- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- eI2-4353-809/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02403-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Žygvilė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VDI) 2020 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 13739 (toliau – ir Nutarimas).
Nurodo, kad VDI Nutarimu paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 868 Eur baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį užsienietį už tai, kad pareiškėja įdarbino užsieniečius, nesilaikydama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytų reikalavimų, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilankant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovės Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
2020 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos VDI vyriausieji inspektoriai atliko patikrinimą statybos objekte (duomenys neskelbtini), kur nustatė 3 dirbančius (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius F. A., J. G. ir P. A. Skundžiamame Nutarime nurodyta, jog šie asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti nuo (duomenys neskelbtini), 5 valandoms per savaitę plataus profilio meistrų pareigose, apie užsieniečių įdarbinimą buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir SoDra). Pareiškėja pažymi, jog Nutarimu taip pat buvo nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys minėti užsieniečiai tai pat buvo įdarbinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje bendrovėje nurodyti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), atliko statybinių šiukšlių valymo bei perdangų betonavimo paruošiamuosius darbus. Be kita ko, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytu 2020 m. kovo 17 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. (duomenys neskelbtini), šie asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti kaip betonuotojai, aukščiau nurodytame nutarime pabrėžiama, jog betonuotojo profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Pažymi, jog F. A., J. G. ir E. A. nacionalinės „D“ vizos buvo išduotos tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patikrinimo metu jau buvo panaikintos. VDI duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šių asmenų nesikreipė nei į Užimtumo tarnybą, nei į Migracijos departamentą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog VDI nutarime konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnyje, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalavo iš trečiosios šalies piliečių F. A., J. G. ir E. A., pateikti galiojančius leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje.
(duomenys neskelbtini) piliečiai dar prieš įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė dalį statybos darbų, kuriuos ši bendrovė atliko kaip rangovas statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti pareiškėjai. Dėl šios priežasties pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė rangos sutartį Nr. K34/RD-19/11-1, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo atlikti pagalbinius patalpų ir objektui priklausančių teritorijų valymo darbus bei patalpų paruošimą perdangų įrengimui.
Akcentuoja, jog aukščiau nurodyti „pagalbiniai patalpų ir objektui priklausančių teritorijų valymo darbai bei patalpų paruošimas perdangų įrengimui“ yra neatsiejami nuo betonuotojo pareigų. Betonuotojai, prieš pradėdami betonuoti, susitvarko statybines atliekas patalpose/ teritorijose, kuriose ketina atlikti betonavimo darbus, patalpas/teritorijas tinkamai paruošia betonavimo darbams, pasiruošia betono mišinį ir pan. Būtent šias funkcijas, kurios iš esmės neatskiriamos nuo paties betonavimo, aukščiau nurodyti darbuotojai ir atliko statybos objekte kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Kitu atveju, kiekvienam darbui (pavyzdžiui, paruošti skiedinį, išvalyti statybines atliekas ir pan.) tektų samdyti vis kitus darbuotojus, kas iš esmės būtų nei ekonomiška, nei protinga.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog turėdama omenyje, jog F. A., J. G. ir E. A. jau buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji pagrįstai tikėjosi, jog šie asmenys Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, o taip pat turi ir galiojančias nacionalines „D“ vizas, suteikiančias jiems teisę dirbti betonuotojų pareigose, todėl šiuos asmenis ir įdarbino.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartyse su F. A., J. G. ir P. A., šių asmenų pareigas nurodė kaip „plataus profilio meistras“, kadangi pareigybė „plataus profilio meistras“ šiuo atveju apima ir betonuotojo profesiją.
Tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai buvo įdarbinti ir dirbo tomis pačiomis aplinkybėmis, t.y.: 1) (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai dirbo tuos pačius darbus, t.y. atliko betonavimo ir su betonavimu neatskiriamai susijusius darbus; 2) (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai aukščiau nurodytus darbus atliko toje pačioje vietoje, t. y. statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai darbus abejose bendrovėse atliko tuo pačiu metu; 4) Dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečių įdarbinimo nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Užimtumo tarnybą ir/ ar Migracijos departamentą nesikreipė.
Pareiškėja nesupranta, kodėl nepaisant identiškų įdarbinimo aplinkybių, pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ administraciniai nusižengimai buvo traktuojami skirtingai.
Pažymi, jog pareiškėjos vadovas L. L. tyrimo metu pripažino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė pažeidimą, VDI padėjo atlikti tyrimą bei suteikė visą reikiamą informaciją, tačiau tyrimo atlikimo metu pareiškėjos vadovui buvo nurodyta, jog toks bendrovės pažeidimas įdarbinant užsieniečius yra kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir už tai pareiškėjai gresia 200 Eur dydžio bauda.
Vertinant tiek skundžiamo Nutarimo, tiek nutarimo, surašyto UAB „(duomenys neskelbtini)“, argumentus iš esmės nėra galimybės atskirti, kuo skiriasi aukščiau minėto įstatymo 56 straipsnio ir 57 straipsnio taikymo sritys. Pareiškėjos įsitikinimu, susidaro įspūdis, jog pačiai VDI nebuvo iki galo aišku, kuriuo atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyta sankcija, o kuriuo – 57 straipsnyje numatyta sankcija. Taigi, iš esmės vadovaudamasi tais pačiais motyvais, vienu atveju VDI pritaikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatytą sankciją, kitu – įstatymo 57 straipsnį.
Pareiškėjos manymu, turint omenyje, jog VDI, priimdama skundžiamą Nutarimą, dvi analogiškas situacijas vertino visiškai skirtingai, Nutarime pateikė neaiškius ir neišsamius motyvus, nepagrindė, dėl kokios priežasties pritaikė būtent Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatytą sankciją, kyla pagrįsta abejonė, ar VDI tinkamai įvertino pareiškėjos veiksmus ir pritaikė tinkamą teisės normą. Esant abejonei, pagal kurią teisės normą pareiškėja turėtų atsakyti, jai turėtų būti pritaikyta lengvesnę sankciją numatanti teisės norma, t.y. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Pareiškėjos administracinis nusižengimas turėtų būti traktuojamas vienodai su anksčiau priimtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidimu, t.y. pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi priešingu atveju, būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principo taikymas.
Pažymi, jog VDI Nutarime lakoniškai nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai su pažeidimu sutinka, gailisi, todėl mano, kad ir minimali bauda pasieks savo tikslus, tačiau tokia išvada, anot pareiškėjos niekaip nepatvirtina, jog tarp pačios nuobaudos dydžio, nuobaudos tikslo ir reikšmingų bylai aplinkybių yra teisinga pusiausvyra, todėl pareiškėja daro išvadą, jog šios aplinkybės atliekant tyrimą bei priimant Nutarimą apskritai nebuvo vertinamos.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog ji pagrįstai tikėjosi ir manė, jog F. A., J. G. ir P. A. Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, o jų turimos nacionalinės „D“ vizos suteikė šiems asmenims teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Tuo labiau, jog minėti užieniečiai juos priimant į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tose pačiose pareigose jau buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, su aukščiau nurodytais užsieniečiais buvo sudarytos darbo sutartys, apie šių asmenų įdarbinimą buvo pranešta SODRAI, jiems laiku išmokamas darbo užmokestis, o taip pat valstybės bei Sodros biudžetui mokami nustatyti mokesčiai. Pareiškėja nesiekė ir negavo jokios papildomos naudos kokiu nors būdu bandydamas nuslėpti aukščiau nurodytų užsieniečių įdarbinimo faktą. Be to, kaip matyti iš su (duomenys neskelbtini) piliečiais sudarytų darbo sutarčių, šie asmenys pareiškėjos naudai dirbo 1 valandą per dieną, 5 dienas per savaitę. Pareiškėjos įsitikinimu, netgi ir tuo atveju, jei F. A., J. G. ir P. A. neturėjo teisės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, mažai tikėtina, jog tokia nedidelė darbo laiko norma galėjo padaryti didelės žalos įstatymo saugomoms vertybėms.
Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ itin nukentėjo nuo Covid-19 bei dėl pandemijos paskelbto karantino ir jai be pateikto prašymo yra taikomos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir SoDra mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. VDI paskirto dydžio bauda itin paveiks pareiškėjos veiklą, turės itin neigiamus padarinius ir, turint omenyje susidariusias aplinkybes, gali turėti įtakos pareiškėjos mokumui.
Mano, jog yra pakankamas pagrindas skirti mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje sankcijoje numatyta bauda, tačiau, VDI inspektorius, atlikdamas tyrimą, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir jų visai nevertino, tokiu būdu iškreipdami pusiausvyrą tarp padaryto administracinio nusižengimo bei nuobaudos skyrimu siekiamo tikslo.
Atsiliepimas
Atsakovė VDI atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
VDI nuomone, atsakovas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes tinkamai skyrė administracinę baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) įdarbinti plataus profilio meistrais (duomenys neskelbtini) piliečiai F. A., J. G. ir P. A. Asmenys į įmonę įdarbinti vadovaujantis užsieniečių turimomis vizomis, kurios, VDI duomenimis, išduotos tarpininkaujant kitoms Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į Migracijos departamentą dėl vizų išdavimo užsieniečiams patvirtino ir įmonės vadovas L. L. savo 2020 m. vasario 25 d. paaiškinime. Minėti užsieniečiai buvo įdarbinti ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nacionalinėmis vizomis, kurios buvo išduotos tarpininkaujant ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas nesuteikė tokios teisės. Užsieniečiai priimti dirbti plataus profilio meistrais, ši profesija nėra įtraukta į profesijų, kurių trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, t. y. pareiškėja į Užimtumo tarnybą prieš įdarbindama užsieniečius nesikreipė, nors turėjo įsigyti leidimą dirbti. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Rangos sutartį Nr. K34/RD-19/11-1 su UAB "(duomenys neskelbtini)" statybos objekte (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti pagalbinius patalpų ir objektui priklausančių teritorijų valymus bei patalpų paruošimą perdangų įrengimui, tačiau ne betonavimo darbus ar jiems prilygstančius, kaip kad nurodo pareiškėja.
VDI nurodo, jog trečiosios šalies piliečiai realiai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, asmenys vykdė jiems pavestas darbines funkcijas ir gavo atlyginimą už šių funkcijų atlikimą, tačiau jie buvo įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. neturėjo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti ir dokumentų suteikiančių teisę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
VDI mano, kad Nutarimas buvo priimtas tinkamai ir objektyviai. VDI buvo rekomenduojama formuoti bendrą patraukimo atsakomybėn už nelegalų darbą praktiką šalies mastu, mažinti VDI inspektorių diskreciją priimant sprendimą dėl tam tikros rūšies atsakomybės taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, jog VDI paskyrusi minimalią 2604 Eur finansinę sankciją iškreipė pusiausvyrą tarp padaryto administracinio nusižengimo bei nuobaudos skyrimu siekiamo tikslo. VDI nuomone, savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškraipė lygiavertišką konkurenciją ir darbo rinką tarp įmonių, o atsiradus nesąžiningai konkurencijai atsiranda nevienodos sąlygos rinkoje kitoms, analogiška ekonomine veikla užsiimančioms įmonėms, kurios užsieniečius įdarbina įstatymų nustatyta tvarka, konkuruoti.
Akcentuoja, jog Nutarimu pareiškėjai buvo paskirta minimali įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje 4 punkte nustatyta bauda už tris nelegaliai dirbusius trečiosios šalies piliečius, t. y. 2 604 Eur (868 Eur x 3 = 2604 Eur). Atsakovė atsižvelgė į pareiškėjos lengvinančias aplinkybes (pareiškėja su pažeidimu sutiko, gailėjosi). Atsakovės įsitikinimu, bauda paskirta nepažeidžiant įstatymo 60 straipsnio 1 - 4 dalių nuostatų, atsakovė, skirdamas baudą, įvertino aplinkybes, susijusias tiek su padarytu pažeidimu, tiek su pareiškėjos padėtimi, ir ją tinkamai individualizavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 13739, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta padarius administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, bei esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių paskyrė sankcijos numatytą minimalią 868 Eurų piniginę baudą (finansinę sankciją) už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, viso 2 604 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) įdarbinti plataus profilio meistrais (duomenys neskelbtini) piliečiai F. A., J. G. ir P. A.
Minėti užsieniečiai buvo įdarbinti ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nacionalinėmis vizomis, kurios buvo išduotos tarpininkaujant ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o kitoms Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms.
Pareiškėja skude teismui nurodo, kad nesutinka su Nutarimu, kadangi jis priimtas išsamiai ir objektyviai neįvertinus faktinių aplinkybių, neišanalizavus darbo santykių su užsieniečiais specifikos bei netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas. Be to, analogiškoje situacijoje užsienio piliečius įdarbinusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmus vertino visiškai skirtingai, taip pažeidžiant konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. VDI, pritaikius neproporcingą sankciją pareiškėjai, neatsižvelgė į aplinkybes, galinčias turėti įtakos mažesnės baudos skyrimui.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šiuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos ir darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas).
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 55 straipsnis nustato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 58 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje. Taip pat minėto įstatymo 62 straipsnio 22 dalis numato, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus išimtis, numatytas šio Įstatymo 44 straipsnyje 7 dalyje nurodytą atvejį (jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją) <…>. Įstatymo 62 straipsnio 2 dalimi, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus; Užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (Įstatymo 58 straipsnis 11 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje bei dėl sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo (duomenys neskelbtini) piliečiams F. A., J. G., ir P. A. į Užimtumo tarnybą prieš įdarbindama užsieniečius nesikreipė, nors turėjo tai atlikti. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – minėtų užsieniečių prašymai dėl priėmimo į darbą bei darbo sutartys, patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti dirbti „plataus profilio meistro“ pareigoms. Pažymėtina, jog minėta profesija nėra įrašyta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, patvirtintą Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-469, pagal ekonominės veiklos rūšis 2020 m. I pusmečiui.
Ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad darbdavys UAB “(duomenys neskelbtini)” kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių, nėra. Iš į bylą pateiktos Rangos sutarties Nr. K34/RD-19/11-1 sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB "(duomenys neskelbtini)" matyti, jog pareiškėja statybos objekte (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atlikti pagalbinius patalpų ir objektui priklausančių teritorijų valymus, bei patalpų paruošimą perdangų įrengimui, tačiau ne betonavimo darbus ar jiems prilygstančius darbus, kaip kad skunde akcentuoja pareiškėja. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog betonuotojo darbas nėra tapatus plataus profilio meistro pareigoms, be to, UAB “(duomenys neskelbtini)” kaip darbdavys turi pareigą darbo sutartyse nurodyti tinkamas ir realaus darbo pobūdį atitinkančias darbuotojo pareigas. Ginčo tarp šalių nėra ir dėl faktinės aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į Migracijos departamentą dėl nacionalinių vizų išdavimo užsieniečiams ir, kad minėti užsieniečiai buvo įdarbinti ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nacionalinėmis vizomis, kurios buvo išduotos tarpininkaujant ne pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokių aplinkybių neneigia ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. L. savo 2020 m. vasario 25 d. paaiškinime VDI.
Šiuo atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su VDI Nutarimo motyvais, jog trečiosios šalies piliečiai realiai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, pakluso įmonėje nustatytai tvarkai, asmenys vykdė jiems pavestas darbines funkcijas ir gavo atlyginimą už šių funkcijų atlikimą, tačiau jie buvo įdarbinti nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t.y. neturėjo Užimtumo tarnybos leidimų dirbti ir dokumentų suteikiančių teisę dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pažymėtina, jog VDI nutarimo priimto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu vertinimas dėl faktinių aplinkybių ir teisės taikymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ VDI veiksmų nevertina ir nepasisako.
Pareiškėjos teigimu, VDI paskyrusi minimalią finansinę sankciją 2 604 Eur iškreipė pusiausvyrą tarp padaryto administracinio nusižengimo bei nuobaudos skyrimu siekiamo tikslo. Pareiškėja prašo sumažinti, anot pareiškėjos, jai paskirtą baudą, tačiau, teismo vertinimu, iš esmės pateikė tik bendro pobūdžio teiginius apie tai, kad, jos manymu, bauda yra per didelė. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, tačiau šiuo atveju VDI skyrė minimalią baudą, įvertinusi su pareiškėja ir jos padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes. Atsakovė nustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo VDI inspektoriams atlikti pažeidimo tyrimą), tačiau vien tai, kad pareiškėja pažeidimą padarė pirmą kartą, gailisi savaime nesudaro pagrindo dar labiau mažinti jai skirtą baudą. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėja skunde akcentuoja savo finansinę padėtį dėl COVID-19, tačiau įrodymų, patvirtinančių tokio pobūdžio teiginius dėl blogėjančios finansinės padėties nei nurodė, nei pateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, skirdama baudą pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvertino jos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, dėl ko jos mažinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais nėra pagrindo, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.
Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad atsakovo priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu šiuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nelegalaus darbo draudimą, nurodyti pareiškėjos veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus ANK 618 straipsnyje. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad VDI teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir Įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.