Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-12-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1879-390/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
2A-1879-390/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Dalė Burdulienė, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
S. A.
Atsakovas
L. A.
Kategorijos
  • 78.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1879-390/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė
Procesinio sprendimo kategorija 78.2; 114.11; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui S. A., atsakovei L. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. A. ieškinį atsakovei L. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2008 03 15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisti iš jo nepilnametės dukters L. A., gim. 1998 09 08, išlaikymui po 200 litų kas mėnesį nuo ieškinio įregistravimo dienos teisme iki dukters pilnametystės. Paaiškino, kad 2008 03 15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, jam nedalyvaujant, buvo padidintas išlaikymas iki 400 litų kas mėnesį L. A. ir D. A.. Nurodė, kad vykdė šį sprendimą iki 2008 metų lapkričio mėnesio, po to neteko darbo ir dukrai teikė išlaikymą po 200 litų kas mėnesį. Iki 2008 metų gruodžio mėnesio dirbo užsienyje ir turėjo pastovias pajamas, po to neteko darbo ir grįžo į Lietuvą. Lietuvoje yra registruotas darbo biržoje, išmokų negauna. 2009 05 01 gyvenant su sutuoktine L. A., gimė sūnus R. A.. Iš Šiaulių miesto Socialinės paramos skyriaus jų šeima gauna 945 Lt socialinę pašalpą ir 97 Lt išmoką vaikui, kitų pajamų šeima neturi, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, indėlių bankuose neturi, o atsakovė turi butą nuosavybės teise. Ieškovo teigimu jo materialinė padėtis pablogėjo iš esmės ir jis nebegali teikti anksčiau nustatyto išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2008 03 15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą ir priteisė iš ieškovo S. A. nepilnametės dukters L. A., gim. 1998 09 08, išlaikymui po 350 litų kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Teismas nurodė, jog L. lanko dailės studiją ir chorą dėl to yra atsiradusios papildomos išlaidos. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atlyginimo sumažėjimą, į tai, kad viena išlaiko pilnametį besimokantį sūnų D., atsakovės nurodytą aplinkybę, kad ji, gaudama iš ieškovo 200 litų dukters išlaikymui, negali minimaliai tenkinti dukters poreikius pripažino pagrįsta. Nustatė, kad ieškovas yra sukūręs kitą šeimą, kurioje augina sūnų. Kadangi atsakovas nebeišlaiko pilnamečio sūnaus D., teismas konstatavo, kad ieškovo išlaikytinių skaičius po teismo sprendimo nepasikeitė. Įvertinęs šalių turtinę padėtį nustatė, kad šalių turtinė padėtis (be pajamų) po 2008 03 15 teismo sprendimo nepasikeitė. Įvertinęs šalių pajamas nustatė, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pajamos sumažėjo, tačiau atsakovės pajamos sumažėjo, nepriklausomai nuo jos valios, o ieškovas pajamų sumažėjimo nepagrindė. Iš pateiktų tarptautinių mokėjimų pervedimų nustatė, kad ieškovas turėjo pajamų po 2008 03 15 teismo sprendimo ir teismo sprendimą vykdė. Konstatavo, jog ieškovas, atvykdamas į Lietuvą, iš anksto nepasirūpinęs darbu Lietuvoje, o turėdamas pareigą išlaikyti vaikus, privalėjo numatyti pasekmes, kurios kils dėl pajamų trūkumo. Duomenų apie tai, kad užsienyje darbdavio iniciatyva buvo atleistas iš darbo, nepateikė. Teismo nuomone, ieškovas, būdamas darbingas, ir, jo teigimu, turintis tam tikras darbines kvalifikacijas, turėtų siekti bent minimalių pajamų. Sprendė, kad iš esmės keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo, nes tai neigiamai atsilieptų nepilnametės interesams, todėl atsižvelgęs į ieškovo šiuo metu gaunamas pajamas, 2009 05 01 gimusio sūnaus R. interesus bei kitas nustatytas byloje aplinkybės išlaikymo dydį sumažino iki 350 litų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-09-16 sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pakeisti, priteisiant iš ieškovo nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Lt iki dukters pilnametystės. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo, materialinės teisės normų aiškinimo, jų taikymo, neobjektyvumo ir šališkumo atsakovės naudai. Teismo sprendime nurodoma, kad vaikų poreikiai išaugo, tačiau byloje buvo nagrinėjamas tik nepilnametės dukters išlaikymo pakeitimo klausimas, sūnus D. yra pilnametis ir jo išlaikyti ieškovas neprivalo. Ieškovas neginčijo, kad dukra lanko dailės studiją, tačiau atsakovė nepateikė teismui įrodymų dėl patirtų papildomų išlaidų pagrįstumo, užmokesčio už mokslą, dažų, teptukų ar kitų kanceliarinių prekių reikalingumą bei įsigijimą šiems poreikiams tenkinti. Teismas nevertino, kad atsakovė nepateikė teismui kitų dukters poreikių padidėjimo, jų turinio, konkrečių tai patvirtinančių įrodymų ir faktų, kad negali minimaliai tenkinti dukters poreikių gaudama iš ieškovo 200 Lt dukters išlaikymui. Atsakovės atlyginimas priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus ir yra kintamas nuo pačios atsakovės noro dirbti. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovė turi nuolatinį darbą, jos pajamos yra reguliarios, o ieškovas darbo neturi, yra registruotas darbo biržoje. Prieš grįždamas į Lietuvą ieškovas dirbo užsienyje, kur darbo neteko dėl pablogėjusios ekonominės situacijos. Ieškovui nesuprantamas teismo pasakymas, kad prieš grįždamas į Lietuvą jis iš anksto nepasirūpino darbu Lietuvoje. Teismas neatsižvelgė į bedarbystę bei kitas ekonomines sąlygas Lietuvoje ir užsienyje, dėl kurių ieškovui nėra galimybės susirasti darbo Lietuvoje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir jo dabartinė šeima buvo socialiai remtini, teismas apie tai žinojo, tačiau priimdamas sprendimą į tai neatsižvelgė, savo sprendime tuo klausimu net nepasisakė. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino neobjektyviai ir šališkai atsakovės naudai, ieškovas teismo posėdžio metu negalėjo pilnai išsakyti savo nuomonės, nes dažnai buvo stabdomas teismo, kadangi teismas norėjo išgirsti tik tai, kas naudinga atsakovei. Teismo priteista 350 Lt suma šiuo metu ieškovui yra per didelė. Kadangi tėvų teisės ir pareigos visiems vaikams yra lygios - gimus vaikui iš antros santuokos ieškovas turi skirti 350 Lt ir jo išlaikymui. Dukros L. ir sūnaus R. išlaikymui ieškovui reikia 700 Lt, tačiau tokių pinigų ieškovas neturi. Sudėjus visas šeimos socialines pašalpas gaunasi 945 Lt. 245 Lt lieka pragyvenimui ieškovo šeimai, todėl teismo sprendimas nesuprantamas nei objektyvumo, nei logine, nei teorine, nei tuo labiau praktine prasme. Jis yra neįgyvendinamas. Atsakovės padėtis yra žymiai geresnė. Ji turi nuolatinį darbą, jos pajamos reguliarios ir sudaro vidutiniškai apie 1 MMA. Ji turi nuosavą 3 kambarių butą, lėšų buto remontams daryti, perka brangią aparatūrą ir kt. Tačiau priimant sprendimą į tai teismas neatsižvelgė. Atsakovės esama padėtis leidžia jai prisiimti didesnę išlaikymo dalį ir tai atitinka proporcingumo principą. Tėvų turtinė padėtis vertinama kaip priežastis dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis, kuris neturėtų būti mažesnis už MGL t.y. 130 Lt. Ieškovas į sunkią materialinę padėtį pateko ne dėl savo nerūpestingo elgesio, nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, padarytų nusikaltimų ar kitų priežasčių, o dėl esamos bedarbystės. Teismas neatsižvelgė į ieškovo esamos žmonos turtinę padėtį, į tai, kad jie santuokoje augina mažametį sūnų. Priteistas išlaikymas pažeidžia ieškovo sūnaus R. teises, nes įstatymas įtvirtina vaikų lygiateisiškumo principą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė L. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje dėl išlaikymo sumažinimo atsakovė neturėjo pareigos įrodinėti dukters poreikių turinio, jos poreikiai buvo nustatyti ir įvertinti 2008-03-15 priteisinat jai iš tėvo išlaikymą. Nuo 2008-03-15 dukters poreikiai tik išaugo, nes žymiai pabrango pragyvenimas. Nelogiškas ieškovo teiginys, jog atsakovės atlyginimas priklauso tik nuo noro dirbti. Paaiškina, kad jos darbo užmokestis sumažėjo dėl žymiai sumažėjusios apyvartos, gamybinių užsakymų. Atsakovė uždirba nepilnai 600 Lt, iš tokios sumos bei ieškovo mokamo 200 Lt išlaikymo dukrai atsakovė neturi materialinių galimybių patenkinti augančios dukters minimalių poreikių. Tai, kad ieškovas registruotas darbo biržoje nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį. Ieškovas yra pakankamai jauno amžiaus, jis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad yra nedarbingas ar iš dalies nedarbingas, kad turi kokių nors sveikatos problemų, ribojančių jo galimybes dirbti, todėl jis privalo imtis priemonių, kad gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti abiems savo nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymi, kad ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iš darbo užsienyje jis buvo atleistas dėl pablogėjusios ekonominės situacijos darbdavio iniciatyva, kad buvo registruotas užsienyje darbo biržoje ir jam nebuvo pasiūlytas kitas darbas. Ieškovas ilgą laiką gyveno užsienyje, todėl logiška manyti, kad jis turi pakankami santaupų galėdamas nedirbti. 2008-03-15 teismo sprendimu iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams, tačiau D. jau yra pilnametis ir ieškovas jam išlaikymo neteikia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išlaiko sūnų R., jo išlaikytinių skaičius nepasikeitė, nepasikeitė ir ieškovo bei atsakovės turtinė padėtis. Tačiau atsakovės gaunamos pajamos žymiai sumažėjo, nes atsakovei buvo sumažintas darbo užmokestis dėl apyvartos sumažėjimo. Ieškovas savo pajamų sumažėjimo nepagrindė. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismas jo pateiktus įrodymus vertino neobjektyviai ir buvo šališkas. Ieškovas, manydamas, kad teismas yra šališkas, nušalinimo teisėjai nepareiškė. Ieškovo teiginiai, kad atsakovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė yra nelogiški, neparemti jokiais įrodymais. Ieškovas atsakovės bute paskutinį kartą yra buvęs 2008 m. gruodžio mėn., kuomet matė nupirktas grindjuostes bei bulvių tarkavimo mašinėlę. Šių daiktų niekaip negalima laikyti nei brangia aparatūra, nei remonto darymu. Taip pat nurodo, kad gyvendamas su šeima uošvių bute, ieškovas nemoka nei nuomos nei komunalinių mokesčių, todėl jam atkrenta būsto išlaikymo našta. Ieškovo sūnaus R., kuriam yra 6 mėnesiai, mitybos, aprangos poreikiai yra žymiai mažesni nei 11 metų dukters L..

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 03 15 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas priteistas išlaikymo dydis ir priteista iš ieškovo S. A. nepilnamečių vaikų L. A., gim. 1998 09 08, ir D. A., gim. 1990 05 24, išlaikymui po 400 litų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti išieškomo iš jo išlaikymo nepilnametei dukrai ir priteisti iš jo nepilnametės dukters L. A., gim. 1998 09 08, išlaikymui po 200 litų kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovo materialinė padėtis pablogėjo iš esmės ir jis nebegali teikti anksčiau nustatyto išlaikymo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį.

Dėl vaiko poreikių

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pakankamas nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo dydis yra 130 Lt. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Šis kriterijus yra tik orientacinis ir kiekvienu atveju sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas su T. Korsakiene, bylos Nr. 3K-3-286/2004; kategorija 72.2; 84). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas priteistas išlaikymo dydis ir priteista iš ieškovo S. A. jo dukters L. A. išlaikymui po 400 litų kas mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti yra būtinas 800 Lt per mėnesį dydžio išlaikymas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Taigi, ieškovo nepilnametės dukters poreikiai buvo nustatyti priimant 2008-03-15 sprendimą. Šioje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo sumažinti priteistą išlaikymo dydį dėl pasikeitusių vaiko poreikių, nei viena iš bylos šalių neteigė, jog nepilnametės poreikiai po teismo sprendimo priėmimo sumažėjo, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pakartotinai nustatyti nepilnametės dukters poreikius ir nepagrįstai to nepadarė.

Dėl tėvų turtinės padėties

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nuo 2008-12-16 registruotas darbo biržoje (t. I, b.l. 13), nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (t. I., b.l. 15), jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t.I, b.l. 147). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie ieškovo finansinę būklę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra sukūręs kitą šeimą, kurioje augina sūnų, šalių turtinė padėtis (be pajamų) po 2008 03 15 teismo sprendimo nepasikeitė, o šalių pajamos sumažėjo. Teismas sprendė, kad iš esmės pakeitus išlaikymą būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, todėl atsižvelgęs į ieškovo šiuo metu gaunamas pajamas bei į 2009-05-01 gimusio sūnaus R. interesus, priteistą išlaikymo dydį sumažino iki 350 Lt. Teisėjų kolegija šią teismo išvadą pripažįsta pagrįsta. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas dukters išlaikymui priteisė daugiau, negu objektyviai leidžia ieškovo turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovo ir atsakovės duktė gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Dėl to nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti savo dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Ta aplinkybė, jog ieškovas nuo 2008-12-16 registruotas darbo biržoje (t. I., b.l. 13) nesudaro pagrindo perkelti dar didesnės dukters išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad priteistas išlaikymas pažeidžia jo sūnaus R. teises, nes priteistas išlaikymo dydis užtikrina tik būtinus jo nepilnametės dukters poreikius, ieškovui priteista mažesnė šio išlaikymo dalis. Kartu pažymėtina, jog nepilnamečio R. tėvams, tai yra ir ieškovui, tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų R. vystytis, sudarymą. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino neobjektyviai ir šališkai atsakovės naudai, ieškovas negalėjo pilnai išsakyti savo nuomonės, nes teismo posėdžio metu buvo stabdomas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais: rašytiniais įrodymais, šalių bei institucijos teikiančios išvadą byloje paaiškinimais. Įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo nenustatyta; teismas vertino įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymais ( CPK 185 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių protokolų matyti, jog nagrinėjant bylą teismas šalims užtikrino vienodas galimybes įgyvendinti savo teises, tame tarpe ir pasisakyti, todėl rungimosi principas nebuvo pažeistas. Tai, kad ieškovas du kartus buvo įspėtas už posėdžio tvarkos nesilaikymą (t. I., b.l. 167, 192) negali būti vertintina kaip trukdymas ieškovui išsakyti nuomonę ar šališkumas.

Vadovaujantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Dalė BurdulienėAlbinas Čeplinskas