Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2015-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-768/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-18
Bylos Nr.
1-138-768/2015
Teisminio proceso Nr.
50-1-2769-00
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Nukentėjusysis
R. Z.
Kaltinamasis
T. N.
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-138-768/2015Teisminio proceso Nr. 50-1-2769-00Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.1.2; 1.2.17.1.; 1.2.14.3.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 18 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant teisėjui Donatui Jatužiui,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Danutei Baltrušaitytei,nukentėjusiajam R. Z.,gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

T. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 272 str. 3 d., atitinkančios 2000 m. (įsigaliojo 2003-05-01) BK 180 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. N. 2000 m. gruodžio 27 d. apie 17. 00 val., veikdamas grupėje iš anksto susitarusių asmenų su M. T. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibraudami į gyvenamąją patalpą – nukentėjusiajam R. Z. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą prieš R. Z. t.y., nenustatytam asmeniui suduodant smūgį nukentėjusiajam R. Z. į veidą ir tuo padarant lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusio trumpalaikio sveikatos sutrikdymo, po to, grasindami nukentėjusiajam R. Z. jo atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą ir versdami jį gerti alkoholinį gėrimą, tokiu būdu jį apsvaigindami ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam R. Z. priešintis, užvaldė svetimą R. Z. priklausantį turtą: televizorių „Šilelis“ už 100 Lt (28, 96 Eur), elektrinį pjūklą „Riga“ už 350 Lt (101, 36 Eur), mobilaus ryšio telefoną „Siemens“ su SIM kortele bei pakrovėju už 100 Lt (28, 96 Eur), sportinius batelius už 55 Lt (15,92 Eur), meškerę už 140 Lt (40, 54 Eur), meškerės ritę už 70 Lt (20, 27 Eur), telefono aparatą „Riga“ už 35 Lt (10, 13 Eur), rankinį laikrodį už 50 Lt (14, 48 Eur), peilį už 20 Lt (5, 79 Eur).

Kaltinamasis T. N. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2000-12-27 jo kaimynas M. T. pasiūlė jam nueiti pas vieną žmogų, kuris buvo M. T. skolingas. Jie nuėjo pas nukentėjusįjį, kurio anksčiau nepažinojo. Kai nukentėjęs atidarė buto duris, M. T. nukentėjusįjį pastūmė. Nematė, ar M. T. sudavė nukentėjusiajam smūgį, tačiau galėjo taip būti, nes nukentėjusysis nugriuvo. Kadangi įvykis buvo seniai, pamena, kad užėjus į butą nukentėjusysis buvo girdomas alkoholiu. Jį girdė kiti, jam nepažįstami jaunuoliai. Iš kur jie atsirado jis nežino, nes jie buvo M. T. draugai. Girdėjo, kad kažkas prašė, kad nukentėjusysis atiduotų pinigus. Taip pat matė, kad bute buvo meškerės, pianinas. Jis iš buto išėjo anksčiau nei kiti jaunuoliai, daiktų neėmė, todėl nieko apie daiktus nežino. Padarytą žalą atlygino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo ir gailisi dėl to, kas įvyko prieš tiek daug metų. Šiuo metu jis yra pasikeitęs, turi šeimą, vaikų, (duomenys neskelbtini) turėjo darbą.

Be visiško kaltinamojo T. N. kaltės pripažinimo jo kaltė grindžiama ir kitais, sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, ištirtais įrodymais:

nukentėjusiojo R. Z. parodymais, kad 2000 m. gruodžio 27 d. po pietų kavinėje "Vingis" susitikęs jo motinos buvusį mokinį, kurio nei vardo nei pavardės nežino, ir, išgėrę po tris bokalus alaus, apie 17 val. abu atėjo į jo – R. Z. butą esantį (duomenys neskelbtini), norėjo dar išgerti, turėjo degtinės butelį. Namuose sėdo žiūrėti nuotraukų, gerti nepradėjo, tuo metu suskambo durų skambutis, jis – R. Z. atidarė duris, pamatė tarpduryje stovintį M. T., kurio iki tol nepažinojo ir dar vieną vaikiną. Pajuto smūgį į veidą. Kuris iš vaikinų sudavė smūgį nežino, nes neteko sąmonės, ją atgavęs pamatė, kad guli kambaryje ant sofos. Kambaryje buvo dar 6 ar 7 jam nepažįstami žmonės, jų tarpe buvo M. T. ir T. N., kuris vaikščiojo po kambarį ir kilojo meškeres, padėtas ant sekcijos. Motinos mokinio nebebuvo, jis buvo pabėgęs. Buvę kambaryje nepažįstami asmenys, vaikščiojo po kambarius, kilnojo daiktus, kažkam skambino telefonu, jam atsibudus privertė išgerti kažkokio skysčio, panašaus į alų, nuo ko jis vėl prarado sąmonę, taip buvo kokius du-tris kartus. Kai atgavo sąmonę apie trečią valandą nakties, bute jau nieko nebebuvo, buto durys buvo užtrenktos, durų skambutis sugadintas. Namuose po šio įvykio pasigedo rankinio diskinio pjūklo, televizoriaus "Šilelis", mobilaus ryšio telefono aparato "Siemens", naujų sportinių batelių, telefono "Ryga", rankinio laikrodžio, peilio, meškerės ir ritės, viso turto už 920 litų. Apie tai, kas įvyko, pranešė dukrai, į policiją kreipėsi vėliau, patartas artimųjų, parašė pareiškimą. Policijoje tarp jam pateiktų asmenų kartotekos atpažino teisiamąjį M. T. ir kitą buvusį bute asmenį – T. N.. Jokios A. ar Ž. nepažįsta, jiems tą naktį neskambino, telefonu iš jo namų skambino jį užpuolę vaikinai;

liudytojos I. R. parodymais, kad 2000 m. gruodžio 28 d. jai į namus paskambino tėvas R. Z., paprašė atvažiuoti, nes yra sumuštas ir apvogtas. Nuvažiavo pas tėvą į namus (duomenys neskelbtini), rado tėvą sumuštą. Tėvas sakėsi, kad parėjus iš aludės su draugu, kažkas paskambino į duris, o jas atidarius į butą suėjo kažkokie vaikinai iki 30 metų, jį girdė, iš buto pavogė mobilų telefoną televizorių "Šilelis", laikrodį, sportinius batelius, kitus daiktus. Siūlė tėvui kreiptis į policiją, važiuoti kartu, bet tėvas nevažiavo. Įvykio naktį kažkas skambino telefonu į jų butą, tačiau kas – nesuprato.

Šalies argumentai

Iš pareiškimo protokolo (t.l b.l. 29) matyti, kad 2000-12-29 R. Z. kreipėsi į policijos komisariatą, pareiškime nurodė, kad buvo užpultas savo bute nepažįstamų asmenų, sumuštas ir pasigedo bute asmeninių daiktų.

2000-12-29 įvykio vietos apžiūros protokole (t.l b.1.32-35) konstatuota, kad R. Z. durų skambučio dangtelio nėra, skambutis neveikia, bute rasti ir paimti pirštų pėdsakai.

Daktiloskopinės ekspertizės akte (t. l, b.l. 52-54) konstatuota, kad vienas iš pirštų pėdsakų rastų įvykio vietos apžiūros metu yra paliktas T. N. kairės rankos didžiuoju pirštu.

Atpažinimo protokole (t. l, b.1. 70 - 72) konstatuota, kad R. Z. atpažino T. N., kaip jaunuolį kartu su kitais jaunuoliais 2000-12-27 įsibrovusį į jo butą, kilojusį ant sekcijos sudėtas meškeres.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (t.l. b.l. 60) konstatuota, kad R. Z. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniųjų vokų srityje ir dešinio antakio odos muštinė žaizda, sužalojimas padarytas suduodant smūgį kietu buku daiktu, sužalojimas lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo.

Nukentėjusiojo Z. R. pareiškimas teismui patvirtina, kad T. N. atlygino jam turtinę 267 Eur žalą.

