Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-451/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-19
Bylos Nr.
1A-451/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys (pran.), Elena Vainienė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-451/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Viktoro Kažio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,gynėjui Vidmantui Omilevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (M. K. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 19 d. (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nutartyje nurodyta, kad turėtų būti Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d.) nuosprendžiu paskirta bausme ir M. K. nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. K. nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš M. K. priteista 2 368,28 Lt J. I. laidojimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 24 d., apie 18 val., I. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, panaudodamas du kirvius ir medinę kėdę, tyčia sudavė I. R. ne mažiau kaip 27 smūgius į įvairias kūno vietas, iš kurių 18 smūgių į galvos sritį, taip padarė daugybines galvos kirstines muštines žaizdas su kaukolės veidinės dalies ir smegeninės kaulų lūžimais, dėl ko išsiliejo kraujas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, skilveliuose, plyšo blužnis ir išsiliejo kraujas pilvo ertmėje, padarė kairiųjų VII-XI šonkaulių lūžimą, viršutinio žandikaulio, poliežuvinio kaulo lūžimą, kraujosruvas liežuvyje, saulės rezginyje, abiejų akių vokuose, krūtinės dešinėje pusėje, dešiniame rieše, kairiojo antro piršto srityje, nubrozdinimus kairiame skruoste, kairio raktikaulio srityje, kairio juosmens ir klubo srityje, kurių visuma vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko, išsiliejus kraujui po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, skilveliuose, pabrinkus galvos smegenims ir išsiliejus kraujui į pilvo ertmę, nukentėjusysis mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendį pakeisti ir jam paskirti atlikti bausmę ne pataisos namuose, o kalėjime. Skunde nurodo, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau Vilniaus apygardos teismas į tai neatsižvelgė ir neskyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime.

Gynėjas prašo nuteistojo M. K. skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeidamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. M. K. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnis). Kadangi M. K. neginčija faktinių bylos aplinkybių, veikos kvalifikacijos, įrodymų vertinimo, todėl ši nuosprendžio dalis nenagrinėjama.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Vilniaus apygardos teismas, skirdamas M. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), dėl ko buvo sukelti sunkūs ir neatitaisomi padariniai, nusikalstama veika baigta. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino M. K. asmenybę (niekur nedirba, teistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančias ir sunkuinančias aplinkybes. Tai įrodo, kad M. K. dėl ankstesnių teistumų nepadarė jokių išvadų ir yra linkęs nusikalsti.

BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo M. K. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, todėl paskyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, apeliantas prašo pakeisti teismo nustatytą laisvės atėmimo atlikimo vietą (pataisos namuose) į sunkesnę (kalėjimą), taip siekia pasunkinti savo teisinę padėtį. Tačiau byloje nėra skundo apelianto teisinę padėtį sunkinačiais pagrindais, o apeliacinės instancijos teismas sunkinti nuteistojo teisinę padėtį, esant tik paties nuteistojo skundui, negali. Be to, nuteistasis skunde nenurodo jokių įtikinamų argumentų, kuriems esant būtų būtina jam nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę kalėjime. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, bausmės atlikimo vietos nustatymo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, M. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Vilniaus apygardos teismas šiame nuosprendyje padarytą techninę klaidą dėl bausmių subendrinimo su Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, 9 dalį ištaisė priimdamas 2008 m. spalio 15 d. nutartį (t. 2, b. l. 48). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Viktoras KažysElena Vainienė