Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-04-26 · Civilinė byla Nr. e2-120-924/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-26
Bylos Nr.
e2-120-924/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17550-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Kauno vandenys“, „If P&C Insurance AS”
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės, M. G., R. Z.
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
  • 2.5.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-120-924/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17550-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.16; 3.1.7.7; 3.2.6.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas,sekretoriaujant Erikai Ališauskienei,dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui,atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atstovui Virginijui Pociui,

nedalyvaujant atsakovo „If P&C Insurance AS” filialo atstovui, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui, tretiesiems asmenims M. G., R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Kauno vandenys“, „If P&C Insurance AS” filialui, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, M. G., R. Z., dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 508,92 Eur žalos atlyginimą, iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pirminiu ieškiniu buvo pareiškus reikalavimą atsakovėms - Kauno miesto savivaldybei ir UAB „Kauno vandenys“, tretiesiems asmenims „If P&C Insurance AS” filialui, M. G., R. Z., tačiau 2016-02-12 patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą atsakovėms UAB „Kauno vandenys“ ir „If P&C Insurance AS” filialui, o Kauno miesto savivaldybę prašė laikyti trečiuoju asmeniu.

Patikslintame ieškinyje nurodoma, jog 2013 m. kovo 26 d. Savanorių pr. 74, Kaune trečiasis asmuo R. Z. vairuodamas transporto priemonę „Land Rover“, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią susmegusio šulinio duobę, nepažymėtą jokiais kelio ženklais. Dėl šio įvykio buvo nepataisomai sugadinta (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) priekinis ir galinis kairės pusės ratlankiai. Ieškovė ir trečiasis asmuo M. G. buvo sudarę Transporto priemonių draudimo (Kasko) sutartį (draudimo liudijimo Nr. 9208011), pagal kurią ieškovei atsirado pareiga atlyginti automobiliui eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį transporto priemonei „Land Rover“ atsirado 2757,21 Lt žala, kurią sudaro 336 Lt sugadintos transporto priemonės remonto darbų kaina, 221,21 Lt dažymo darbų kaina (pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą ekspertizę/sąmatą), 2200 Lt naujų padangų kaina (pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BAL0044764)) ir ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančio susmegusio šulinio (gylis 12 cm) ir jo apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Policijos pareigūnai užfiksavo, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Žala atsirado, kai transporto priemonė pervažiavo kelio važiuojamojoje dalyje esantį susmegusį šulinį. Pagal Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės UAB ,,Kauno vandenys“ 1998 m. gruodžio 14 d. sudarytos sutarties 4.2 ir 4.4. punktus, UAB „Kauno vandenys“ teikia visas reikalingas vandentiekio ir kanalizacijos paslaugas vartotojams ir šiam tikslui naudoja ir eksploatuoja vandentiekio ir kanalizacijos įrenginius, kuriuos įsipareigoja eksploatuoti ir remontuoti bei pagal sutarties 10.2 punktą yra atsakinga už bet kokią žalą, padarytą tretiesiems asmenins, dėl bendrovės veiklos. Taigi, pagal šią sutartį, šulinio, su kuriuo siejama padaryta žala, faktinis valdytojas yra UAB „Kauno vandenys“ ir todėl yra atsakingas už žalą, padarytą dėl šulinio netinkamos priežiūros (CK 6.266 str.). Įvykio metu atsakovės UAB „Kauno vandenys“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi draudimo bendrovė If P&C Insurance AS Lietuvos filialas. Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Išieškant padarytą žalą subrogacijos tvarka, išskaičiuojamas pakeistų padangų nusidėvėjimas – 1000 Lt (727,27 Lt (Continental padangos nusidėvėjimas), 272,73 Lt (Yokohama padangos nusidėvėjimas)). Atsakovėms kyla pareiga atlyginti 1757,21 Lt žalą (508,92 Eur) (2757,21 Lt (žala transporto priemonei) išminusavus 1000 Lt (pakeistų padangų nusidėvėjimas)).