Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., jo įstatyminei atstovei D. M., teismo posėdyje išnagrinėjo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Vyresnysis tyrėjas surašė 2019 m. lapkričio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 12-ANR_P-1423-2019, kuriuo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas tuo, kad jis, 2019 m. lapkričio 4 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), su savimi turėjo pipirines dujas pavadinimu „Feffer Ko“ ir demonstravo aplinkiniams išlankstomą nešiojamą juodos spalvos peilį pavadinimu „peteliškė“. Tokiais savo veiksmais G. M. yra kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalį ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 229 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje G. M. paaiškino, kad jis pripažįsta, jog turėjo su savimi pipirines dujas ir sulankstomą peilį, tačiau nepripažįsta jų demonstravimo. Jis yra (duomenys neskelbtini), būdamas ant kapų, turėjo savo mokyklinį peilį ir jį pamiršo išsiimti. Norėjo jį persidėti į kišenę, galimai tai kažkas pastebėjo ir iškvietė policiją. Dujų balionėlį jis visada turi su savimi striukėje, jį nešiojasi, nes vėlai grįžta namo, jo niekada nedemonstruoja. Dujų balionėlį pareigūnai surado ieškodami peilio. Jis žino, kad negalima disponuoti, nešiotis dujų balionėlio.

Byloje esančiame G. M. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d. išvykęs į mokyklą, jis turėjo kuprinėje peilį, kurį pamiršo išsiimti iš kuprinės. Mokykloje per pamoką jis peilį persidėjo į kitą skyrių ir draugai pamatė, paprašė parodyti. Po pamokos jis išėjo į lauką, stovėdamas kalbėjo su draugais, peilį įsimetė į striukę. Atvykę pareigūnai matė jį ir įsodino į automobilį (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado E. K. 2019 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d., patruliavimo metu kartu su būrio vadu Ž. A., apie 11.25 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasės mokinys G. M. (duomenys neskelbtini) patalpose demonstravo peilį. Atvykę apie 11.45 val., lauke prie mokyklos, pagal parnešėjo, kuris neprisistatė, nurodytus požymius sulaikė G. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kairėje vidinėje striukės kišenėje turėjo sulankstomą peilį ir dujų balionėlį. G. M. negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu į mokyklą atsinešė šiuos daiktus. G. M. jie sulaikė (b. l. 4).

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 4 d., 11.27 val., neprisistatęs (duomenys neskelbtini) mokinys pranešė, kad prieš 1 val. matė kaip pertraukos metu (duomenys neskelbtini) klasės mokinys G. M. rodė visiems, kad turi peilį (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą.

Administracinių nusižengimų bylas pirmos instancijos teismas nagrinėja pagal institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą (ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 609 straipsnis). Teismų praktikoje akcentuojama administracinio nusižengimo protokolo, kaip procesinio dokumento, reikšmė, nes jame yra formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, nes administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. ANK 609 straipsnyje yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo turiniui. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, nurodomas administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pažeidimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Aprašant padaryto pažeidimo esmę turi būti aiškiai nurodyti faktiškai atlikti veiksmai ar neveikimas, kuriais yra kaltinamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Remiantis teismų praktika, asmens padarytą nusižengimą turi įrodyti institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N575-55-08, Nr. N575-651-12).

G. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 229 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 6 straipsnio 3 punktą, D kategorijos ginklams priskiriami, be kita ko, ir dujų įrenginiai (balionėliai). Pagal Įstatymo 13 straipsnio 10 dalį D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir galiojantį šios organizacijos nario pažymėjimą. Šie ginklai neregistruojami. Bylos duomenys patvirtina, kad G. M. su savimi turėjo dujų įrenginį (balionėlį), šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai yra pateikti į bylą ir pats G. M. pripažino, kad su savimi turėjo dujų balionėlį, nors žinojo, kad nepilnamečiui jo turėti negalima. Kadangi G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), yra nesulaukęs Įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio leidžiama asmeniui turėti D kategorijos ginklą, jis su savimi turėdamas dujų įrenginį – pipirinių dujų balionėlį, kuris priskiriamas „D“ kategorijos ginklams, pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatytą ginklo laikymo tvarką. Būtent šios minėto įstatymo normos pažeidimas jam yra inkriminuojamas administracinio nusižengimo protokolu.

