Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-29 · Byla Nr. N-62-4291-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-29
Bylos Nr.
N-62-4291-11
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-06452-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-4291/2011Teisminio proceso Nr. 4-02-3-06452-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 29 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimo G. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. C. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinių teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad G. C. 2010 m. gruodžio 18 d., apie 19.06 val., Geležinio Vilko – Gerosios vilties gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ būdamas neblaivus (nustatytas 1,39 promilių girtumas), į reguliuojamą sankryžą įvažiavo užsidegus draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu ir sukusiu automobiliu, ir abi transporto priemones apgadino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 78.7 ir 169 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. nutarimu G. C. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir administracinę bylą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nutraukė. Teismas nurodė, kad esant skirtingiems liudytojų parodymams vienareikšmiškai teigti, jog G. C. pažeidė KET – važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, negalima. Konstatavo, kad įvertinti tikrąjį eismo įvykio kaltininką, neesant jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kuris iš vairuotojų pažeidė KET, dėl ko įvyko kontaktas tarp „Audi A6“ ir „Mercedes Benz“ automobilių, nėra galimybės. Nurodė, kad tokių duomenų surinkti nebeįmanoma, todėl išnaudojęs visas įstatymo numatytas galimybes byloje esančioms abejonėms pašalinti, teismas jas traktavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog G. C. automobilį vairavo būdamas neblaivus, patvirtina pats pažeidėjas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, G. C. asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį.

II.

N. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimą panaikinti. Mano, kad skundžiamas nutarimas iš esmės nepagrįstas, nepakankamai motyvuotas, pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės. Nurodo, kad byloje surinkta medžiaga, liudytojais apklaustų N. V., G. A., T. R. parodymai yra nuoseklūs ir iš esmės sutampa, todėl abejoti jų įrodomąja galia nėra pagrindo. Pažymi, kad kyla pagrįsta abejonė dėl liudytojo J. G. nešališkumo, bei kyla klausimas, ar pažeidėjas ir minėtas liudytojas nebuvo pažįstami anksčiau. Mano, kad asmens, apsvaigusio nuo alkoholio vertinimas vartojant sąvoką „kategoriškai“, vertintinas atsargiai ir kritiškai, kadangi susiduriama su situacija, kai neblaivaus asmens teigimu yra neigiami liudytojų, galinčių blaiviai vertinti situaciją, paaiškinimai.

Atsiliepimas

G. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, o N. V. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes bei liudytojų parodymus. Nurodo, kad išnagrinėjus bylą nustatyta tik aplinkybė, jog jau įvykus eismo įvykiui degė draudžiamas šviesoforo signalas, o tai niekaip nepatvirtina fakto, kad į sankryžą jis įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teigia, kad įvykio schemoje pažymėta, jog nuo sankryžos pradžios iki susidūrimo vietos yra 15 metrų, todėl mano, kad jei jis būtų įvažiavęs į sankryžą užsidegus raudonam šviesoforo signalui, apeliantas jau būtų pabaigęs posūkio į kairę manevrą, nes sankryža yra didelė, o geltonos spalvos šviesoforo signalas dega pakankamai ilgai, kad būtų galima užbaigti manevrą. Pažymi, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, kelias sankryžoje yra tiesus, matomumas geras, jo automobilis su šviečiančiais žibintais turėjo būti gerai matomas iš tolo. Mano, kad N. V. klaidingai vertino susiklosčiusią situaciją kelyje, nebuvo pakankamai atidus, sukdamas į kairę neįsitikino, kad galės pabaigti manevrą, ir nepraleido jo vairuojamo automobilio, bei sukėlė eismo įvykį. Teigia, kad apeliantas nepateikia jokių faktinių aplinkybių, dėl ko galima būtų suabejoti J. G. parodymais. Mano, jog bylos nagrinėjimo metu vienintelio J. G. parodymai yra nuoseklūs ir patvirtina faktines eismo įvykio aplinkybes, todėl abejoti jais nėra jokio pagrindo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog eismo įvykis įvyko dėl G. C. veiksmų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino eismo įvykį mačiusių, bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų T. R. ir G. A. parodymų. Pažymi, kad teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais ir objektyviais minėtų liudytojų parodymais, nes parodymus jie davė susipažinę su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu G. C. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, ir administracinė bylą pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nutraukta. Tačiau apeliantas N. V. nesutinka su teismo nutarimu ir mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti, kuris iš vairuotojų pažeidė KET, dėl kurių įvyko transporto priemonių susidūrimas. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl G. C. veiksmų.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje inter alia numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažymėtina, kad byloje esančiuose objektyviuose įrodymuose: administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2), eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 4) užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina nė vieno vairuotojo versijos – t. y. iš šių įrodymų neįmanoma neginčijamai nustatyti, ar eismo įvykis kilo dėl to, kad G. C. į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, ar sankryžoje sukdamas į kairę N. V. nepraleido priešinga kryptimi važiavusio G. C.. Byloje nustatyta, kad eismo įvykį matė J. G., T. R. ir G. A., tačiau asmenų rašytiniai paaiškinimai (b. l. 10, 11) ir parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 28-29, 45-46) yra prieštaringi, todėl vienareikšmiškai nepatvirtina, kokiam šviesoforo signalui degant abu vairuotojai važiavo per sankryžą, dėl ko vėliau įvyko transporto priemonių susidūrimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo G. C. versiją palaiko liudytojo J. G. parodymai, tuo tarpu apelianto N. V. versiją patvirtina liudytojų T. R. ir G. A. parodymai. Bylos medžiaga nustatyta, kad G. C. ir J. G. tvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per sankryžą važiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui. Tai paneigė apelianto N. V. bei liudytojų T. R. ir G. A. parodymai, kad G. C. per sankryžą važiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Teismo posėdyje parodymus davęs policijos pareigūnas A. J. tuo tarpu negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kokiam šviesoforo signalui degant G. C. važiavo per sankryžą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina apelianto teiginių dėl G. C. veiksmų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra įmanoma šioje byloje surinkti papildomų įrodymų, todėl visos įrodinėjimo priemonės yra išsemtos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakyti į klausimą, kurio eismo dalyvio veiksmai sukėlė eismo įvykį, nepadėtų ir ekspertizė, kadangi ji negalės atsakyti į klausimą, ar G. C. per sankryžą važiavo draudžiamam šviesoforo signalui. Pažymėtina, kad ši aplinkybė galėti būti nustatyta tik esant nešališkiems, eismo įvykį mačiusiems asmenims. Nors byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojai J. G., T. R. ir G. A. gali būti šališki, arba kurios rodytų asmenų priešiškumą ar norą pakenkti vienam iš eismo įvykio dalyvių, tačiau nustatyta, jog minėtų liudytojų parodymai yra prieštaringi, netikslūs, todėl vienareikšmiškai nepatvirtina, kad G. C. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teigti, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent G. C. padaryti pažeidimai, nėra pagrindo, kadangi esant iš esmės prieštaringoms eismo įvykio versijoms, byloje nėra kurią nors versiją patvirtinančių neginčijamų įrodymų, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad G. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta.

Kadangi bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad G. C. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,39 promilių girtumas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai asmens veiką kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir skyrė nuobaudą – 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti N. V. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius