Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-155-972/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-08
Bylos Nr.
II-155-972/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02276-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
S. R.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-155-972/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02276-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 3.25.3. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-05-17 nutarimo Nr. 30N-60793981-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-05-17 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 28 Eur bauda už tai, kad ji 2016-05-14 12 val. Taikos pr., Kauno g., Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė eismo juostos ribų, saugaus šoninio tarpo, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Nurodyta, kad šiais veiksmais S. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. R. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-05-17 nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes eismo įvykis įvyko jau baigus posūkio manevrą. Kitas eismo įvykio dalyvis nesilaikė savo važiavimo trajektorijos ir juostos ribų, todėl kliudė jos vairuojamą transporto priemonę.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo S. R. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-05-17 nutarimą. Nurodo, kad įrodymai, kad S. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, surinkti ir pateikti bylos medžiagoje.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta S. R. teismo posėdžio metu patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad pažeidimo padarymo metu važiavo iš Kauno g. į Taikos pr. arčiau krašto, juostos nėra sužymėtos, ribos nesimatė. Įsukus į Taikos pr., kito automobilio vairuotojas, važiavęs antra eismo juosta, kliudė jos automobilį, smūgis buvo iš šono. Ji iš pradžių nesuprato, kas įvyko. Vairuotojas, kliudęs jos automobilį, pavažiavęs apie 1–1,5 m, sustojo, ji irgi pavažiavusi sustojo. Apžiūrėjus automobilį, nustatė, kad buvo apgadintas jos automobilio priekinis dešinės pusės sparnas, ratlankis ir dešinės pusės veidrodėlis. Kadangi vairuotojas nesutiko, kad jis atsitrenkė į jos automobilį, ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad automobiliai yra pajudėję iš eismo įvykio vietos, jiems siūlė pildyti deklaracijas, kitas vairuotojas kategoriškai nesutiko dėl savo kaltės. Jos manymu, eismo įvykis įvyko būtent dėl to, kad ją kliudęs vairuotojas nesilaikė savo eismo juostos ribų.

Liudytojas policijos pareigūnas Ž. S. parodė, kad eismo įvykio vietoje buvo nustatyta, kad vairuotojai buvo pajudėję iš jos, nors KET tai draudžia. Esant tokiai situacijai, neįmanoma nustatyti įvykio aplinkybių, jokių įvykio liudytojų nebuvo, todėl vairuotojams buvo pasiūlyta pildyti eismo įvykio deklaracijas. Vairuotojams nesutikus, buvo pripažinta abipusė vairuotojų kaltė.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016-05-14 apie 12.04 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad ties Taikos pr. 52 C, Klaipėdos m., įvyko eismo įvykis. Nuvykus minėtu adresu, nustatyta, kad automobilių „Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. G., ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. R., vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Iš vairuotojų pasakojimų nustatyta, kad jie abu susidūrė sukdami iš Kauno g. į Taikos pr., o kodėl taip toli nuvažiavo nuo susidūrimo vietos, abu vairuotojai paaiškinti negalėjo (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos ir foto lentelių matyti, kad užfiksuotas eismo įvykis, automobilių apgadinimai (b. l. 11-15).

Iš M. G. paaiškinimo policijai matyti, kad 2016-05-14 apie 12 val. jam važiuojant antra eismo juosta iš Kauno g. į Taikos pr., posūkyje į Taikos pr. iš pirmos eismo juostos įvažiavo į antrą juostą kitas automobilis, kuris kliudė jo automobilį (b. l. 10).

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutarties matyti, kad M. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-05-17 nutarimo, kuriuo jis dėl aptariamo eismo įvykio buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, buvo netenkintas, skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas (b. l. 32-33).

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Skundžiamu nutarimu S. R. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis KET. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad S. R. savo veika pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus.

Byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad S. R. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn. S. R., važiuodama kelyje suskirstytame horizontaliojo ženklinimo linijomis ir kelio ženklais į eismo juostas, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Nors S. R. neigia padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau jos kaltę iš dalies patvirtina ir jos pačios elgesys po eismo įvykio. Byloje neginčytinai nustatyta, kad abu administracinėn atsakomybėn patraukti vairuotojai sustojo pavažiavę toliau nuo eismo įvykio vietos. KET 219 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą bei neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Pažymėtina ir tai, kad S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad nebuvo aiškios eismo juostų ribos, eismo juostų skaičius. Ji, būdama transporto priemonės vairuotoja, privalėjo elgtis apdairiai, įsitikinti, jog jos pasirinkta važiavimo trajektorija yra saugi atsižvelgiant į eismo sąlygas, tačiau to nepadarė, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Tokiais veiksmais S. R. pažeidė KET 9 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), turintis teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą, priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. S. R. už šio pažeidimo padarymą, nenustačius jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda, buvo paskirta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti skundą ir naikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

S. R. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-05-17 nutarimą Nr. 30N-60793981-16, kuriuo S. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė