Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-10-27 · Civilinė byla Nr. 2S-1609-253/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
2S-1609-253/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Suinteresuotas asmuo
N. M.
Pareiškėjas
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1609-253/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03537-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.5.1.13 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo N. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2‑5769‑563/2012 buvo patvirtinta pareiškėjų D. M. ir N. M. taikos sutartis dėl jų nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-04-19 buvo gautas pareiškėjos D. M. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. S2-5769-563/2012.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-06 nutartimi prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai D. M. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-5769-563/2012 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt (86,89 Eur) išieškojimo iš N. M. nuo 2016-06-01 iki vaiko pilnametystės; taip pat išdavė pareiškėjai D. M. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-5769-563/2012 patvirtintos taikos sutarties 2 punktą dėl 238,23 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. M. įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015‑08-01 iki 2016-06-01 išieškojimo iš N. M.. Teismas konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-06-01 pagal taikos sutartį turėjo būti sumokėta 868,90 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui, o remiantis turimais įrodymais ir nurodytomis aplinkybėmis yra susidaręs 238,23 Eur išlaikymo įsiskolinimas.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodo, kad visada laikėsi šalių pasirašyta taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui nuolat skiria daugiau pinigų, nei numatyta sutartyje. Sudarius balansą tarp privalomų išlaikymo mokėjimų už 52 mėnesius (4 518,07 Eur) ir realių apelianto išlaikymo mokėjimų (9 809,11 Eur) matyti, kad N. M. jau yra sumokėjęs išlaikymo nepilnamečiam sūnui daugiau nei dvigubai. Be to, jis skirdavo nemažas pinigų sumas papildomai pačiai pareiškėjai. Mano, kad pareiškėja, pateikdama pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, žinojo, jog apeliantas dėl darbo pobūdžio Lietuvoje būna retai ir dėl nežinojimo gali nedalyvauti bylos nagrinėjime. Tokius pareiškėjos veiksmus vertina kaip akivaizdų nesąžiningumą.Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai D. M. išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakytina dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. S2-5769-563/2012 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatytas N. M. įsipareigojimas mokėti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. M. periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės. Minėta teismo patvirtinta taikos sutartimi šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. M.. Pareiškėja 2016-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto pagal minėtą taikos sutartį išdavimo. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja D. M. nurodė, kad N. M. nevykdo taikos sutarties dalies dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo.Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra privertinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Įstatymas reglamentuoja, kad atvejais, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 str. 3 d.). Taigi, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą, teismas turi nustatyti, ar suinteresuotas asmuo N. M. tinkamai vykdo teismo patvirtintą taikos sutartį. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad jis geranoriškai vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-26 nutartį, kuria patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, ir sūnui išlaikyti nuolat skiria daugiau lėšų, nei numatyta sutartyje. N. M. kartu su atskiruoju skundu pateikė savo banko sąskaitos išrašus su duomenimis apie lėšas, pervestas pareiškėjai nuo 2012 m. gegužės mėn. vaikui išlaikyti. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu D. M. nurodė aplinkybes, jog iki 2015 m. rugpjūčio mėn. pareiškėja ir N. M. gyveno kartu, kaip šeima, vedė bendrą ūkį ir iki tol N. M. siunčiami pinigai buvo leidžiami kartu, o pinigus jis pervesdavo naudodamasis tuo pačiu banko mokėjimo pavedimo šablonu „vaiko pinigai“, kad nereikėtų sudaryti naujo, namuose būdamas pervesdavo pinigus į pareiškėjos banko sąskaitą mokesčiams sumokėti. Pareiškėja byloje nurodė, jog apeliantas kartu su pareiškėja ir vaiku nebegyvena nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. ir nuo nurodyto momento jis tinkamai nevykdo įsipareigojimo teikti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui. Apeliantas minėtų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad šalys nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. nustojo gyventi kartu, neneigė ir priešingų aplinkybių nenurodė. Apeliantas pats nurodo, jog papildomai skirdavo pinigų ir pačiai pareiškėjai.Nors apeliantas nurodo, kad iš viso per laikotarpį nuo 2012-05-01 iki 2016-05-30 yra pervedęs pareiškėjai daugiau lėšų vaikui išlaikyti, nei numatyta sutartyje, tačiau byloje taip pat yra duomenų, jog iki 2015 m. rugpjūčio mėn. apeliantas gyveno kartu su pareiškėja ir vaiku, pinigus leisdavo kartu bendram ūkiui, o nuo minėto momento pradėjo gyventi atskirai. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia tėvams, esant galimybei, savo vaikams gera valia teikti ir didesnį išlaikymą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – tiek pareiškėjos, tiek kartu su atskiruoju skundu apelianto pateikti banko sąskaitų išrašai, patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2016-06-01 apeliantas D. M. pervedė 630,67 Eur lėšų vaikui išlaikyti (2015-10-01 pareiškėjai pervesta 200 Eur; 2015‑11‑26 pervesta 170 Eur; 2016‑04-16 pervesta 173,77 Eur; 2016-05-16 pervesta 86,90 Eur). Pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį per nurodytus 10 mėn. turėjo būti sumokėta 868,90 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra susidaręs 238,23 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimas, pagrįsta. Minėti duomenys taip pat patvirtina, kad lėšos vaikui išlaikyti nurodytu laikotarpiu nebuvo mokamos kas mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis tinkamai nevykdoma, ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio nuo 2015-08-01 iki 2016-06-01, ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui išieškojimo iš apelianto N. M. nuo 2016-06-01 iki vaiko pilnametystės.Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas iškeltą klausimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Albina Pupeikienė