Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv.p. Linui Kontrimui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Airsena“, V. B., R. B., uždarajai akcinei bendrovei Prekybos namai „Jeta“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo UAB „Airsena“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos iškėlimą ir apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą informuota tinkamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą prašo tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į pastatą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (LR CK 4.68 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 52/100 dalys taros sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusi pastato dalis – 48/100, priklauso suinteresuotam asmeniui UAB „Prekybos namai „Jeta“. Pastato bendraturčiai yra nusistatę naudojimosi pastatu tvarką, kuri yra įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre – pareiškėjas naudojasi pastato patalpomis pastato plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, 2-8, o UAB Prekybos namai „Jeta“ naudojasi pastato dalimis pažymėtomis plane indeksais 1-1, 1-2, 1-3. Nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės atitinka vieno bendraturčio faktinį naudojimąsi šiaurinės pastato pusės, o kito bendraturčio atitinkamai pietinės pastato pusės. Pareiškėjas 52/10 minėto pastato dalis įsigijo 2017-04-05 pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. B., kuri 2016-07-26 paveldėjimo būdu įsigijo iš R. B., kuris 2010-11-10 įsigijo iš V. B. dovanojimo sutarties pagrindu, o V. B. įsigijo 2008-06-18 iš UAB „Airsena“. Pastatas taros sandėlis (duomenys neskelbtini) yra valstybei priklausančiame žemės sklype, kuris yra suformuotas kadastriniais matavimais, pamatai, į kuriuos prašo nustatyti nuosavybės teises yra šiaurinėje šio žemės sklypo dalyje. Esamų pamatų vietoje anksčiau buvo statinys – vandens aušintuvas, kuris buvo priskirtas prie pastato – taros sandėlio ir buvo skirtas jį aptarnauti. Nei vandens aušintuvas, nei pamatai viešajame nekilnojamojo turto registre nėra registruoti. Pareiškėjo iniciatyva buvo atlikti pamatų kadastriniai matavimai ir parengta pamatų kadastrinių matavimų byla bei pamatams suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pasato – vandens aušintuvo baigtumas yra 7 procentai, pastatas yra fiziškai pažeistas, jo užimamas plotas yra 195 kv.m. ir jo statyba pradėta ir baigta 1974 metais.

Siekiant atstatyti buvusį statinį, pamatais nuo pat statinio - taros sandėlio įsigijimo momento, t.y. nuo 2007-03-23 rūpinosi ir prižiūrėjo buvusi savininkė UAB „Airsena“, iš kurios 2008-06-18 statinio dalį įsigijo V. B. bei kiti minėti asmenys, kurie valdydami taros sandėlį prižiūrėjo pamatus ir tvarkė kaip savo turtą iki kol 2017-04-05 įsigijo pareiškėjas. Pažymėtina, kad UAB Prekybos namai „Jeta“ vandens maišytuvo pamatų neprižiūrėjo ir nevaldė kaip savo, nes pagal nustatytą naudojimosi pastatu tvarką, naudojosi pietine pastato dalimi ir patenka prie pastato sandėlio per pietinėje žemės sklypo dalyje esantį įvažiavimą, o pareiškėjas ir iki jo buvę bendrasavininkai patenka per šiaurinėje sklypo dalyje esantį įvažiavimą, kuris yra šalia vandens aušintuvo pamatų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančios Civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas įgyjamąją senatį reglamentuojančias LR CK normas, yra nurodęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (LR CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Pareiškėjas, siekdamas įgyti pastatą (pamatus) pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad yra visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (LR CPK 178 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1 d.).

Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis daiktas – vandens aušintuvas (pamatai) (duomenys neskelbtini) priklauso valstybei ar savivaldybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad vandens aušintuvas (pamatai), esantys (duomenys neskelbtini), nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, viešame registre nėra įregistruoti kitų asmenų vardu, o pareiškėjas į šiuos pastatus nėra įgiję nuosavybės teisės kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Vandens aušintuvas (pamatai), esantys (duomenys neskelbtini), 52/100 dalies pastato – taros sandėlio (duomenys neskelbtini), savininkų, buvo ir tebėra valdomi ir naudojami kaip savi jau beveik dvidešimt metų (UAB „Airsena“ nuosavybės teises įgijo 2007-03-23). Pareiškėjas ir prieš jį buvę savininkai šiuo statiniu (pamatais) rūpinosi, tvarkė, juos prižiūrėjo, eksploatavo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė ir valdo iki šiol. Kiti asmenys neginčijo pastato (pamatų) valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo daugiau kaip 10 metų. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas – prižiūrėjo vandens aušintuvo pamatus, juos tvarkė, kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savus valdė daugiau kaip dešimt metų. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, byloje nėra (CPK 532 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra visos būtinosios sąlygos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, todėl pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270, 279, 533 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti. Nustatyti faktą, kad pareiškėjas J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį daiktą - vandens aušintuvą (pamatus), 195 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.