Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Elvata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Elvata“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Elvata“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Elvata“, apeliantas) skundu (b. l. 3–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, Muitinės departamentas) 2009 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-395 „Dėl UAB „Elvata“ skundo grąžinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamento 2009 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-395 yra nepagrįstas ir naikintinas, nes atsakovas formaliai įvertino UAB „Elvata“ pateiktus dokumentus bei prašymą atnaujinti praleistą terminą ir nepagrįstai jo nepatenkino. Teigė, jog skundžiamame sprendime pripažįstama, kad UAB „Elvata“ skunde nurodė, jog terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, ir paprašė praleistą terminą atnaujinti, tačiau taip pat pateikiamas prieštaravimas ankstesniam teiginiui, t. y. kad UAB „Elvata“ skundo padavimo termino neprašo atnaujinti. Jeigu atsakovo netenkino prašymo forma, jis galėjo įpareigoti UAB „Elvata“ patikslinti ar kitaip suformuluoti prašymą, o ne formaliai atsisakyti priimti skundą po beveik dviejų mėnesių nuo skundo gavimo. Tai tik patvirtina, kad atsakovas vengė nagrinėti skundą ir beveik du mėnesius ieškojo priežasčių jo nepriimti. Be to, skundą gavęs trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) neįžvelgė skundo trūkumų ir 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 2B-6.6-7275 persiuntė skundą atsakovui. Toks formalus ir neekonomiškas skundo nagrinėjimas ne tik formuoja neigiamą mokesčio mokėtojo nuostatą mokesčių administravimo subjekto atžvilgiu, bet ir suteikia galimybę švaistyti valstybines lėšas, laiką, vilkinti ginčo nagrinėjimą. Be to, Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaita Nr. 9VM320018M, dėl kurios ir buvo surašytas skundas, nebuvo tinkamai įteikta: patikrinimo ataskaita buvo įteikta pašaliniam, su įmone nesusijusiam, asmeniui (patikrinimo ataskaita iš šio asmens atgauta pavėluotai, kai iš Vilniaus teritorinės muitinės sužinota, jog ji yra įteikta). Netinkamas dokumento įteikimas apribojo UAB „Elvata“ teisę tinkamai ir įstatymo nustatytu laiku jį apskųsti, todėl apskundimo termino įmonė nepraleido, tačiau nutarė nesivelti į tokių nesusipratimų aiškinimąsi, o pagal galimybes tinkamai apskundė patikrinimo ataskaitą.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 49–50) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2009 m. vasario 26 d. išsiuntė pareiškėjui patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM320018M, kurios baigiamojoje dalyje, 5.1 punkte, yra nurodytas ataskaitos apskundimo terminas ir tvarka. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalimi, dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, todėl laikytina, kad sprendimas pareiškėjui įteiktas ne vėliau kaip 2009 m. kovo 5 d., o apskundimo terminas, remiantis šio įstatymo 152 straipsnio 1 dalimi, baigėsi 2009 m. kovo 25 d. Tačiau pareiškėjas skundą dėl 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 9VM320018M pateikė 2009 m. balandžio 14 d., nesilaikydamas Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo terminų. Pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Muitinės departamentas pripažino, jog UAB „Elvata“ terminą praleido dėl objektyvių priežasčių ir paprašė praleistą terminą atnaujinti. 2009 m. birželio 5 d. sprendime Nr. 1A-4.13-395 tik pažymėta, kad vienu iš skundo reikalavimų yra prašoma „atstatyti skundui paduoti terminą, praleistą dėl objektyvių priežasčių“. Priešingai, šiame sprendime konstatuota, kad skunde nenurodyta, kokios tos priežastys, kokiu pagrindu turėtų būti patenkintas prašymas. Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalis nustato, kad skundo padavimo terminą mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali atnaujinti dėl priežasčių, kurias ši institucija pripažįsta svarbiomis. Paduodamas skundą dėl patikrinimo ataskaitos Nr. 9VM320018M, pareiškėjas kartu su skundu motyvuoto ir pagrįsto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą Muitinės departamentui nepateikė, skunde nenurodė jokių termino praleidimą pagrindžiančių priežasčių; su skundu buvo pateikta įsakymo dėl direktoriaus komandiruotės kopija, tačiau skunde nėra nuorodų į ją kaip į prašymo pagrindimą, be to, neaišku, kokią įtaką skundo padavimui turėjo direktoriaus komandiruotė, todėl Muitinės departamentas pagrįstai sprendime nurodė, jog atnaujinti praleistą apskundimo terminą nėra pagrindo. Remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 5 dalimi, jeigu skundo padavimo terminas yra praleistas ir mokesčių mokėtojas skundo padavimo termino neprašo atnaujinti, taip pat kai šio straipsnio nustatyta tvarka toks prašymas yra nepatenkinamas, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. Atsakovo nuomone, svarbia priežastimi, sąlygojusia apskundimo termino praleidimą, negali būti direktoriaus komandiruotė, jis komandiruotėje buvo tik 5 dienas, be to, įmonės vadovo pareiga yra organizuoti teisės aktus atitinkančią įmonės veiklą. Praleistas terminas skundui paduoti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis pripažįstamos aplinkybės, objektyviai trukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjas nurodo, kad skundo padavimo terminą praleido dėl direktoriaus komandiruotės, kuri baigėsi 2009 m. kovo 27 d., tačiau nepateikė įrodymų, kad nuo 2009 m. kovo 5 d. (galimos sprendimo gavimo dienos) iki 2009 m. kovo 23 d. (direktoriaus komandiruotės pradžios dienos) jam buvo objektyvių kliūčių pačiam ar per įgaliotą atstovą paduoti Muitinės departamentui skundą dėl 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 9VM320018M. Pareiškėjas nepateikė Muitinės departamentui jokių įrodymų, kad nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2009 m. kovo 23 d. jis atliko kokius nors veiksmus, susijusius su paminėtos ataskaitos apskundimu, ir kad buvo objektyvių kliūčių tokius veiksmus atlikti. Taigi pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepateisino savo neveikimo, o, elgdamasis rūpestingai ir atidžiai, gavęs patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, galėjo operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekdamas įgyvendinti savo teisę į apskundimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 51–52) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad dokumentų įteikimą mokesčių mokėtojams vykdo remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 163 ir 164 straipsniais. Pareiškėjo atžvilgiu priimta patikrinimo ataskaita jam išsiųsta 2009 m. kovo 2 d. registruotu laišku Nr. 805979008, tai patvirtina akcinės bendrovės Lietuvos pašto (toliau – AB Lietuvos paštas) sąrašo Nr. 1856-8-1671 K6 formoje esantis pašto spaudas. Pažymėjo, jog pareiškėjas ir skunde teismui, ir centriniam mokesčių administratoriui neneigė, kad praleido apskundimo terminą, bet tai įvyko dėl objektyvių priežasčių, ir pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalį, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas paminėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas; taigi atnaujinti mokesčių mokėtojui praleistą skundo padavimo terminą galima tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-113/2008), priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui tai padaryti, t. y. nepriklausė nuo jo valios; subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklausė nuo paties pareiškėjo valios, nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Muitinės departamentas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių termino praleidimo priežasčių, todėl skundo padavimo termino atnaujinti nėra pagrindo. Nurodė, kad, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 1 ir 2 dalimis, skundas dėl mokestinio ginčo centriniam mokesčių administratoriui paduodamas per vietos mokesčių administratorių, kurio sprendimas yra skundžiamas, vietos mokesčių administratorius gautą mokesčių mokėtojo skundą ir jam nagrinėti reikiamą medžiagą per tris darbo dienas privalo nusiųsti centriniam mokesčių administratoriui. Vilniaus teritorinė muitinė, tiksliai laikydamasi teisinio reglamentavimo, pareiškėjo pateikto skundo esmės nenagrinėjo, o nustatyta tvarka persiuntė jį Muitinės departamentui. Akcentavo, kad pareiškėjas praleido teisės aktų nustatytą patikrinimo ataskaitos apskundimo terminą, su skundu Muitinės departamentui nepateikė motyvuoto ir pagrįsto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl Muitinės departamentas pagrįstai 2009 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-395 nusprendė UAB „Elvata“ skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Nei teisės aktai, nei muitinės sprendimas nepaneigia pareiškėjo teisės apskųsti jo atžvilgiu priimtą sprendimą; apie galimybę skųsti muitinės sprendimą pareiškėjas buvo informuotas. Šią teisę pareiškėjas gali įgyvendinti pateikdamas skundą, tačiau apskundimo teise turi būti naudojamasi teisės aktų nustatyta tvarka ir laikantis skundų padavimo terminų. Pareiškėjas nenurodė objektyvių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, o nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalies taikymo prasmę.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (b. l. 138–145) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, sprendžiant, ar pareiškėjo skunde teismui išdėstytas prašymas panaikinti Muitinės departamento 2009 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-395 yra pagrįstas, būtina išsiaiškinti, ar šiame sprendime buvo išspręsti visi pareiškėjo skunde, adresuotame Muitinės departamentui, nurodyti klausimai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skundą Muitinės departamentui dėl 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 9VM320018M, kuriame prašė pripažinti, kad patikrinimo ataskaitos dalis dėl apskaičiuotų 99 641 Lt antidempingo muito, 18 055 Lt importo pridėtinės vertės mokesčio, 5 706 Lt delspinigių, 33 339 Lt baudos, iš viso: 158 741 Lt, yra nepagrįsta ir naikintina, taip pat atnaujinti dėl objektyvių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti, padavė 2009 m. balandžio 14 d. per Vilniaus teritorinę muitinę, su skundu pateikė 2009 m. kovo 23 d. įsakymą dėl komandiruotės Nr. 77-V (remiantis įsakymu, UAB „Elvata“ direktorius Aleksandras Kaliakinas (Aleksandr Kaliakin) buvo išvykęs į komandiruotę Panevėžio apskrityje nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. kovo 27 d.), komandiruotės pažymėjimą. Taigi pareiškėjas prašė, be kita ko, atnaujinti dėl objektyvių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti. Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio „Dokumentų įteikimas mokesčių mokėtojui“ (2007 m. liepos 3 d. redakcija) 3 dalimi. Teismas nustatė, jog Vilniaus teritorinė muitinė patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM320018M pareiškėjui išsiuntė 2009 m. kovo 2 d. registruotu laišku Nr. 805979008, adresu: Konstitucijos pr. 6A–301, Vilnius. Pareiškėjas neneigė, jog jo nuomojamos patalpos buvo adresu: Konstitucijos pr. 6A–301, Vilnius, t. y. Vilniaus teritorinė muitinė paštui teisingai nurodė pareiškėjo adresą. Vadinasi, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalį, preziumuojama, kad pareiškėjas gavo Vilniaus teritorinės muitinės siuntą penktą darbo dieną, einančią po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (po 2009 m. kovo 2 d.), t. y. 2009 m. kovo 9 d. Pareiškėjo skunde teismui suformuluotas prašymas įpareigoti atsakovą pateikti dokumentą, patvirtinantį Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 9VM320018M įteikimą, yra AB Lietuvos pašto sąrašo Nr. 1856-8-1671 K6 forma. Vadinasi, pareiškėjas, kuris per Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą turėjo apsiskųsti Muitinės departamentui iki 2009 m. kovo 29 d., to laiku nepadarė (padavė skundą tik 2009 m. balandžio 14 d.). Būtent todėl skunde, adresuotame Muitinės departamentui, jis prašė atnaujinti dėl objektyvių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti. Kartu dėl šios priežasties atsakovas skundžiamame sprendime turėjo išspręsti tik klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovas ginčijamame sprendime, be kita ko, nurodė: „Skunde, kartu su reikalavimu panaikinti kaip nepagrįstą minėtą Vilniaus teritorinės muitinės 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 9VM320018M, prašoma „atstatyti skundui paduoti terminą, praleistą dėl objektyvių priežasčių“, tačiau kokios tos priežastys, kokiu pagrindu turėtų būti patenkintas prašymas, nenurodoma. Paduodama skundą UAB „Elvata“ kartu su skundu motyvuoto ir pagrįsto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą Muitinės departamentui nepateikė, todėl ir atstatyti apskundimo terminą nėra pagrindo.“ Teismas sutiko su tokiais atsakovo nurodytais argumentais. Nors su skundu atsakovui pareiškėjas pateikė 2009 m. kovo 23 d. įsakymą dėl komandiruotės Nr. 77-V, komandiruotės pažymėjimą, tačiau argumentų, kodėl nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. kovo 23 d. jis nepateikė skundo, nenurodė, taip pat nepaaiškino, kodėl paminėtas įsakymas bei komandiruotės pažymėjimas yra svarbūs atnaujinant terminą skundui paduoti, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas motyvuoto ir pagrįsto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą Muitinės departamentui nepateikė. Būtent todėl atnaujinti apskundimo terminą buvo atsisakyta, o pats skundas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 5 dalį buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam mokesčių mokėtojui. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Muitinės departamento 2009 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-395 paliktinas nepakeistas. Teismas, be to, pažymėjo, kad pareiškėjas, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnį, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos Muitinės departamento 2009 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-395 priėmimo metu (dėl H. S.), gali prašyti atsakovą atnaujinti procesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-1595/2009).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 150–151) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą ir grąžinti skundą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas iš esmės pakartoja skundo argumentus. Be to, nurodo, kad teismas pripažino, jog atsakovui buvo pateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, praleistą dėl objektyvių priežasčių, taip pat pripažino, kad toms priežastims pagrįsti buvo pateiktas komandiruotės pažymėjimas, patvirtinantis, jog įmonės direktorius nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. kovo 27 d. buvo komandiruotėje. Būtent šis laikotarpis pateko į galimo apskundimo terminą, atitinkantį Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Bet kokie aptarimai, kodėl negalima buvo apskųsti anksčiau (t. y. nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. kovo 23 d.), netenka prasmės ir pagrįstumo, nes įstatymo nuostatos suteikia teisę apskųsti priimtą sprendimą iki tam tikro momento, neįpareigojant skundą pateikti anksčiau, nei įstatyme nurodytu galutiniu terminu.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162–164) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas skundą Muitinės departamentui padavė nesilaikydamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatytų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo terminų. Įstatymas nustato prievolę mokesčių mokėtojui pagrįsti prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jame nurodant priežastis, dėl kurių buvo praleistas šis terminas. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių apskundimo termino praleidimo motyvų ir Muitinės departamentas (ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija) nenustatė priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, todėl prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą 2009 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-395 nebuvo patenkintas. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės vietos mokesčių administratoriams (Vilniaus teritorinei muitinei) nagrinėti ir vertinti mokesčių mokėtojų skundus ir prašymus, adresuotus centriniam mokesčių administratoriui (Muitinės departamentui). Atsakovo nuomone, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, tinkamai pritaikęs teisės aktus, padarė teisingas išvadas, kad skundžiamas Muitinės departamento 2009 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. 1A-4.13-395 yra pagrįstas ir teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160–161) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad neginčijamas yra faktas, jog pareiškėjas laiku nerealizavo savo, kaip mokesčių mokėtojo, teisės surašyti ir pateikti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Be to, jis nepateikė įtikinamų įrodymų, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apelianto nurodytos priežastys negali būti laikomos pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Vietos mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymas nesuteikia teisės nagrinėti skundų dėl jo paties priimtų sprendimų, kadangi mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas, teisingai pritaikęs teisės aktus, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, siekdamas apskųsti atsakovui kaip ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai (centriniam mokesčių administratoriui) trečiojo suinteresuoto asmens (vietos mokesčių administratoriaus) surašytą 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitą, 2009 m. balandžio 14 d. per trečiąjį suinteresuotą asmenį (kaip to reikalauja Mokesčių administravimo įstatymo 154 str. 1 d.) padavė skundą, kuriame, be kita ko, prašė „atstatyti skundui paduoti terminą, praleistą dėl objektyvių priežasčių“ (b. l. 5-8). Kartu su šiuo skundu pareiškėjas pateikė dokumentus, patvirtinančius faktą, kad nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m. kovo 27 d. pareiškėjo vadovas (direktorius A. Kaliakinas) buvo išvykęs į komandiruotę Panevėžio apskrityje (b. l. 9-11). Atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2009 m. birželio 5 d. sprendimo turinį, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios mokesčių mokėtojo skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminus, taip pat aiškintinos sietinos su šių nuostatų taikymu faktinės bylos aplinkybės.

Mokesčių mokėtojo skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui tvarka nustatyta šio įstatymo 164 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojui adresuoti dokumentai gali būti jam įteikiami, siunčiant juos registruotu laišku (2 p.). Todėl konstatuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo teisę išsiųsti pareiškėjui paminėtą 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitą registruotu laišku.

Iš byloje esančios Vilniaus 5-ojo pašto 2009 m. balandžio 6 d. pažymos matyti, kad korespondencijos siunta, kurioje buvo ši patikrinimo ataskaita, pareiškėjui buvo išsiųsta jo mokesčių administratoriui nurodytu adresu (Konstitucijos pr. 6A-301, Vilnius) 2009 m. kovo 2 d. ir šiuo adresu buvo gauta 2009 m. kovo 4 d. (b. l. 31). Pareiškėjas teismui paaiškino, kad šią korespondenciją priėmė ne jo darbuotojas, todėl ją gavo vėliau. Esant neaiškumui dėl tikrosios nurodytos korespondencijos įteikimo pareiškėjui datos, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklė, pagal kurią dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Nagrinėjamoje situacijoje tai būtų 2009 m. kovo 9 d. Todėl byloje galima konstatuoti, kad paskutinė (Mokesčių administravimo įstatymo 152 str. 1 d. nustatyta) skundo dėl paminėtos patikrinimo ataskaitos padavimo diena buvo 2009 m. kovo 30 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas, padavęs skundą 2009 m. balandžio 14 d., iš tikrųjų praleido įstatymo nustatytą skundo mokesčių administratoriui padavimo terminą.

Nagrinėjamo ginčo esmė yra priežasčių, dėl kurių šis terminas pareiškėjo buvo pažeistas, aiškinimas tuo aspektu, ar jos gali būti pripažintos svarbiomis nurodyto termino atnaujinimo prasme. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas yra reglamentuojamas Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje, kurioje nėra nurodyti nei praleisto termino atnaujinimo galimi pagrindai, nei būtinumas mokesčių mokėtojui nurodyti, o mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai vadovautis tam tikrais termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis kriterijais. Todėl konstatuotina, kad abi šių teisinių santykių šalys turi vadovautis mokesčių mokėtojai apdairumo ir sąžiningumo, o mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija - protingumo ir teisingumo kriterijais. Šių kriterijų taikymas mokesčių mokėtojui suponuoja, kad jo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo turi būti logiškai ir faktiškai pagrįstas, t. y. prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą mokesčių mokėtojas turi pateikti atitinkamus argumentus (reikalui esant, ir įrodymus), patvirtinančius, kad terminas jo buvo praleistas dėl priežasčių, kurios turėjo objektyvią įtaką jo šiuo požiūriu netinkamam elgesiui. Nurodytų kriterijų taikymas mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pažymi, kad atsakovui paduotame skunde (prašyme dėl termino atnaujinimo) pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie galėtų būti pakankamu pagrindu pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Iš esmės tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir teismui. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo vadovas (direktorius) aukščiau aptarto termino paduoti skundą eigoje (nuo 2009-03-09 iki 2009-03-30) 5 dienas (nuo 2009-03-23 iki 2009-03-27) buvo komandiruotėje, savaime (taikant aukščiau nurodytus mokesčių mokėtojui adresuotus apdairumo ir sąžiningumo kriterijus) negali būti laikoma pakankamu pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą. Todėl, taip pat sutikdama su šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą skundo padavimo terminą nėra.

Taigi pirmosios instancijos tesimo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.