- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- e2YT-4554-848/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00631-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Daiva Jonuškaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo ir nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina R. B., po savo sutuoktinio K. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas K. B.. (duomenys neskelbtini) mirė jo motina R. B.. Po motinos mirties pareiškėjas, kaip pirmos eilės įpėdinis, kreipėsi į Kauno rajono 1-jį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, todėl buvo užvesta paveldėjimo byla. Paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Registrų centro duomenimis, pareiškėjo tėvams R. B. ir K. B. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Turtas įgytas gyvenant santuokoje ir registruotas R. B. vardu. Po pareiškėjo tėvo K. B. mirties, notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes motina priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Po pareiškėjo tėvo mirties liko ir kilnojamasis turtas, namų apyvokos daiktai, baldai, asmeniniai daiktai. Iki pareiškėjo tėvo mirties jo tėvai gyveno kartu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame name adresu, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota R. B. gyvenamoji vieta, o nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota ir jos sutuoktinio K. B. gyvenamoji vieta. Po sutuoktinio mirties R. B. liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame name, naudojosi santuokoje įgytais ir po jo mirties likusiais baldais bei namų apyvokos daiktais, prižiūrėjo gyvenamąjį namą, valdė jį kaip savo, gerino jo būklę, mokėjo būsto išlaikymo mokesčius, priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. B. po K. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo R. B. motina R. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8), tėvas K. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6). Po tėvo K. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (el. b. l. 17). Po pareiškėjo motinos R. B. mirties paveldėjimo byla užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (el. b. l. 17). Po pareiškėjo tėvų mirties liko nekilnojamasis turtas: pastatas-gyvenamasis namas su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos II k., Pilies g. 18 (el. b. l. 14-15).
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo K. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai priėmė ir valdė jo palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties palikėjo K. B. turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo tėvo K. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo motina R. B., prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.