Tačiau administracinio nusižengimo protokole G. M. taip pat pareikštas kaltinimas ir dėl to, kad jis demonstravo aplinkiniams išlankstomą nešiojamą juodos spalvos peilį pavadinimu „peteliškė“. Kaip minėta, G. M. kaltinamas būtent ANK 229 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, numatančio atsakomybę už ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą, bei protokole nurodoma, jog jis savo veiksmais pažeidė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalį, kurioje nurodyta, kas gali įsigyti ir turėti D kategorijos ginklus. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų nėra aišku, ar G. M. turėtas peilis yra priskiriamas tokio pobūdžio ginklams, kurie yra aptariami nurodytose normose. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 dalies 3 punktą, D kategorijos ginklams priskiriami, be kita ko, ir šaltieji ginklai, nepriskirti prie draudžiamųjų ginklų. Pagal įstatyme pateiktą sąvokų išaiškinimą, šaltuoju ginklu yra laikomas nešaunamasis ginklas, kuriuo raumenų jėga per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, ar G. M. turėtas peilis priskiriamas prie tokių peilių, kurie yra laikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiais, o ne ginklais. Taip pat pažymėtina, kad pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai (veikiant tampriam elementui ar gravitacijos jėgai) iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 1) iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm; 2) geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio; 3) geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių. Administracinio nusižengimo protokole G. M. turėtas peilis aprašytas kaip išlankstomas nešiojamas juodos spalvos peilis pavadinimu „peteliškė“, ir vien šių duomenų nepakanka padaryti išvadai, kuriomis būtent Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis turėtų būti vadovaujamasi šiuo atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad už neteisėtą nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą ar nešiojimą numatyta ir baudžiamoji atsakomybė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje. Apibendrinant darytina išvada, kad iš teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti, ar už G. M. paraištame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, o būtent - išlankstomo nešiojamo juodos spalvos peilio pavadinimu „peteliškė“ demonstravimą aplinkiniams - yra numatyta kokia nors teisinė atsakomybė, ar šios faktinės aplinkybės iš kaltinimo turėtų būti pašalintos.

Be to pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės, kad jis turimą peilį demonstravo. Byloje vėlgi nepateikti konkretūs tokį kaltinimą patvirtinantys įrodymai – iš BIRT ataskaitų žiūryklės ir tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo, pranešęs apie G. M. galimai demonstruojamą peilį, neprisistatė ir pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų nustatyti šį asmenį ir apklausti jį liudytoju, o jokie kiti asmenys, galimai matę ir galintys patvirtinti aplinkybę, kad G. M. demonstravo turimą peilį, byloje nenurodyti.

Teismas pažymi, kad administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai yra nustatyti ANK 593 straipsnyje, ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnai, be kita ko, gali ir atlikti daiktų apžiūras. Tačiau iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo atlikta aptariamo peilio apžiūra (ką atliekant tokio pobūdžio bylose paprastai dalyvauja specialistas, galintis identifikuoti daiktą, kaip ginklą ir nustatyti tokio ginklo kategoriją). Atkreiptinas dėmesys, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – apylinkės teismui. Nors ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą“. Taigi, akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog šioje byloje administracinio nusižengimo protokolas G. M. buvo surašytas nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, byloje yra esminių įrodymų trūkumų ir byloje reikia atlikti papildomą tyrimą (atlikti pas G. M. rasto peilio apžiūrą ir nustatyti, ar jis priskiriamas prie D kategorijos ar kitokių ginklų, ar ne) bei, esant būtinybei, patikslinti G. M. administracinio nusižengimo protokolu reiškiamą kaltinimą. Tokiu būdu, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 1 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ajam veiklos skyriui papildomam administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimui atlikti ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.