Teismui nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. Z. parodymais, jis tiek tardymo metu, tiek teisme vienodai parodė jo užpuolimo ir turto užvaldymo aplinkybes. Iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis T. N., kurio piršto antspaudas buvo rastas R. Z. bute. Šių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad R. Z. apiplėšime, kartu su kitais, tardymo nenustatytais asmenimis, dalyvavo ir T. N.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis iki šio įvykio buvo kam nors skolingas. Pats nukentėjusysis šią galimybę neigia, teismas juo tiki, nes atliekant ikiteisminį tyrimą tiek T. N., tiek M. T. neigė dalyvavę nusikaltimo padaryme ir aplinkybių apie skolą nenurodė.

T. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d. Jis kartu su M. T. bei kitais tardymo nenustatytais asmenimis, įsibrovė į R. Z. butą, pavartojo smurtą ir užvaldė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant kaltinamajam T. N. bausmę teismas atsižvelgia į padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, veiksmų tikslus ir motyvus, ypač į jo asmenybę. Nuo nusikalstamos veikos padarymo iki teisiamojo posėdžio dienos praėjo beveik 15 metų. Matyti, kad šis laikas žymiai pakeitė T. N. asmenybę. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu T. N. buvo vos 19 metų, šiuo metu jam 34. Iki veikos padarymo ir po jos kaltinamasis nebuvo teistas, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), yra sukūręs šeimą, turi vaikų, dirbo, charakterizuojamas teigiamai. Byloje pateikti duomenys rodo, kad T. N. gyvendamas (duomenys neskelbtini) oficialiai dirbo, vedė, turėjo pastovią gyvenamąją vietą. Duomenų, kad pažeidinėtų įstatymus, nėra. Taigi, laikotarpis nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos iki bylos išnagrinėjimo dienos rodo, kad T. N. nelinkęs daryti nusikaltimų, yra visiškai pakeitęs gyvenimo būdą ir socialinę aplinką, yra adaptavęsis kitoje valstybėje ir ten toliau ruošiasi gyventi, atsiprašė nukentėjusiojo ir visiškai atlygino padarytą žalą, todėl šių aplinkybių viseto įvertinimas teismui leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Šios aplinkybės mažina T. N. asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į kaltinamojo T. N. asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų keliamų tikslų. Teismo vertinimu, T. N. atžvilgiu visi bausmės tikslai bus pasiekti netaikant jam realios laisvės atėmimo bausmės. T. N. atžvilgiu taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis, paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes jam skirtina baudos bausmė. Nustatydamas baudos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės T. N. turėjo galimybę bausmės išvengti sulaukęs senaties termino pabaigos, tačiau to sąmoningai nedarė. Be to, įvertinant tai, kad jis (duomenys neskelbtini) jau nuo 2005 metų gyveno ir dirbo legaliai, jo paieška užsitęsė pernelyg ilgai. Šie duomenys laikytini svarbiais kriterijais, į kuriuos atsižvelgtina nustatant bausmės rūšį ir jos dydį. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes nustatytina 90 MGL (2000 m. gruodžio 27 d. 1 MGL lygus 125 Lt, nustatytas LR Vyriausybės nutarimu 1998-04-01 Nr. 382 Žin. 1998 Nr. 32-869) 11250 Lt / 3,4528 Lt (3258, 22 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, šios rūšies paskirta bausmė leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintas bausmės paskirties nuostatas (bendrąją prevenciją, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimą ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimą).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra nebetikslingas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas,

nusprendžia:

pripažinti T. N. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirti 90 MGL 3258, 22 Eur baudą. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. N. nustatyti 60 MGL 2172, 15 Eur baudą.

Įskaityti į paskirtą bausmę T. N. suėmime išbūtą laiką nuo 2015-11-06 iki 2015-11-18 (BK 66 str.), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (viso 12 dienų) ir laikyti jį galutinai nubaustu 36 MGL 1303, 29 Eur bauda.

Panaikinti kardomąją priemonę suėmimą ir nuteistąjį T. N. nedelsiant iš suėmimo paleisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas Donatas Jatužis