Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G. D.-R., jo gynėjui advokatui K. J., anglų k. vertėjai J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. G. D.-R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. G. D.-R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, ne vėliau kaip nuo 2023 m. liepos 31 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pastarasis į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte. VMI 2024 m. sausio 12 d. su pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

II. Byloje surinkti įrodymai

D. G. D.-R. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino, parodė, jog aptariamu laikotarpiu, kuris jam inkriminuojamas, jo įmonėje nebuvo gero buhalterio, dėl to taip nutiko. Šiuo metu turi gerą buhalterį. Įmonei bankroto bylą iškėlė VMI. Įmonė turėjo tik vieną kreditorių – Valstybinę mokesčių inspekciją. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Šioje bendrovėje dirbo du žmonės. Finansinę apskaitą atliekantį asmenį samdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, tačiau reikėtų nustatyti kitą įmonės nemokumo momentą negu traktuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI kreditorė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 18 d. duomenimis, Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 20 127,48 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 16 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus pelno mokesčio už 2022 metus.

Pareiškime nurodoma, kad Bendrovė 2023 m. liepos 31 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 19 195,34 Eur. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gavęs VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, D. G. D.-R. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pastebėtina, kad Bendrovė pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui (nuo 2023 m. liepos 31 d. iki 2024 m. sausio 12 d. (VMI pareiškimo dėl bankroto išsiuntimo teismui) nepriemoka padidėjo) ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Pareiškime taip pat nurodyta, kad Bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: 1) Bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, taigi Bendrovė nevykdo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, kad Bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai, bei kelia abejones, ar Bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas; 2) VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto; 3) VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių; 4) Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolė N. L. B. atžvilgiu vykdo išieškojimą VMI naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotina suma – 19.261,46 Eur; 5) Bendrovė nuo 2023 m. liepos 31 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. 6) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, Bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas.

Vadovaujant D. G. D.-R. buvo surašytas 2023 m. liepos 31 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadinasi, D. G. D.-R. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina 2023 m. liepos 31 d., t. y. VMI 2023 m. liepos 31 d. priėmus sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Atitinkamai D. G. D.-R. ne vėliau kaip 2023 m. liepos 31 d. kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

D. G. D.-R. žinojęs apie Bendrovės finansinę padėtį, didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes Bendrovė realiai veiklos nevykdo t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės mokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. Būtent D. G. D.-R. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.

Kaip jau minėta, priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės turto vykdomas nuo 2023 m. liepos 31 d., kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 14 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrovė vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 2-4).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 18 d. balanso duomenimis, bendrovė skolinga 20 127,48 Eur pelno mokesčio, kurį sudaro mokestis ir rinkliava – 19 008,00 Eur ir delspinigiai – 1 119,48 Eur (b. l. 9).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, bendrovė skolinga 19 195,34 Eur pelno mokesčio, kurį sudaro mokestis ir rinkliava – 19 008,00 Eur ir delspinigiai – 187,34 (b. l. 10).

Duomenys iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kortelės (b. l. 7-8).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šiuo konkrečiu atveju D. G. D.-R. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. G. D.-R. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad D. G. D.-R. nuo 2022 m. vasario 7 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 5), todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto (nemokumo) byla (b. l. 7-8). Taigi, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki. Teismas neturi pagrindo abejoti minėto teismo procesinio sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2022 m. vasario 7 d., finansinės atskaitomybės duomenų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų) Juridinių asmenų registrui nėra teikusi. Todėl vertinant realią bendrovės finansinę padėtį buvo būtina atsižvelgti į kitus viešuose registruose bei byloje esančius duomenis. Iš byloje pateiktų Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. sausio 11 d. duomenų nustatyta, kad bendrovės mokestinė nepriemoka VMI sudaro 20 127,48 Eur. Iš Sodros viešų draudėjų duomenų nustatyta, kad įmonės skola Valstybinio socialinio fondo biudžetui sudaro 2 531,45 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonėje nėra apdrausto nei vieno asmens. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos 19 261,46 Eur (išieškotojas VMI) ir 4 706,65 Eur sumai (išieškotojas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad bendrovės vardu nėra įregistruota jokių transporto priemonių. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad įmonė neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Taigi, tikėtina, kad Bendrovė neturi lėšų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį taip pat sprendžiama, jog šiuo metu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, o duomenų, kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytą nemokumo apibrėžimą (negali laiku vykdyti turtinių prievolių). Taip pat nenustatyta, jog Bendrovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Taigi, darytina išvada, jog Bendrovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog pastaroji yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ keltina bankroto byla (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Tai atitinka ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ bylos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo) esantys elektroninių dokumentų, kuriais remdamasi VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad D. G. D.-R., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 straipsnio 1 punkte inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) Bendrovei, nes neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o D. G. D.-R. buvo žinoma apie prastą Bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad D. G. D.-R. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. G. D.-R. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti ir D. G. D.-R. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, kita vertus, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. D. G. D.-R. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias D. G. D.-R. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta D. G. D.-R. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinės nuobaudos – baudos vidurkį, kurios dydis nustatytinas – 2200 Eur.

Atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga paskirtą baudą išdėstyti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui (kiekvieną mėnesį mokant po 220 Eur) (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. D.-R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

D. G. D.-R. paskirtos 2 200 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, t. y. kiekvieną mėnesį mokant po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) baudos.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-577-865/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos.