Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai M. G., M. G. ir S. G. (toliau – ir pareiškėjai) skundu (II tomas, b. l. 101-108) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Kauno filialo turtinės žalos atlyginimą: M. G. – 25 700 Lt, M. G. – 12 850 Lt, S. G. – 12 850 Lt; priteisti iš Kauno miesto savivaldybės turtinės žalos atlyginimą: M. G. – 25 700 Lt, M. G. – 12 850 Lt, S. G. – 12 850 Lt.

Pareiškėjai nurodė, kad individualios įmonės „Merlina“ savininkė A. J. iš A. L. ir B. J. atitinkamai 1993 m. spalio 25 d. ir 1993 m. spalio 12 d. pirkimo sutartimis įsigijo statomus, sublokuotus gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau A. J. praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą užregistruoti minėtas pastatų pirkimo sutartis Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (toliau – ir Biuras) ir minėtos pastatų pirkimo sutartys neteko juridinės galios. 1993 m. gruodžio 28 d. A. J. žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi, sudaryta remiantis 1993 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 137-v, iš Lietuvos Respublikos įsigijo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Minėto žemės sklypo pirkimo sutartį A. J. įregistravo Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje. 1994 m. kovo 1 d. A. L. ir B. J. tuos pačius nebaigtus statyti sublokuotus gyvenamuosius namus pardavė Ž. J. 1994 m. kovo 2 d. statomų gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybė buvo užregistruota Ž. J. vardu. 1994 m. kovo 3 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sujungti į vieną, suteikiant pastatui adresą: (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjams žinomų bei prieinamų duomenų (kadastro ir registro bylos) matyti, kad atskiro rašytinio Ž. J. prašymo sujungti pastatus į vieną nėra, tačiau iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 20/65065 2 tomo matyti, kad Ž. J. vardu 1994 m. kovo 2 d. atlikta einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada, kurioje nurodytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 252 kv. m., tačiau sekantis dokumentas- pažyma pardavimui (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/65065), 1994 m. kovo 7 d. išduotas jau gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), bendras plotas 421,39 kv. m. Kaip matyti iš sekančių bylos duomenų, naujajam savininkui D. V. buvo 1994 m. kovo 14 d. atlikta einamųjų patikrinimų teisinio pataisų registravimo išvada, kurioje nurodytas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 421,39 kv. m. Be to, 2007 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu konstatuota, kad VĮ Registrų centras išduodamas 2002 m. liepos 23 d., 2002 m. gruodžio 5 d., 2003 m. sausio 3 d. pažymas, kad sklype (duomenys neskelbtini), nėra statinių, rėmėsi tik kompiuterine baze, nesigilinę į pas juos esančią archyvinę medžiagą, jos nesutvarkę. Minimas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo kelis kartus perparduotas, sutartis įregistruojant Biure: Ž. J. 1994 m. kovo 11 d. pardavė V. D., o pastarasis 1994 m. liepos 15 d. – UAB „Nautija“. 1994 m. liepos 19 d. UAB „Nautija“ minėtą gyvenamąjį namą įkeitė Žemės ūkio bankui. UAB „Nautija“ neatsiskaičius su banku, 1997 m. spalio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu šį pastatą dalinės nuosavybės teise įsigijo S. Š. ir D. S. 2000 m. rugsėjo 21 d. D. S. įgalioto asmens R. M. prašymu atliktas pastato (duomenys neskelbtini), duomenų tikslinimas, jį atliekant būtent kaip vientiso pastato, t. y. nebaigto statyti pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Pasikeitus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojui, 2001 m. vasario 13 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija išdavė leidimą statybai tęsti. Pažymėjo, kad S. Š. ir D. S. įgalioto asmens I. R. prašymu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001 m. balandžio 5 d. išdavė pažymą mokesčių inspekcijai, kurioje nurodyta, kad S. Š. ir D. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat dėl Kauno miesto apylinkės teismo 1994 m. balandžio 22 d. nutartimi paskelbto A. J. individualios įmonė „Merlina“ bankroto, o 1998 m. vasario 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nusprendus šią bankrutuojančią įmonę likviduoti, A. J. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriaus buvo priverstinai parduotas. Minėtą žemės sklypą 2002 m. liepos 5 d. sutartimi įsigijo E. V., kuris 2002 m. gruodžio 10 d. sutartimi jį pardavė S. K. S. K. atstovė pagal įgaliojimą dukra R. V. įsigytame žemės sklype radusi neįregistruotą nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, 2003 m. vasario 25 d. kreipėsi su paraiška dėl planuojamos statybos sąlygų rengimo. 2003 m. kovo 5 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 526-4-GN. Pažymėjo, kad statybos leidimas buvo išduotas gavus 2003 m. balandžio 14 d. VĮ Registrų centras Kauno filialo pažymą apie tai, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), įregistruotų nekilnojamųjų daiktų nėra. 2003 m. lapkričio 6 d. Kauno apskrities viršininko administracija išdavė pažymą Nr. NS-363 apie nebaigtą statyti statinį bei dokumentus, reikalingus pardavimo sandoriui sudaryti, ir 2003 m. gruodžio 10 d. pastatą (duomenys neskelbtini), kartu su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pardavė M. ir S. G. bei M. ir N. G. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius paruošė šias pažymas apie nebaigtą statyti statinį: 2003 m. lapkričio 6 d. S. K. dėl pastato, (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. vasario 10 d. S. Š. ir D. S. dėl pastatų, (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-1-00594-04 2007 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime konstatuota, kad nebaigto statyti pastato (duomenys neskelbtini), priklausomybė VĮ Registrų centras duomenų bazėje įregistruota kelių atskirų asmenų vardu dėl duomenų sudubliavimo, įvykusio dar 1994 m. Žemės sklypų registracija iki 1998 m. sausio 1 d. buvo vykdoma Kauno miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriuje, o pastatų registracija – Respublikiniame valstybiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1993 m. gruodžio 28 d. įsigijo A. J., įregistruodama pirkimo-pardavimo sutartį Kauno miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriuje ir tapdama pirmąja šio žemės sklypo savininke. Pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), 1993 m. spalio mėn. A. J. įsigijo iš A. L. ir B. J. (pirmųjų savininkų), tačiau pirkimo-pardavimo sutarčių neįregistravo Biure. Vėlesnis šių pastatų (be žemės sklypo) savininkas Ž. J. 1994 m. kovo 3 d. įregistravo savo vardu šių įsigytų statomų gyvenamųjų namų, esančių K(duomenys neskelbtini), nuosavybę Biure, tuo pačiu pateikdamas prašymą sujungti pastatus į vieną- (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu į duomenų bazę buvo įtraukti duomenys apie pastato (duomenys neskelbtini), priklausomybę, o žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausomybė liko įregistruota Kauno miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriuje. 1998 m. sausio 1 d. perkėlus iš Kauno miesto savivaldybės žemėtvarkos skyriaus duomenis apie žemės sklypų priklausomybę į Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro (šiuo metu – VĮ Registrų centras) duomenų bazę, pastarajame buvo užfiksuoti duomenys atskirai pastatui (be žemės sklypo) (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui (be pastato) (duomenys neskelbtini). Taigi, VĮ Registrų centre buvo užvestos ir dvi skirtingos bylos. Todėl dėl aukščiau minėtų aplinkybių, t. y. dėl viešojo administravimo subjektų (VĮ Registrų centras ir Kauno miesto savivaldybės administracijos) tarnautojų klaidų, pagal VĮ Registrų centras duomenų bazės įrašus pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo S. Š. ir D. S. bendra daline nuosavybe bei Mindaugo ir S. G. ir M. ir N. G. bendra daline nuosavybe. S. Š., D. S. ginčą dėl sublokuoto nebaigto statyti pastato (duomenys neskelbtini), priklausomybės bandė išspręsti kreipdamiesi į Kauno apygardos teismą dar 2005 m., pareikšdami reikalavimus M. ir S. G. ir M. ir N. G., pagal jų ieškinį užvesta civilinė byla Nr. 2-1198-436/2005. Po 6 metų bylinėjimosi šalys ginčą baigė Kauno apygardos teismo patvirtinta 2011 m. balandžio 7 d. taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1157-601/2011 (ši nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 21 d.). Taikos sutarties šalys susitarė, kad S. Š. ir D. S. atsisakius visų pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su ginčo objektu, t. y. atsisakius nuosavybės teisių į pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane: lA2/p, kurio naudingas plotas 501,18 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), bei pripažinus šio gyvenamojo namo nuosavybės teises M. G. ir sutuoktiniams M. G. bei S. G., Griciai išmokės 100 000 Lt dydžio kompensaciją lygiomis dalimis S. Š. ir D. S., bei atsisakys bylinėjimosi išlaidų minėtoje civilinėje byloje. Taigi, šalims užbaigus civilinę bylą Nr. 2-1157-601/2011 taikiai, pareiškėjai sumokėjo S. Š. ir D. S. sutarto dydžio kompensaciją bei atsisakydami bylinėjimosi išlaidų bendroje 2 800 Lt, tuo patirdami 102 800 Lt žalą, atsiradusią dėl aukščiau nurodytų viešojo administravimo subjektų veiksmų. Be to, ta aplinkybė, kad mokėjimo pavedimus atliko dviejų pareiškėjų tėvas nepaneigia aplinkybės, kad žalą patyrė būtent pareiškėjai, kadangi minėtuose mokėjimo nurodymuose yra aiškiai nurodyta, kad mokėjimo paskirtis „pagal taikos sutartį 2011 m. balandžio 7 d., Kaunas“, o mokėtojais nurodyti pareiškėjai. Pinigines lėšas A. G. pareiškėjai jau yra grąžinę. Remiantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.260 straipsnio 1 dalimi, 2011 m. gegužės 19 d. pareiškėjai pateikė VĮ Registrų centrui pretenziją dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginimo, tačiau minėta institucija savo 2011 m. birželio 7 d. rašte Nr.(1.1.4.)s-2450 nurodė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka. Todėl vadovaujantis CK 4.260 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjai Griciai kreipiasi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad pareiškėjai žalą patyrė dėl VĮ Registrų centras darbuotojų aplaidžiai vykdomų pareiginių funkcijų, dėl ko 1994 m. kovo 7 d. neaišku kokiu aktu sujungus šiuos namus buvo sudubliuoti VĮ Registrų centras duomenų bazėje duomenys ir taip pastatas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas kelių atskirų asmenų vardu, bei dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (šiuo metu šias funkcijas atlieka Kauno miesto savivaldybės administracija) darbuotojų veiksmų, kai neteisėtai tam pačiam pastatui 2001 m. vasario 13 d. buvo išduotas S. Š. ir D. S. leidimas statybai tęsti bei 2003 m. kovo 5 d. S. K., atstovaujamai R. V., buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai. Priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų VĮ Registrų centras Kauno filialo nekilnojamojo turto kadastro ir registro bei Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų yra akivaizdus, nes savaime aišku, kad tiek pareiškėjai, tiek S. Š. ir D. S. nebūtų pirkę pastato (duomenys neskelbtini), jei būtų žinoję, kad tas pats pastatas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje bus registruotas G. ir S. Š. bei D. S. nuosavybės teise. Pareiškėjai mano, kad dėl atsiradusios žalos kalti yra abu atsakovai, todėl proporcingai nustatytai kaltei priteistina iš atsakovų žala (po 50 proc.). Tokiu būdu pareiškėjai daro išvadą, kad tuometinis Valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras (teisių perėmėjas VĮ Registrų centras) pažeidė laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 2 d. iki 1994 m. kovo 7 d. bendrą principą elgtis rūpestingai bei atidžiai, todėl šis atsakovas žalą atlyginti privalo CK galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d. 483 str. l d., 485 str., bei galiojančio CK 6.245 str. 4 d., 6. 271 str. pagrindu. Kauno m. savivaldybė pažeidė Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“, todėl atsakomybė šiam atsakovui kyla ir CK 6.245 str. 4 d., 6. 271 str. pagrindu.