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus argumentus. Nurodė, kad per eismo įvykį sugadinti transporto priemonės priekinis ir galinis dešinės pusės ratai, reikalingas jų remontas. Buvo apskaičiuota sąmata, kurioje nurodyti darbai ir keičiamos dalys, padangų kaina, įskaitytas nusidėvėjimas. Byloje esanti sąskaita –faktūra pavirtina, kad sudarius sąmatą, draudėjas padangas nusipirko, jų kaina su PVM 2200 Lt, įvertinus, kad pačioje ekspertizėje sąmatoje nurodyta naujų originalių padangų kaina yra paskaičiuota su nusidėvėjimu, todėl vienos padangos kaina netgi nesiekia vienos originalios padangos kainos, todėl darytina išvada, kad pakeitus naujas padangas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, draudėjo padėtis nepagerėjo, todėl nusidėvėjimas neturi būti skaičiuojamas, nors ieškovė nusidėvėjimą išskaičiavo 1000 Lt už padangas. Padangos Continental nusidėvėjimas 727,27 Lt (80 proc.), o padangos Yokohama 272,73 Lt. (30 proc. ). Viso nusidėvėjimas 1000 Lt. 2013 sąmatoje buvo paskaičiuotas 1237,01 Lt nusidėvėjimas (priekinė dešinė padanga – 83 proc., galinė dešinė - 42 proc.), kuris buvo skaičiuojamas rankiniu būdu. Vėliau pagal Audatex duomenų bazės kainas automatiniu būdu, todėl pirmu atveju skaičiuojant nusidėvėjimą buvo padaryta skaičiavimo klaida. Dėl nuostolio apskaičiavimo: pagal ekspertizės sąmatą vienos padangos kaina, neįvertinus nusidėvėjimo 948,76 Lt, kitos padangos kaina, įvertinus nusidėvėjimą 1072,72 Lt, pagal sąskaitą faktūrą, įsigytų padangų kaina yra 909,09 Lt. Nukentėjusio asmens įsigytos padangos yra mažesnės kainos nei naujos, iš duomenų bazės, netgi ir įvertinus nusidėvėjimą. Ieškovas dublike suklydo nurodydamas, kad draudėjas įsigijo nenaujas padangas, nes padangos buvo naujos, tik kito gamintojo ir neoriginalios. Ginčas tarp atsakovų yra jų tarpusavio ginčas. Esant galiojančiai draudimo sutarčiai, įvykis turi būti pripažintas draudžiamuoju ir laiku nepranešimas negali panaikinti draudimo kompanijos pareigos atlyginti žalą. Prašo žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Papildomai paaiškino, kad pati Audatex sistema automatiškai nusidėvėjimo neskaičiuoja, draudėjas prašė apskaičiuoti nusidėvėjimą, kad jis matytų, kas jam labiau naudinga, nusidėvėjimą ekspertas paskaičiavo ranka 2013 metais. Paskaičiavus paaiškėjo, kad draudėjui geriau būtų pirkti. Nuo 2014 metų programa Audatex automatiškai apskaičiuoja nusidėvėjimo procentus. Todėl tai tik skaičiavimo klaida 80 ir 30 proc., įvedus tuos pačius kintamuosius duomenis, t. y. padangų parametrus, įvestus 2013-03-27 akte gaunamas procentas ir skaitine išraiška.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Kauno vandenys“ nurodė su patikslintu ieškiniu sutinkanti iš dalies. Apie šį įvykį atsakovė buvo informuota 2013 m. lapkričio 27 d. 2013 m. gruodžio 18 d. atsakovė pretenziją persiuntė IF F&C Insurance AS“ filialui“, su kuriuo buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Susipažinus su ieškiniu matyti, kad M. G. išmokėta 2757,21 Lt suma. Iš ekspertinės sąmatos Nr. 1349611 02.04.2013 matyti, kad turėjo būti padarytas išskaitymas už dalių būklės pagerinimą 1238,01 Lt, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl ieškinio suma turi būti mažinama šia suma. Be to, už padangas pagal 2013-09-25 PVM sąskaitą nurodyta 2200 Lt suma, nurodoma kartu su 361,52 Lt PVM suma. Ji taip pat turi būti išskaičiuota iš ieškinio sumos.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti draudimo sutartyje nurodytą 1000 Lt franšizę, likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti. Dėl draudimo kompanijos parodė, kad, nors įvykis įvyko 2013-03-26, atsakovė UAB „Kauno vandenys“ apie šį įvykį sužinojo tik 2013-11-27, ir, nepažeidžiant draudimo sutartyje numatyto 30 dienų laikotarpio pretenziją 2013-12-18 persiuntė draudimo bendrovei, bet ši atsisakė atlyginti žalą. Kai draudimo bendrovė atsisako atlyginti žalą, tada ir UAB „Kauno vandenys“ neatlygina. Įvykis įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovės UAB „Kauno vandenys“ kaltės dėl pretenzijos vėlavimo nėra. Pačią pretenziją atsakovė UAB „Kauno vandenys“ gavo po sutarties galiojimo. Frančizė numatyta šioje sutartyje, atsakovė UAB „Kauno vandenys sutinka atlyginti. Nukentėjęs asmuo, įsigydamas naujas padangas, pasigerino savo padėtį, todėl iš naujų įsigytų padangų turi būti išskaičiuotas draudimo bendrovės nurodytas nusidėvėjimas vienai padangai – 83 proc. nusidėvėjimas, kitai 42 proc., atsižvelgiant į tai, šia suma turi būti mažinamas reikalavimo dydis.

