parodė ir apie tai, kas vyko tos dienos pavakarę, parodė apie tai, kad matė, kaip namo grįžo L. G. , kartu su juo atėjo J. M. ir nepažįstamas vyriškis. Užėjus į butą, ji matė, kaip L. G. sudavė J. I. ranka į petį, įspyrė jai į koją, o po to vedė ją koridoriumi ketindamas uždaryti į bendro naudojimo virtuvę. Dar ikiteisminio tyrimo metu ir vėliau teisme liudytoja S. K. paaiškino, kodėl šių aplinkybių ji nenurodė pirmųjų apklausų metu. Ji nurodė, kad nenorėjo kištis ne į savo reikalus, be to, bijojo duoti L. G. nepalankius parodymus. Šie S. K. paaiškinimai visiškai įtikinantys, ypač įvertinant ir kitų liudytojų jau aptartus parodymus apie tai, kad namo gyventojai, ypač pagyvenusios moterys, tikrai bijodavo L. G. . Priešingai, negu nurodo apeliantas, liudytojos J. M. parodymai S. K. parodymų nepaneigė. Ji patvirtino, kad buvo užėjusi pas L. G. nusipirkti naminės degtinės ir kad matė kambaryje sėdinčią S. K. . Toliau J. M. S. K. parodymų nei patvirtino, nei juos paneigė, nes ši liudytoja parodė, kad gavusi degtinės iš karto išėjo ir daugiau nieko nematė. Tiesa, J. M. parodė, kad buvo atėjusi viena, joks vyras su ja nebuvo atėjęs ir ji jo nematė. Toks vyriškis nebuvo nustatytas ir policijos operatyvinės paieškos priemonėmis (t. 1, b.l. 92). Tačiau ir šioje dalyje S. K. parodymais abejoti nėra pagrindo. Juk nuteistasis pats parodė apie tai, kad su J. M. pirkti degtinės tikrai buvo atėjęs ir jam pačiam nepažįstamas vyriškis. Iš to, kas išdėstyta, matosi, kad S. K. parodymus laikyti išgalvotais ir melagingais, juo labiau, laikyti šią liudytoją papirkta, nors apie tai spėlioja apeliantas, jokio pagrindo nėra. Iš esmės pats nuteistasis pripažįsta tas pačias liudytojos S. K. nurodomas aplinkybes, išskyrus tai, kad tai buvo ne J. I. nužudymo, t.y. 2007 m. sausio 13 dieną. Nuteistasis tvirtina, kad tai buvo diena anksčiau. Todėl vertinant liudytojų S. K. ir J. M. parodymus, kolegijos nuomone, nėra pagrindo tuos parodymus laikyti melagingais, o svarstytinas tik klausimas, ar šios liudytojos tikrai prisimena jų nurodomų įvykių datą ir ar jos nesupainiojo tų įvykių laiko. J. M. pati pripažino, kad jos atmintis yra prasta ir kad ji pirkti degtinės pas L. G. galėjo būti atėjusi ir kitą dieną, o ne sausio 13 d. Kita vertus, į pakartotinai užduotus klausimus J. M. neabejodama atsakė, kad ją apklausinėję pareigūnai jai nieko nepasakinėjo ir kad 2007 m. sausio 13 dieną ji jiems nurodė pati. Įvertinus tai, kad ikiteisminio tyrimo metu J. M. buvo apklausta netrukus po J. I. nužudymo, yra pagrindas manyti, kad ji įvykio dienos nesupainiojo. Liudytoja S. K. apie 2007 m. sausio 13 d. pavakarės įvykius parodymus davė po J. I. nužudymo praėjus jau nemažai laiko. Tačiau visų po to vykusių apklausų metu ji neabejodama patvirtino, kad tai buvo būtent 2007 m. sausio 13 d. Kad liudytoja nesupainiojo dienų, galima spręsti ir iš to, kad savo nurodomas aplinkybes apie įvykius J. I. ir L. G. bute S. K. sieja su tolesniais tos pačios dienos įvykiais. Ji parodė, kad tą patį vakarą iš kitų žmonių ir paties nuteistojo sesers ji kaip tik ir sužinojo, kad J. I. mirė. Todėl galima teigti, kad įvykių laiko negalėjo supainioti ir S. K. . Šioje dalyje kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į jau anksčiau paminėtą liudytojos S. K. 2007 m. gegužės 31 d. apklausos protokolą. Šios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu dalyvavo įtariamasis L. G. ir jo gynėjas. Liudytoja S. K. parodė, kad įvykiai, apie kuriuos ji pasakoja, tikrai vyko būtent šeštadienį, 2007 m. sausio 13 d. Tačiau apklausoje dalyvavę įtariamasis ir jo gynėjas liudytojai iš viso neuždavė jokių su tuo susijusių klausimų, o susipažinę su apklausos protokolu, nepareiškė jokių pastabų ar papildymų. Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad vėliau, jau teisminio nagrinėjimo metu, L. G. iškeltos versijos apie tai, kad nurodytos liudytojos jo bute buvo kitą dieną, taip pat yra tik nuteistojo mėginimas suklaidinti teismą ir tai tėra jo pasirinkta gynybos priemonė. Todėl teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai rėmėsi liudytojos S. K. parodymais. Tuo tarpu apeliacinio proceso metu apklaustos liudytojos J. M. parodymai S. K. parodymų ir jokių kitų L. G. apkaltinančių įrodymų taip pat nepaneigė.

Vertinant liudytojų S. K. ir J. M. parodymus, kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad šių liudytojų parodymai tikrai nėra vieninteliai L. G. kaltės įrodymai ir jie nėra tiek svarbūs, kad tik nuo jų būtų priklausęs teismo sprendimas pripažinti nuteistąjį kaltu. Nei viena iš šių liudytojų nematė to, kaip L. G. mušė J. I. koridoriuje, o S. K. parodė tik apie tai, kad matė, kaip bute L. G. nestipriai sudavė J. I. ranka į petį ir kaip įspyrė jai į koją. Netgi nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad šiais smurtiniais veiksmais nuteistasis J. I. sužalojimų nepadarė, o tik sukėlė jai fizinį skausmą. Todėl netgi darant prielaidą, kad liudytojos S. K. ir J. M. suklydo nurodydamos įvykių laiką, net ir tuo atveju, jeigu jų nurodomi įvykiai vyko ne 2007 m. sausio 13 d., o viena ar keliomis dienomis anksčiau, tai vis tiek nepaneigtų teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės ir negalėtų būti pagrindu suabejoti apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumu. Kad nuteistasis sumušė ir nužudė J. I. , patvirtina kiti įrodymai ir kitų liudytojų parodymai, turintys netgi svarbesnę įrodomąją reikšmę negu S. K. ir J. M. parodymai.

Šioje nutartyje jau buvo aptarti nukentėjusiosios ir visų liudytojų parodymai apie tai, kad gyvendamas J. I. bute L. G. ir anksčiau ją dažnai mušdavo, dažniausiai tai darydavo dėl menkaverčių priežasčių arba iš viso be jokios priežasties. Nuteistasis savo sugyventinę netgi ilgam laikui laikydavo uždarytą ir užrakintą to namo aukšto bendro naudojimo virtuvėje. Apie tai teisme parodė netgi nuteistojo sesuo liudytoja V. J. ir jo draugas liudytojas E. K. . Kad ir anksčiau mušdavo J. I. , teisme jau pripažino ir pats L. G. . Visi šie parodymai leidžia daryti išvadą, kad L. G. ir J. I. tarpusavio santykiai jau daug metų iki nužudymo buvo blogi, nuteistasis savo sugyventinę dažnai ir be priežasties mušdavo, nukentėjusioji dėl to nebuvo linkusi skųstis ir tokia jų tarpusavio santykių padėtis jau buvo tapusi įprasta. Todėl tam, kad L. G. faktiškai be priežasties sumuštų J. I. ir 2007 m. sausio 13 d., jam faktiškai net nereikėjo jokių papildomų motyvų. Jau buvo aptarta ir tai, kad pats nuteistasis pripažino tą dieną vartojęs alkoholį. Nors jis tvirtina, kad nesijautė girtas ir teismas nenustatė tokios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, vis dėlto tai galėjo turėti reikšmės jo elgesiui. Kita vertus, nors ir neigdamas savo kaltę, nuteistas faktiškai pats nurodė priežastį, dėl kurios galėjo sumušti savo sugyventinę būtent kaltinime nurodytą dieną. Teisme pats L. G. parodė, kad grįžęs namo iš E. K. , nerado dalies paliktos degtinės. Suskaičiavo, kiek už tą degtinę būtų gauta pinigų ją pardavus, tačiau namuose nerado ir pinigų. Tuo tarpu savo sugyventinę rado girtą. Dėl viso to įsiutęs, kaip jis pats nurodo, spardė duris ir rankomis daužė stalą. Todėl akivaizdu, kad ir kaltinime nurodytą dieną nuteistasis, jo supratimu, turėjo pagrindą pykti ant J. I. ir ją sumušti. Taigi smurto panaudojimo ir nužudymo motyvą patvirtina paties nuteistojo parodymai.

Kaip jau buvo paminėta, liudytojos S. K. parodymais teismas nuosprendyje grindžia tik kaltinimų dalį dėl smūgių sudavimo J. I. dar pačiame bute. Tačiau tas pačias aplinkybes, o taip pat tai, kad J. I. nuteistasis daugiausia mušė ir mirtinai sužalojo ne buto viduje, o namo koridoriuje, pirmiausia patvirtina kitų liudytojų S. D. T. , A. Bt. ir V. R. parodymai. Jie šioje nutartyje jau buvo išdėstyti. S. D. T. parodė, kad 2007 m. sausio 13 d. pavakarę būdama savo bute girdėjo triukšmą koridoriuje. Aiškiai girdėjo ir atpažino L. G. balsą, jis koridoriuje garsiai šaukė. Tuo pat metu ji girdėjo, kaip koridoriuje dejavo J. I. . Jokių kitų žmonių balsų ji negirdėjo. Tą patį vakarą pas ją užėjo policijos pareigūnas, iš jo ji sužinojo, kad nužudyta J. I. . Liudytojos A. Bt. ir V. R. parodė, kad 2007 m. sausio 13 d., apie 16-17 val., jos abi gėrė arbatą A. Bt. bute, esančiame namo antrame aukšte, virš šio buto trečiame aukšte buvo J. I. ir L. G. butas. Gerdamos arbatą jos girdėjo virš jų esančiame bute bildesį. Vėliau tą patį vakarą sužinojo, kad nužudyta J. I. . Liudytoja A. Bt. taip pat patvirtino savo ankstesnius parodymus apie tai, kad prieš bildesį ji dar girdėjo virš jos buto esančiame bute garsiai šaukiantį L. G. . Bildesys truko apie 5-10 minučių, ji suprato, kad L. G. vėl muša J. I. . Apie tai, kad šios liudytojos būtų suinteresuotos jį melagingai apkaltinti, nieko nenurodo pats apeliantas. Išskyrus tai, kad gyveno tame pačiame name, tarp S. D. T. , A. Bt. bei V. R. ir nuteistojo L. G. daugiau nebuvo jokių ryšių, liudytojos, ypač S. D. T. ir V. R. , už L. G. yra žymiai vyresnės. Todėl manyti, kad liudytojos būtų siekusios L. G. pakenkti ir jį melagingai apkaltinti, nėra jokio pagrindo. Visos šios liudytojos parodė, kad triukšmą, muštynių garsus ir L. G. balsą jos girdėjo būtent 2007 m. sausio 13 d. vakare. Šios dienos jos irgi negalėjo supainioti, nes parodė, kad vėliau tą patį vakarą matė atvykusią policiją ir sužinojo, kad J. I. nužudyta. Todėl abejoti liudytojų S. D. T. , A. Bt. ir V. R. parodymais nėra jokio pagrindo ir teismas jais pagrįstai pagrindė savo išvadas. Liudytojos S. D. T. parodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku namo koridoriuje J. I. mušė ne koks nors kitas ar kiti asmenys, o būtent nuteistasis L. G. . Tuo tarpu A. Bt. ir V. R. parodymai patvirtina kaltinimų dalį apie tai, kad konfliktas tarp L. G. ir J. I. prasidėjo dar buto viduje, ten nuteistasis pradėjo prieš savo sugyventinę vartoti smurtą, o po to toliau ją mušė bendrame koridoriuje. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir jau aptarti liudytojos S. K. parodymai.

Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matosi, kad išanalizavęs paties nuteistojo ir liudytojų parodymus, teismas savo išvadą, kad J. I. nužudė būtent nuteistasis L. G. , pagrindė dar ir kitomis aplinkybėmis. Nors ir neigdamas savo kaltę, apie kokių nors kitų asmenų galimą dalyvavimą nusikaltimo padaryme nuteistasis nieko nenurodė. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad niekas iš apklaustų liudytojų iki L. G. grįžtant į namus negirdėjo jokio triukšmo. Be to, iš J. I. buto nebuvo pagrobtas joks turtas. Pagal smulkias liudytojų parodymų detales nuosprendyje teismas padarė pagrįstas išvadas apie tai, kad L. G. į namus grįžo žymiai anksčiau, negu GMP stotyje buvo gautas pranešimas apie be sąmonės esančią J. I. . Pats L. G. nurodo, kad jokių kitų asmenų grįžtant į namus jis nematė. Būtent po to, kai nuteistasis grįžo į namus, tarp jo ir J. I. kilo konfliktas, S. K. matė, kaip nuteistasis sudavė J. I. kelis smūgius buto viduje, liudytojos A. Bt. ir V. R. girdėjo iš to buto bildesį ir L. G. balsą, o po to liudytoja S. D. T. jau girdėjo triukšmą koridoriuje, L. G. šauksmus ir J. I. dejones.

Iš to, kas jau buvo išdėstyta ir aptarta, daroma išvada, kad jau vien tik teisminio nagrinėjimo metu apklaustų asmenų, o iš dalies – net ir paties nuteistojo parodymai patvirtina L. G. kaltę. Tačiau teismo išvados nuosprendyje grindžiamos dar ir kitais įrodymais.

Pažymos apie L. G. ir J. I. paskirtas baudas pagal ATPK 177 str. patvirtina liudytojų parodymus apie tai, kad nuteistasis ir jo sugyventinė J. I. savo namuose laikė ir pardavinėjo naminę degtinę. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kraujo pėdsakų ir šlepečių suradimas namo bendrame koridoriuje patvirtina, kad J. I. buvo mušama ir mirtinai sužalota būtent koridoriuje. Surastas J. I. šlepetes parodymo atpažinti metu atpažino liudytoja S. K. . Iš teismo medicinos specialisto išvadų (t. 1, b.l. 17-29) matosi, kad J. I. mirė nuo krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo su daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais, kepenų plyšimais bei kitų vidaus organų sužalojimu, išsivysčius ūmiam vidiniam nukraujavimui ir trauminiam hemoraginiam šokui. Įvairiose kūno vietose nustatyta daugybė kūno sužalojimų, kurie J. I. galėjo būti padaryti nedaug laiko prieš mirtį suduodant jai ne mažiau kaip 33 smūgius, iš jų 15 smūgių į galvą, 15 – į krūtinės ląstą ir pilvą bei 3 smūgiai į kitas kūno vietas (neskaičiuojant kojų). Specialisto išvadose taip pat nurodoma, kad J. I. nesirgo ligomis, galėjusiomis turėti įtakos jos mirčiai. Įvertinus sunkių kūno sužalojimų daugybiškumą ir sunkų girtumą, nukentėjusioji žymesnių aktyvių veiksmų atlikti negalėjo. Šios specialisto išvados pirmiausia patvirtina tai, kad J. I. tikrai mirė nuo jai padarytų kūno sužalojimų, o jų pobūdis ir skaičius patvirtina, kad tie sužalojimai jai buvo padaryti tyčia. Be to, specialisto išvados patvirtina, kad J. I. negalėjo būti sumušta anksčiau arba kitoje vietoje, nes dėl jai padarytų sužalojimų ir girtumo ji nebūtų galėjusi sugrįžti į namus. Tai dar kartą patvirtina teismo išvadas apie J. I. nužudymo laiką ir vietą. Iš bylos matosi, kad 2007 m. sausio 17 d. kratos metu (t. 1, b.l. 42-44) (duomenys neskelbtini) esančiame bute buvo surasta beisbolo lazda, medinė lazda ir statybinis gulsčiukas, o nuteistasis L. G. pats pateikė ikiteisminiam tyrimui savo batus, kuriais jis avėjo 2007 m. sausio 13 d. (t. 1, b.l. 45). Papildomose teismo medicinos specialisto išvadose (t. 1, b.l. 81-83) nurodoma, kad daugelis J. I. krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimų buvo padaryti spardant kojomis, apautomis L. G. pateiktais batais, storosios žarnos pasaito žiedo formos sužalojimas galėjo būti padarytas beisbolo lazdos galu, o kairio skruosto ir smilkinio srities odos nubrozdinimai, dvi juosmens ir kryžkaulio srities kraujosruvos ir abiejų blauzdų skersų juostų pavidalo odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti pateiktu statybiniu gulsčiuku. Be to, dalis sužalojimų galėjo būti padaryti kitais daiktais bei įrankiais. Specialisto išvadose išdėstyti ir konkretūs požymiai, kuriais remiantis buvo nustatytas kūno sužalojimų padarymo mechanizmas. Teismas išnagrinėjo ir byloje esančią kitą Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadą (t. 1, b.l. 69-73). Jose nurodyta, kad ant tirti pateiktos beisbolo lazdos, statybinio gulsčiuko ir medinės lazdos nėra pluoštų iš tirti pateiktų J. I. drabužių. Ant J. I. drabužių nėra šių medinių daiktų dalelių, o ant L. G. batų nėra pluoštų iš J. I. palaidinės ir kelnių. Tačiau išvadose nurodoma, kad ant tirti pateiktų L. G. batų buvo surasta purpuriniai raudonos spalvos akrilinių pluoštų, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su J. I. megztinio trikotažo pluoštais. Be to, ant J. I. megztinio, palaidinės ir kelnių rasta pilkai juodos spalvos plastiko mikrodalelių, kurios yra vienodos (bendro grupinio priklausomumo) su tirti pateiktų L. G. batų padų plastiku. Teismo medicinos ir pluoštų, medienos dalelių bei plastiko tyrimų specialistų išvadas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino apklausti ekspertai D. Vitkus ir D. Vasiliauskienė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas neteisingai įvertino specialistų išvadas, o teisme apklausti ekspertai negalėjo atsakyti į jo užduotus klausimus. Jis nurodo, kad ant nukentėjusiosios drabužių rasta tik eglės medienos dalelių, o paimti kratos metu daiktai – beisbolo lazda, kita medinė lazda ir gulsčiukas – yra iš kitų rūšių medienos. Tuo tarpu bendro grupinio priklausomumo mikrodalelių suradimas ant jo batų ir J. I. drabužių, jo nuomone, yra paaiškinamas tik tuo, kad jis su J. I. gyveno viename bute ir tuo, kad jis padėjo medicinos seseriai pernešti J. I. iš koridoriaus į kambarį.

Visus šiuos apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Specialistų išvados tiriamojoje dalyje iš tikrųjų nurodyta, kad tyrimui pateikta beisbolo lazda yra beržo, gulsčiukas – ąžuolo, o lazda – paprastos pušies medienos. Tuo tarpu ant J. I. megztinio, palaidinės ir kelnių buvo surasta paprastosios eglės labai smulkių pavienių medienos dalelių. Ant beisbolo lazdos ir gulsčiuko irgi nerasta J. I. drabužių pluoštų. Tačiau tai nereiškia, kad ta beisbolo lazda arba gulsčiuku J. I. negalėjo būti suduoti smūgiai. Ekspertė D. Vasiliauskienė teisme patvirtino savo išvadas, tačiau ji taip pat parodė, kad ant kieto ir slidaus beisbolo lazdos paviršiaus drabužių mikrodadelės ilgai išsilaikyti negalėjo, nuo tokio paviršiaus jos turėjo nubyrėti. Tokia pati išvada daroma ir dėl statybinio gulsčiuko. Tuo tarpu ekspertas D. Vitkus teisme dar kartą patvirtino savo išvadas apie tai, kad dalis kūno sužalojimų J. I. galėjo būti padaryti būtent beisbolo lazda ir statybiniu gulsčiuku. Ekspertas tokias išvadas paaiškino tuo, kad dalis sužalojimų pagal pobūdį ir konkrečius požymius atitiko būtent šių tyrimui pateiktų daiktų dydį, formą ir kitas ypatybes. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ekspertai teisme tariamai negalėjo paaiškinti savo išvadų, yra nepagrįsti, nes tiek ekspertas D. Vitkus, tiek ekspertė D. Vasiliauskienė išsamiai atsakė į visus jiems užduotus klausimus ir šie jų paaiškinimai dar kartą patvirtino jau nurodytas bei aptartas specialistų išvadas. Nepaisant to, iš nuosprendžio matosi, kad teismas nusikaltimo įrankių kategoriškai neįvardijo, o nuosprendžio nustatomojoje dalyje medinė lazda, beisbolo lazda ir statybinis gulsčiukas net nepaminėti. Specialisto išvados apie tai, kad dalis sužalojimų J. I. buvo padaryti tam tikrais įrankiais tikrai nekelia abejonių, tačiau daryti kategorišką išvadą, kad tai buvo būtinai kratos metu paimti ir tyrimui pateikti daiktai, bylos duomenų tikrai nepakanka. Pažymėtina, kad beisbolo lazda, kita medinė lazda ir statybinis gulsčiukas kratos metu buvo surasti ir paimti praėjus net keturioms dienoms po J. I. nužudymo. Be to, L. G. buvo sulaikytas ne iš karto po 2007 m. sausio 13 d. įvykių, jis nebuvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, todėl tikrai neatmetama galimybė, kad jis galėjo suduoti J. I. smūgius ir visai kitais panašių savybių turinčiais daiktais, o vėliau turėjo galimybę tuos daiktus paslėpti, išmesti ar kitaip sunaikinti. Todėl nuosprendžio nustatomojoje dalyje teismas pagrįstai nurodė, kad dalį smūgių nuteistasis J. I. sudavė kietais bukais daiktais, o konkrečiai tų daiktų neįvardijo.

Tuo tarpu specialistų išvados apie tai, kad dalis kūno sužalojimų J. I. buvo padaryta spardant batais apautomis kojomis ir kad ant tyrimui pateiktų L. G. batų buvo surasta J. I. drabužių pluoštų dalelių, be to, ant jos drabužių rasta šių batų padų plastiko dalelių, jokių abejonių nekelia. Ekspertės D. Vasiliauskienės paaiškinimai teisme visiškai paneigė nuteistojo versiją, kad šių pluoštų ir mikrodalelių suradimas gali būti paaiškinamas tik gyvenimu bendroje patalpoje ir nukentėjusiosios kūno pernešimu iš koridoriaus į butą. Ekspertė teisme parodė, kad pluošto ir plastiko mikrodalelių mikrostruktūra yra skirtinga. Ant J. I. drabužių surastos batų padų plastiko dalelės yra pakitusios ir ten jos pasiliko ne paprasto kontakto metu, o smūgių su pabraukimu metu. Taigi specialistų išvados ir ekspertų paaiškinimai teisme neabejotinai patvirtina, kad dalį kūno sužalojimų L. G. J. I. tikrai padarė spardydamas nukentėjusiąją būtent paties nuteistojo pateiktais savo batais.

Apibendrinant visa tai, kas jau buvo išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad teismas išnagrinėtus įrodymus įvertino teisingai. Įrodymų visuma paneigia nuteistojo versijas ir patvirtina, kad J. I. nužudė būtent nuteistasis L. G. ir kad šį nusikaltimą jis padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios yra išdėstytos nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Nors J. I. buvo suduota labai daug smūgių, teismas vis dėlto padarė išvadą, kad L. G. konkretaus tikslo būtent nužudyti savo sugyventinę neturėjo. Tačiau nuosprendyje teisingai nurodyta, kad mušdamas J. I. ir suduodamas jai daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, nuteistasis suprato, kad savo veika kėsinasi į J. I. gyvybę, numatė, kad gali jai atimti gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti jai gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. G. nužudė J. I. veikdamas netiesiogine tyčia.

Nužudymą kvalifikuojantį požymį teismas taip pat nustatė pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 17 punkte išaiškinta, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 str. 2 d. punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Būtent tokios aplinkybės ir buvo nustatytos šioje nužudymo byloje. Iš nuosprendžio matosi, kad šioje dalyje savo išvadas teismas pagrindė teismo medicinos specialisto išvadomis, eksperto paaiškinimais teismo posėdyje ir kitomis bylos aplinkybėmis. Jau buvo nurodyta, kad J. I. sužalojimai buvo padaryti suduodant ne mažiau kaip 33 smūgius (trauminius poveikius). Nuosprendyje pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad nėra jokių duomenų, jog nukentėjusioji suduodant jai smūgius būtų praradusi sąmonę. Liudytoja S. D. T. parodė, kad girdėjo J. I. dejones, o atvykus greitajai medicinos pagalbai nukentėjusioji dar buvo gyva. J. I. buvo nustatyti daugybiniai abiejų pusių šonkaulių lūžimai, kai kurie iš jų yra dvigubi ar netgi trigubi, įvairiose kūno vietose rastos daugybinės kraujosruvos ir nubrozdinimai, nustatyti daugybiniai kepenų, gaubtinės žarnos pasaito ir kairiojo inksto plyšimai. Nors J. I. nustatytas didelis girtumas, akivaizdu, kad taip mušama ir taip sužalota ji tikrai juto didelį fizinį skausmą ir patyrė fizines kančias. Apie tai galima spręsti ir iš specialisto išvados, kad nukentėjusioji mirė išsivysčius trauminiam-hemoraginiam šokui. Be to, byloje yra dar viena šias aplinkybes patvirtinanti teismo medicinos specialisto išvada (t. 1, b.l. 88). Joje nurodoma, kad sunkus nukentėjusiosios girtumas skausmą tik mažino. Tačiau atsižvelgiant į sužalojimų daugybiškumą ir sunkumą bei kitas išvadoje nurodytas sąlygas, mušama J. I. turėjo justi didelį skausmą. Nuosprendyje taip pat teisingai nurodyta, kad nukentėjusioji nebuvo staiga užpulta ir smurtas prieš ją buvo pavartotas ne siekiant įveikti pačios nukentėjusiosios pasipriešinimą. L. G. mušė J. I. gana ilgą laiką, sudavė jai daugybę smūgių ir tai buvo nuoseklus metodinis fizinio smurto panaudojimas siekiant sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. I. gyvybė buvo atimta itin žiauriai, o ją nužudęs L. G. suprato, kad nukentėjusioji jaučia didelį fizinį skausmą ir suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Kvalifikuodamas L. G. nusikalstamą veiką, teismas tinkamai taikė ir BK 3 str. nuostatas. Nors nuosprendžio priėmimo metu jau galiojo nauja BK 129 straipsnio redakcija, griežtinanti už nužudymą numatytą bausmę, teismas pagrįstai taikė baudžiamąjį įstatymą, galiojusį būtent nusikalstamos veikos padarymo metu, ir nuteistojo L. G. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijos BK 129 str. 2 d. 6 p.

Apeliaciniame skunde nuteistasis faktiškai kaltina teismą neobjektyvumu, tačiau visi šie argumentai yra susiję tik su išnagrinėtų įrodymų vertinimu. Į šiuos argumentus šioje nutartyje jau buvo atsakyta. Kolegija dar kartą konstatuoja, kad vertinant įrodymus teismas griežtai laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų, o priimdamas ir surašydamas apkaltinamąjį nuosprendį nepažeidė BPK 305 str. 1 d. reikalavimų. Jokių kitų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymų garantuotas L. G. teises ar būtų sukliudę teismui priimti teisingą nuosprendį, kolegija taip pat nenustatė.

Skiriant nuteistajam bausmę, BK 54 str. reikalavimų teismas irgi nepažeidė. Jokių nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Skiriant L. G. bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, taip pat nusikalstamos veikos stadiją. Nors buvo įvertinta tai, kad L. G. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, tačiau pagrįstai atsižvelgta į tai, kad šio pabaigto nusikaltimo metu J. I. buvo nužudyta ir dėl to kilo neatstatomos pasekmės, o nužudytosios artimiesiems ir visuomenei buvo padaryta ypatinga žala. Nuosprendyje tinkamai įvertinti ir duomenys apie kaltininko asmenybę. Ankstesni L. G. teistumai jau išnykę, nuteistasis nurodo, kad serga cukriniu diabetu. Tačiau ši liga netrukdė L. G. gyventi asocialiai, vartoti alkoholį ir mušti savo sugyventinę. Nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad L. G. mušdavo J. I. ir anksčiau, ir tai teisme pripažino pats apeliantas. Iš prie bylos pridėtų pažymų taip pat matosi, kad L. G. daug kartų buvo baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus. Jis įtrauktas į sergančių priklausomybės ligomis įskaitą nustačius priklausomybės nuo alkoholio sindromą. Iš Sodros pažymos matosi, kad nuo 1994 metų L. G. legaliai dirbo tik labai trumpai, o kiti įrodymai patvirtina, kad paskutiniu laiku jis faktiškai pragyvendavo iš naminės degtinės pardavinėjimo. Visi šie bylos duomenys nuteistojo asmenybę iš esmės apibūdina tik neigiamai. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, nuteistajam paskirta baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta ir šią bausmę švelninti pagrindo nėra.

Iš bylos matosi, kad teismas nukentėjusiosios A. B. civilinio ieškinio klausimą irgi išsprendė teisingai. Konkrečių piniginių sumų priteisimas nužudytosios dukteriai nuosprendyje yra motyvuotas. Nukentėjusiajai priteistos turtinės žalos atlyginimo dydis yra realus ir patvirtintas prie bylos pridėtais dokumentais. Tuo tarpu nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas tinkamai vadovavosi CK 6.250 str. nuostatomis. Įvertinus padaryto nusikaltimo sunkumą ir šio nusikaltimo padarinius, nužudytosios dukteriai priteisto 10 tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimo suma tikrai nėra per didelė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. G. apeliacinį skundą atmesti.