Atsiliepimas

Atsakovas If P&C Insurance AS Filialas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad CK 1.125 str. 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką ieškovas, perėmęs nukentėjusiojo teises ir pareigas (išmokėjęs draudimo išmoką) ir pareikšdamas žalą padariusio asmens draudikui reikalavimą šias išmokas grąžinti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir ieškovui turi būti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas. Kadangi įvykis įvyko prieš beveik trejus metus, ieškovė ir atsakovė UAB „Kauno vandenys informuoti apie Draudimo bendrovės „IF“ sprendimą netenkinti pretenzijos dar 2013 m. gruodžio 30 d., darytina išvada, jog ieškinio pateikimo metu jau yra pasibaigęs vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių, todėl prašo taikyti ieškinio senatį atsakovo Draudimo bendrovės atžvilgiu ir ieškovės ieškinį atmesti. Pažymi, kad ieškinyje minimas eismo įvykis yra nedraudžiamasis įvykis, nes nepatenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą. Vadovaujantis draudimo sutartimi, kurią patvirtina bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas BCA Nr. 00006166, draudžiamasis įvykis yra draudimo laikotarpiu ir draudimo teritorijoje reikalavimo draudėjui pateikimas dėl draudimo teritorijoje, kuri nurodyta draudimo liudijime (polise), kilusios žalos trečiųjų asmenų kilnojamam, nekilnojamam turtui, sveikatai, gyvybei padarymo, neturtinės žalos, kylančios kaip žalos sveikatai ar gyvybei pasekmė vykdant veiklą, teikiant į rinką produktus, nurodytus draudimo liudijime ir atsižvelgiant į draudimo taisyklių 16-18 punktų nuostatas (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 punktas Nr. 15). Apie tokį pareikštą reikalavimą draudimo bendrovė visais atvejais turi būti informuota ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo, pasibaigimo dienos (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 punktas Nr. 38). Minėtas 30 dienų terminas negali būti sustabdytas, nutrauktas, pratęstas, atnaujintas kitaip negu draudimo sutarties šalių susitarimu ar draudėjui įsigijus papildomą pranešimo apie reikalavimą pateikimo terminą. Taigi, visi reikalavimai, pateikti draudėjui ne draudimo sutarties galiojimo metu ir/arba reikalavimai, apie kuriuos nepranešta draudimo bendrovei per 30 dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo, pasibaigimo dienos nėra draudžiamasis įvykis. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas atlyginti žalą draudėjui pateiktas jau pasibaigus draudimo laikotarpiui (neatitinka draudžiamojo įvykio apibrėžimo) ir kadangi apie įvykį atsakovas If P&C Insurance AS Filialas sužinojo tik 2013 m. gruodžio 30 d., kuomet atsakovė UAB „Kauno vandenys“ atsiuntė raštą dėl ieškovo pretenzijos persiuntimo, kuriame nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybė persiunčia atsakovei ieškovės pretenziją dėl ieškinyje minimo eismo įvykio, o draudimo sutartis pasibaigė anksčiau, t. y. 2013 m. spalio 17 d., ir nebuvo įsigytas papildomas pranešimo apie reikalavimą terminas (Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 010 papildoma sąlyga Nr. 305), todėl įvykis yra nedraudžiamasis. Apie savo sprendimą dėl draudimo išmokos atsakovė If P&C Insurance AS Filialas atsakovę UAB „Kauno vandenys“ informavo dar 2013 m. gruodžio 30 d. Be to, atkreipia dėmesį, kad net ir tuo atveju, jeigu įvykis butų draudžiamasis ir nebūtų suėjusi ieškinio senatis, Draudimo bendrovė negalėtų atlyginti visos ieškinyje prašomos sumos, kadangi Draudimo sutartyje nustatyta 1000 Lt (289 Eur) franšizė, taigi net ir tuo atveju, jei apie įvykį būtų informuoti laiku, būtų galėję svarstyti nebent dėl 219,92 Eur žalos atlyginimo. Draudimo bendrovės Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 21 punktas numato, kad draudikas atlygina nuostolių ir išlaidų, susijusių su reikalavimo nagrinėjimu ir atsikirtimu, sumos dalį, viršijančią franšizės sumą. Remiantis minėtu punktu franšizė — tai kiekvieno draudžiamojo įvykio nuostolių ir išlaidų, susijusių su reikalavimo nagrinėjimu ir atsikirtimu, sumos dalis, kurią atlygina Draudėjas.

Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, atsiliepimu į pradinį ieškinį be triplike prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad įvykis įvyko ne dėl kelyje buvusios duobės, o dėl šulinio. Šuliniai Kauno mieste priklauso ir juos prižiūri UAB „Kauno vandenys“, šulinio savininkė, atsakinga už galimai kilusią žalą, yra UAB „Kauno vandenys“. Trečiasis asmuo neginčija, jog Kauno miesto savivaldybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą, tačiau, įvykis įvyko ne dėl netvarkingos kelio dangos, o dėl UAB „Kauno vandenys“ galimai netinkamos šulinio priežiūros.

Tretieji asmenys M. G., R. Z. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai. Byla išnagrinėta iš esmės tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (per EPP sistemą ieškovės pateiktų įrodymų), transporto priemonė „Land Rover“, v. n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruota trečiojo asmens M. G. vardu. Transporto priemonę nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. spalio 10 d. buvo apdraudusi ieškovė. 2013 m. kovo 26 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sugadinta automobilio „Land Rover“, v. n. (duomenys neskelbtini), priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, bei priekinis ir galinis kairės pusės ratlankiai (sugadinimus patvirtina 2013 m. kovo 27 d. transporto priemonės apžiūros aktas ir prie ieškinio pridėtos nuotraukos). Kauno apskrities VPK gautame informaciniame rašte apie įvykį nurodyta, kad 2013 m. kovo 26 d. Savanorių pr. 126, Kaune, automobilis „Land Rover“, v. n. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepažymėtą duobę, esančią važiuojamojoje kelio dalyje, apgadino priekinį ir užpakalinį dešinės pusės ratus. Kauno apskrities VPK pareigūnai nustatė, kad transporto priemonės vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti kelyje esančio susmegusio šulinio (gylis 12 cm) ir jo apvažiuoti, kadangi duobė nebuvo paženklinta įspėjamaisiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, kadangi nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kauno apskrities VPK 2013 m. gegužės 14 d. pranešimu informavo ieškovą apie eismo įvykį Nr. 07-13-7417578, nurodė, kad eismo įvykio rūšis „Užvažiavimas ant kliūties, automobilis įvažiavo į nepažymėtą duobę, esančią važiuojamojoje kelio dalyje, apgadino du ratus“. Transporto priemonės techninės apžiūros 2013 m. kovo 27 d. akte nurodyti eismo įvykio metu transporto priemonei „Land Rover“, v. n. (duomenys neskelbtini), padaryti sugadinimai. Sugadinimų pobūdį patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos ir kiti su ieškiniu pateikti įrodymai. Ieškovė apskaičiavo 2757,21 Lt žalos sumą (2757,21 Lt suma apskaičiuota pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą ekspertizę/sąmatą: 336 Lt (sugadintos transporto priemonės remonto darbų kaina), 221,21 Lt (dažymo darbų kaina) bei pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BAL0044764 – 2200 Lt (naujų padangų kaina). Be to, ieškovė išskaičiavo pakeistų padangų nusidėvėjimą – 1000 Lt (727,27 Lt – Continental padangos nusidėvėjimas bei 272,73 Lt –Yokohama padangos nusidėvėjimas). Ieškovė, vadovaujantis 2013 m. kovo 27 d. gautu trečiojo asmens M. G. prašymu, jo pateikta sąskaita-faktūra bei žalos įvertinimu, 2013 m. spalio 18 d. išmokėjo draudėjui M. G. 2757,21 Lt nuostolių atlyginimą. Atlyginusi žalą, ieškovė 2013 m. spalio 25 d. parengė pretenziją trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kauno miesto savivaldybės administracija 2013 m. lapkričio 27 d. raštu atsakė, kad nuspręsta netenkinti ieškovės pretenzijos, kadangi eismo įvykis įvyko dėl važiuojamojoje dalyje esančio šulinio, todėl pretenziją 2013 m. lapkričio 25 persiuntė UAB „Kauno vandenys“. Atsakovė UAB „Kauno vandenys“, kurios civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. spalio 10 d. buvo apdraudęs atsakovas If P&C Insurance AS Filialas, 2013 m. gruodžio 18 d. persiuntė dokumentus draudikui, taip pat apie šios pretenzijos persiuntimą draudėjui informavo ieškovą (kartu su atsiliepimu pateiktas 2013-12-18 raštas). Patvirtindamas, jog dokumentus gavo 2013 m. gruodžio 30 d., atsakovas If P&C Insurance AS Filialas pranešimu informavo draudiminių išmokų nemokėsiąs, nurodydamas iš esmės analogiškas atsiliepime į ieškinį pateiktoms aplinkybes.

CK 6.266 straipsnyje įtvirtinta statinio savininko (valdytojo) atsakomybė už dėl daikto trūkumų atsiradusią žalą. Vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės taikymo taisyklėmis, žalą patyręs asmuo privalo įrodyti neteisėto veiksmo (pareigos užtikrinti tinkamą statinio būklę nevykdymo), patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo sąlygas, tuo tarpu statinio savininko (valdytojo) kaltei taikoma nuginčijamoji prezumpcija lemia pastarojo asmens pareigą įrodyti, jog žalos atsiradimą ar jos mastą sąlygojo nukentėjusiojo ar trečiojo asmens veiksmai. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Įvykus draudžiamajam įvykiui subrogacijos pagrindu vietoj draudėjo į tą patį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.

Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisė grindžiama draudimo išmokos išmokėjimo faktu. Neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, faktui pagrįsti ieškovė pateikė teismui aukščiau aptartus rašytinius įrodymus, kuriuose kompetentingos institucijos užfiksavo buvus eismo įvykį. Ginčo dėl šio įvykio, kaip ir dėl fakto, jog eismo įvykis įvyko dėl to, jog transporto priemonė buvo apgadinta dėl važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės aplink šulinį, kurios nepašalinimas ir vertintinas kaip neteisėtas neveikimas, byloje nėra. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama aplinkybė, jog žala atsirado dėl eismo įvykio, kurį sukėlė duobė aplink šulinį važiuojamojoje kelio dalyje, t. y. dėl to, jog egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir žalos, kuri buvo atlyginta sumokant draudimo išmoką.

Prašomos atlyginti žalos dydis taip pat siejamas su konkrečiomis sugadintų transporto priemonės detalių ir remonto darbų vertėmis. Nors atsakovės atstovas teismo posėdžio metu ir kėlė klausimą dėl neteisingai paskaičiuoto padangų nusidėvėjimo, bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas paaiškino, kad nusidėvėjimo nesutapimas procentais ir litais įvyko dėl techninės klaidos. T.y., Audatex sistema automatiškai nusidėvėjimo, ekspertui sudarant sąmatą, neskaičiavo. Nusidėvėjimą ekspertas paskaičiavo „rankiniu“ būdu. Tačiau eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui nusipirkus naujas padangas, padangų nusidėvėjimas, taikant tuos pačius padangų parametrus, buvo paskaičiuotas programa Audatex automatiškai. Trečiajam asmeniui (draudėjui M. G.) draudikas išmokėjo 798,54 Eur (2757,21 Lt) nuostolių atlyginimą, t.y. neišskaičiavus padangų nusidėvėjimo. Tuo tarpu iš atsakovų ieškovas reikalauja mažesnės dalies žalos atlyginimo, t.y. 508,92 Eur (2757,21 Lt – 1000 Lt), todėl nesutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovų išdėstyta pozicija, jog prašoma žala, neatsižvelgiant į nusidėvėjimą. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog draudėjas nagrinėjamoje byloje yra fizinis asmuo, t.y. ne PVM mokėtojas, todėl į žalos dydį pagrįstai prašoma įtraukti ir mokėtino PVM sumą, kadangi susigrąžinti šią sumą nei draudėjas, nei jam draudimo išmoką išmokėjusi atsakovė neturi galimybės. Teismas neturi pagrindo abejoti automobiliui padarytos žalos pagrįstumu. Atsakovė, nors ir nesutikdama su ieškiniu ir ginčydamas ieškovo nustatytos ir pašomos priteisti žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyti transporto priemonės sugadinimai negalėjo atsirasti dėl paties eismo įvykio mechanizmo, bei, kad ieškovas reikalauja per didelės žalos dydžio. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė ieškiniu reikalaujamos žalos dydį, todėl yra pagrindas spręsti dėl būtent tokios žalos dydžio (508,92 Eur) priteisimo iš atsakovų (CPK 178 str., 185 str.).

Teismui konstatavus, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, keltinas klausimas dėl ieškinio reikalavimo solidariai priteisti žalą iš atsakovų tuo aspektu, jog atsakovė eismo įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę.

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės

Solidarioji skolininkų pareiga reglamentuojama CK 6.6 straipsnyje. Sprendžiant, ar draudėjas ir draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsako solidariai, būtina atsižvelgti į draudimo santykių reglamentavimą.

CK 6.987 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta draudimo sutarties samprata. Iš šios įstatymo normos darytina išvada, kad, esant šalių sudarytai draudimo sutarčiai, pagrindas vienai šaliai (draudikui) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką yra įvykęs įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, konstatavo, kad draudimo sutarties esmė – neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti draudėjui dėl jo (kito asmens) atliekamos veiklos (neveikimo) ar aplinkos veiksnių, atsiradimo rizikos perkėlimas trečiajam asmeniui – draudikui. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Reikalavimas atlyginti žalą gali būti pareiškiamas tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek ir jo atsakomybę apdraudusiam draudikui. Jeigu reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui (pvz., kai nukentėjusiajam padarytos žalos dydis viršija draudiko išmokėtą draudimo išmokos sumą), taikytinos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos ir žala atlyginama bendraisiais pagrindais (CK 6.249 straipsnis). Tačiau kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse aiškindamas teisminę praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2012 ir kt.) yra nurodęs, kad asmuo savo teisę dėl žalos atlyginimo į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atsakomybę atsakovas If P&C Insurance AS Filialas apdraudė civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo liudijime nurodyta, kad pagal draudimo apsaugos sąlygą Nr. 201, draudžiama Draudėjo civilinė atsakomybė už svetimo turto - transporto priemonių sugadinimą, įvykus eismo įvykiams, kurių priežastimi buvo vandentiekio-kanalizacijos tinklų šuliniai, esantys važiuojamojoje Kauno miesto gatvių tinklo dalyje, Draudėjo aptarnaujamoje zonoje. Autoįvykių priežastys: netvarkingi vandentiekio-kanalizacijos šulinių dangčiai ar jų nebuvimas bei dėl vandentiekio-kanalizacijos tinklų avarijos, atsiradusios asfalto dangoje duobes, įdubimai, plyšiai ir pan. Teismas nustatė, kad automobiliui „Land Rover“, v. n. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į nepažymėtą duobę, esančią važiuojamojoje kelio dalyje, buvo nepataisomai sugadinti priekinis ir užpakalinis dešinės pusės ratai. Taigi ši gavėjo patirta žala patenka į UAB „Kauno vandenys“ apdraustą interesą. Ieškinys pareikštas draudikui ir draudėjui, tačiau jo pareiškimas, t. y. procesinis veiksmas, nereiškia, kad jie abu atsakingi solidariai materialiąja teisine prasme. Būtent draudimo sutartimi draudikas prisiima pareigą atlyginti draudėjo padarytus nuostolius (neviršijant draudimo sumos) trečiajam asmeniui tuo atveju, kai yra draudžiamasis įvykis. Esant tokiems santykiams, net ir tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, ją pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytą teisinę apdraustų interesų apsaugą. Taigi darytina išvada, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo draudikui, šiems negali būti taikoma solidarioji civilinė atsakomybė (CK 6.191 straipsnio 1 dalis, 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 108 straipsnis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-34/2013, ir kt.).

Dėl draudžiamojo įvykio ir draudimo sutartyje numatytos išskaitos (franšizės).

Civilinės atsakomybės draudimo fakto, taip pat aplinkybės, jog eismo įvykis įvyko galiojant draudimo sutarčiai (draudimo sutartis galiojo nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. spalio 10 d.), atsakovu į bylą įtrauktas civilinės atsakomybės draudikas If P&C Insurance AS Filialas neginčijo. Civilinės atsakomybės draudikas savo nesutikimą mokėti draudiminę išmoką grindžia tuo, jog draudžiamojo įvykio sąvoka, vadovaujantis Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 010 (toliau- Taisyklės) 15 punktu, yra siejama su reikalavimo draudėjui pateikimu draudimo laikotarpiu, apie kurį draudikui turi būti pranešta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo draudimo sutarties nutraukimo (pasibaigimo) (Taisyklių 38 p.). Su tokiu teisinio santykio aiškinimu teismas nesutinka. Vadovaujantis Taisyklių 38 punktu, atsitikus įvykiui, dėl kurio, draudėjo nuomone, jam gali būti pareikštas reikalavimas, draudėjas apie tai tuoj pat, kai tik sužinojo, ar per trumpiausią terminą nuo sužinojimo, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 30 dienų praneša draudikui. Atsakovės sužinojimo apie galimos žalos atsiradimą momentas yra sietinas su ieškovės atsakovui UAB „Kauno vandenys“ išsiųstos pretenzijos persiuntimu draudikui. Pagal byloje esančius duomenis, akivaizdu, jog tai įvyko ne anksčiau kaip 2013 m. gruodžio 18 d., kai buvo parengtas minėtas lydraštis dėl pretenzijos persiuntimo. Gavusi informaciją apie pareigą atlyginti žalą atsakovė UAB „Kauno vandenys“, nepraleisdama Taisyklėse nustatyto 30 dienų termino, ją persiuntė draudikui. Aplinkybė, jog draudėjas sužinojo apie žalos atsiradimą ir informavo apie tai draudiką jau po draudimo liudijime nustatyto draudiminio laikotarpio pabaigos, nagrinėjamu atveju negali turėti jokios įtakos draudimo pareigai mokėti draudimo išmoką. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė If P&C Insurance AS Filialas neįrodė nedraudžiamojo įvykio fakto.

Atsakovė UAB „Kauno vandenys“ sutinka mokėti tik 1000 Lt (289,62 Eur) franšizę, teigia, kad likusią žalos dalį turi atlyginti draudikas If P&C Insurance AS Filialas.

Draudimo liudijime nustatyta, kad veiklos atsakomybei taikoma 289,62 eurų išskaita (franšizė). Išskaita (franšizė) – tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas atsakovė UAB „Kauno vandenys“ (draudėjas). Draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią išskaitos (franšizės) sumą. Taigi pagal draudimo sutartį atsakovai susitarė, kad svetimo turto - transporto priemonių sugadinimo, įvykus eismo įvykiams atveju, UAB „Kauno vandenys“ (draudėjas) atlygins išskaitą, o draudikas If P&C Insurance AS Filialas tokios pareigos pagal draudimo sutartį neturi. Išskaitos dydis yra susijęs su vieno iš atsakovų pagal draudimo sutartį prisiimta pareiga ją atlyginti, todėl išskaita (franšizė) negali būti priteista solidariai iš draudiko ir draudėjo.

Civilinės atsakomybės draudimo liudijime buvo numatyta 1000 Lt (289,62 Eur) franšizė, kuri lemia, jog draudikas atsako tik už 1000 Lt (289,62 Eur) sumą viršijančią žalą, tuo tarpu žalos dalį, neviršijančią 1000 Lt (289,62 Eur), privalo atlyginti pats už žalos atsiradimą atsakingas asmuo, kuri ir priteistina iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“.

Dėl senaties termino taikymo.

Draudikas savo pareigą mokėti draudiminę išmoką žalą patyrusiam asmeniui (šiuo atveju- išmoką nukentėjusiam asmeniui išmokėjusiam draudikui) taip pat ginčijo remdamasis tuo, kad jog ieškinio pateikimo metu jau yra pasibaigęs vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių. Atsakovas draudikas If P&C Insurance AS Filialas prašo taikyti vienerių metų senaties terminą, taikytiną draudiminiams įvykiams ir jo atžvilgiu ieškinį atmesti.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Minėta, ieškovė žalą nukentėjusiajam atlygino 2013 m. spalio 18 d., o ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS Filialui teisme pareiškė 2016 m. vasario 22 d. (gautas patikslintas ieškinys). Atsakovas draudikas If P&C Insurance AS Filialas prašo taikyti ieškinio senatį. Iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 2013-12-18 pranešimo Nr. 04-06.70) 8-3366 Dėl AB „Lietuvos draudimas“ pretenzijos Nr. R0001409538 matyti, jog apie tai, kad UAB „Kauno vandenys“ yra sudariusi If P&C Insurance AS civilinės atsakomybės sutartį buvo pranešta ieškovei. Be to, atsakovas If P&C Insurance AS atsiliepime nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. el. paštu informavo ieškovę, kad pateiktos pretenzijos neapmokės, tą patvirtina ir atsakovo kartu su atsiliepimu pateikta elektroninio laiško kopija. Tai reiškia, kad ieškovė apie tai, kad UAB „Kauno vandenys“ yra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu bei, kad apie draudiko atsisakymą tenkinti reikalavimą atlyginti žalą – sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau, kaip 2013 m. gruodžio 30 d. Pažymėtina, kad ieškovė yra draudimo bendrovė, užsiimanti draudimo veikla ir yra profesionali šios srities žinovė, turinti didelius žmogiškuosius ir finansinius resursus, todėl jai turėjo buvo žinoma, kad draudimo teisiniams santykiams nustatyta sutrumpinta ieškinio senatis. Būdama rūpestinga ir atidi savo teisių apsaugai, ji turėjo galimybę ginti pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tačiau to nepadarė. Ieškovė nenurodė jokių priežasčių, dėl ko praleido ieškinio senaties terminą, ir byloje nenustatyta svarbių priežasčių praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Kadangi, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, ieškovė praleido CK nustatytą sutrumpintą 1 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 7 d.) ir nebuvo jokių pateisinamų priežasčių praleistam terminui atstatyti, ieškinys atsakovo If P&C Insurance AS Filialo atžvilgiu atmestinas.

Nurodytų aplinkybių visuma, nustačius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, vertintina kaip pagrindas ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ 289,62 Eur žalos atlyginimo sumą. Ieškinys dėl likusios ieškinio dalies – 219,30 Eur, taip pat ieškinio reikalavimų pareikštų atsakovui If P&C Insurance AS Filialo, atmestinas.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovui iš atsakovo UAB „Kauno vandenys“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 289,62 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės įrodymų dėl jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl jų priteisimo.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 20 Eur sumokėtas žyminis mokestis, ir 70,08 Eur išlaidų advokatui atlyginimas už ieškinio surašymą. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją (atsakovės UAB „Kauno vandenys“ atžvilgiu patenkinti reikalavimai 57 proc.), iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“ ieškovei priteistina iš viso 51,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Kauno vandenys“, įmonės kodas 132751369, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (289,62 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,35 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas