- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- 1-351-573/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36272-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Nukentėjusysis
- N. A.
- Kaltinamasis
- O. H.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė, Ramutė Budrytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.4Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. H., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų apmušėju, naudojantis el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. H. kaltinamas tuo, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., apie 20.30 val. adresu, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo pažįstamą N. A., tai yra, tyčia stumdamas ją į kambarį, po ko, jai pargriuvus, sugriebęs jai už kairės kojos šlaunies ir dešinės rankos žasto suspaudė, padarydamas nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairiojo kelio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. H. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 dieną grįžo iš darbo apie 19 val., nusiprausė, persirengė ir apie 19.30 val. išėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ėjo apie 30 min. Parduotuvėje atsiskaitė banko kortele, namo pasivaikščiodamas grįžo apie 21.45 val. Jų bute gyveno žmonos draugė N. A., kuri iš darbo grįžta po 20 val. Vakare su ja kilo konfliktas dėl to, kad ji neieško sau gyvenamosios vietos. Sekančią, dieną – 2019-08-20 – namo po darbo grįžo po 19 val., ėjo į tą pačią parduotuvę, 20.30 val. atsiskaitė už prekes parduotuvėje, namo grįžo apie 22 val., vėl klausė A. apie butą. Ji pasakė, kad ieško. Kilo konfliktas dėl interneto, kadangi jis dingo ir nebuvo apie valandą laiko. A. pradėjo šaukti, jai jis pasakė, prieš jį (kaltinamąjį) burnos nelaidyti, rengtis ir išeiti. Ji pradėjo dar labiau pykti ir keiktis, pasakė, kad neturi kur eiti. Fizinio kontakto su A. nebuvo. Konflikto metu atėjo į butą taksi vairuotojas V., paklausė A., ar ją mušė, ar skriaudė, ar lietė, ji atsakė kad ne. Tai girdėjo ir jo žmona B., su kuria tuo metu kalbėjo telefonu, buvo įjungtas garsiakalbis. Bute V. prabuvo apie 40 minučių, A. su juo išvažiavo ir pažadėjo atkeršyti. Po šito įvykio jis (kaltinamasis) su A. daugiau nebendravo. Žmona bendravo su ja, kai grįžo iš Turkijos, 24 dieną ar 23 dieną. Jos dirbo naktinėje pamainoje. A. primelavo žmonai, kad jis ją skriaudžia, jam A. sakė, kad žmona su kažkuo linksminasi, kad ne į Turkiją išvažiavo. 2019-10-02 protokolą pasirašė, nes tyrėja pasakė žmonai, kad reikia ateiti dėl bylos nutraukimo. Kai jis atvyko pas tyrėją, protokolas buvo surašytas. Jį pakvietė į kabinetą, jis paklausė advokato, kokios bus pasekmės, jis pasakė, kad yra numatyta tokia procedūra Lietuvos Respublikos įstatymuose, BK 38 straipsnio jam neaiškino. Jis pasirašė tą protokolą, kadangi tyrėja paaiškino, kad tai būtina, nes prokuroras nutrauks bylą. Tyrėja paprašė, kad jis prisipažintų, jog kažkiek prie jos prisilietė. 2019 m. spalio 3 d. jis paskambino tyrėjai ir paklausė, ar buvo A., pasakė, kad ne, tačiau pakalbėjo su prokuroru ir nusprendė nutraukti bylą. Tyrėja jam pasakė, kad žmona atvažiuotų, perduos dokumentą, kad jis pasirašytų ir, kad turėtų rekomendaciją iš darbovietės. Tų dokumentų sakė reikia, kad uždaryti baudžiamąją bylą. Tą dieną jis buvo darbe. Jis pasakė žmonai, kad ji nuvažiuotų pas tyrėją. Žmona atvežė jam dokumentą, apie jo turinį niekas nekalbėjo, tyrėja pasakė, kad reikia labai greitai, jis pasirašė ir ji išvažiavo. BK 40 straipsnio sąlygų dėl laidavimo jam neišaiškinto, jam nebuvo žinoma, kad jis prisipažįsta kaltu tuose dokumentuose. Vėliau jis atsisakė tų parodymų.
Kaltinamojo kaltė įrodinėjama sekančiais įrodymais :
nukentėjusios N. A. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad nuo 2019-05-13 pakvietus ją į Lietuvą draugams atvyko dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Draugai leido apsistoti savo bute, adresu (duomenys neskelbtini). Gyveno pas draugus ramiai apie mėnesį laiko, kuomet draugės O. vyras O. H. (kai O. nebūdavo namie) pradėjo jai sakyti, kad ji būtų namuose nuoga, kad leistų būti glostoma. 2019-08-17 vakare, tikslaus laiko nepamena, O. savo bute, jos draugei išvykus į kelionę, vėl pradėjo jai siūlyti su juo pasimylėti, jai vėl atsisakius, ji nuėjo į savo kambarį ir jame gulėjo, vėliau O. atėjo į jos kambarį ir kvietė pas jį ateiti, tačiau ji nesutiko, tuomet jai pasakė, kad jei neateis pas jį į miegamąjį per 20 minučių, tai jis ateis ir pasimylės su ja iškreiptu būdu. Ji pasakė, jei jis taip padarys ji iš karto kreipsis į policiją ir pareikalavo, kad uždarytų duris. Daugiau jis tą dieną užėjęs nebuvo ir daugiau jokių grasinimų iš jo nesulaukė. 2019-08-19 apie 20.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos draugės vyras O. H., jai grįžus iš darbo į jo butą, kuriame gyveno, prašė, kad ji niekam nieko nesakytų. Ji nuėjo į savo kambarį ir norėjo susisiekti su namiškiais internetu, bet jai nepavyko, nes nebuvo ryšio. Ji išėjo iš kambario ir paklausė O. H. kodėl nėra interneto. Jis pasakė, kad pas jį internetas yra, o interneto nėra dėl kažkokių techninių problemų jos telefone. Ji juo nepatikėjo ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, jis norėjo atimti buto raktus iš jos rankinės, tačiau pagriebė raktus nuo jos darbo, ji jo prašė juos gražinti, tačiau jis buvo agresyvus, rėkė ant jos, vėliau ją pastūmė, praėjime link jos kambario, dėl ko ji nukrito ant žemės ir stipriai susitrenkė kairį kelį, jai nukritus O. dar griebė už kairės kojos šlaunies ir stipriai suspaudė dėl ko atsirado mėlynės. Dėl tokio vyriškio elgesio patyrė fizinį skausmą. Sekančią dieną iš buto išsikraustė pas kitą pažįstamą (1 t., b. l. 15-22).
2019-09-19 papildomai apklausta liudytoja N. A. parodė, kad ji atvyko į Lietuvą 2019-05-14 dieną, nes jos draugė O. B. ją vis kviesdavo ir taip įkalbėjo atvykti. Vos tik atvykusi ji apsigyveno pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur ji jau gyveno su savo vyru O. H.. Kol gyveno visi kartu tarp jos ir jų jokių konfliktų nebuvo, tačiau jie abu tarpusavyje pykdavosi, rėkdavo vienas ant kito. 2019-08-17 dieną O. išvyko į Turkiją, o ji liko tik su juo ir jau tą pačią dieną tarp jų vyko konfliktas, nes jis liepė jai apsinuoginti ir taip vaikščioti po namus. Tą vakarą jis užmigo, o kitą rytą jis išėjo į darbą anksti, ji taip pat išvažiavo į darbą. Apie savo problemas papasakojo ją namo vežančiam taksistui V. ir jis jai davė savo telefono numerį, kad jeigu kas nutiktų, jog skambintų jam. Ji sugrįžo į namus ir O. pradėjo su ja gražiai kalbėti ir stengėsi ją įkalbėti, kad tik ji nieko nepasakytų jo žmonai apie tai, kas įvyko vakar. Ji jį ignoravo ir į jokias kalbas nesileido, nuėjo į savo kambarį. Kitą dieną, t. y. 19 dieną, ji buvo darbe ir grįžo vakare apie 20.30 val. O. buvo namuose, žaidė kažkokį žaidimą. Ji įsijungė telefoną ir jame buvo internetas, tačiau maždaug po 10 minučių pastebėjo, jog internetas dingo. Tada pati paklausė pas O., kur dingo internetas. Jis atsakė, kad su jos telefonu kažkas netvarkoj, pas jį internetas yra. Ji pasakė jam, kad juo netiki ir tada nuėjo į savo kambarį ir jau norėjo eiti miegoti, bet staiga jis užėjo į kambarį ir liepė išeiti jai iš kambario. Ji paklausė kodėl, jis sakė norįs įrodyti, kad jis nieko nepadarė, kad internetas jo telefone yra. Ji išėjo iš kambario ir tada tarp jų vyko toliau žodinis konfliktas, jis sakė neleis gyventi ir čiupo jos rankinę, kurioje buvo raktai. Jis paėmė raktus, manydamas, jog jie yra nuo buto durų, tačiau ten buvo darbo raktai, ji stengėsi juos atimti. Tada O. ją pradėjo stumti į jos kambarį, ji ėjo atbula ir ties kambario durimis neišlaikė pusiausvyros ir krito ant nugaros. Pajuto nugaros apačioje fizinį skausmą, staiga jis čiupo jai už kairės kojos virš kelio ir pradėjo spausti. Jai labai skaudėjo, ji verkė, rėkė, dėl rankos ji nebepamena, nes buvo labai susijaudinus, gali būti, jog jis ir ranką jai suspaudė, kad tik įstumti ją į kambarį. Jai skaudėjo, skaudėjo visą kūną, negali tiksliai nurodyti vietų. Po maždaug 5 minučių jis ją paleido ir nuėjo uždaryti langą, sakydamas, kad dar jam čia reikia gyventi, o jei kaimynai išgirs kaip jis rėkia, tai bus negerai. Netrukus ji paskambino V., prašydama, jog ją pasiimtų ir išvežtų. Jis atvažiavo ir ją nuvežė į kitus namus, kur dabar ir gyvena. Ji iš karto į policiją nesikreipė, nes jai buvo stresas, be to, pats O. ketino iškviesti policiją, kur ji galvojo viską papasakos kaip buvo. 2019-08-23 dieną jai paskambino jos sesuo ir pasakė, kad jai O. atsiuntė grasinančią sms žinutę, kur parašyta buvo, jog ji išskyrė jo šeimą ir jis neliks skolingas. Ji išsigando ir viską papasakojo V., kuris jai patarė kitą dieną kreiptis į policiją. Jis kitą dieną, t. y. 24 dieną paskambino į policiją, ir netrukus atvyko pareigūnai, kurie viską užfiksavo (1 t., b. l. 39-40).
liudytoja O. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad rugpjūčio mėnesį buvo išvažiavusi į seminarą, grįžo 2019 m. rugpjūčio 21 d., N. susitiko kepykloje 22 dieną nuo 20 valandos, kur dirbo. Ji buvo nusivylusi, kad jos paprašė išsikelti. Ji aiškino, kad pykosi dėl interneto, kad jai specialiai jį atjungė, kad nedavė paskambinti seseriai, taip pat sakė, kad norėjo iš jos sekso, nesakė, kad ją sumušė ar pastūmė. Buvusio konflikto vakarą ir jo metu, būdama Turkijoje, su visais bendravo telefonu. Buvo pasakiusi S. (O.), kad N. tegul lieka iki ryto, S. sutiko, bet pasakė, kad ryte tegul išvažiuoja. Tai girdėjo N. ir taksistas. Ji N. liepė baigti savo emocijas, eiti į savo kambarį. Jai buvo suradusi butą ir parašiusi į Viber visus duomenis. Nukentėjusiąją žino 15 metų, (duomenys neskelbtini) nedideli atlyginimai, todėl ją pasikvietė iš kaimo, pasirūpino darbu, santykiai buvo draugiški, jai padėdavo. Kai priėmė draugę gyventi bute, aptarė, kad gyvens pas juos apie mėnesį laiko. Jos kartu dirbo, atlyginimas apie 700-730 eurų. N. įrodinėjo, kad jai nedamoka, kad ją nori visi apgauti. Po įvykio N. neturėjo nedarbingumo, visą laiką būdavo darbe, nėra praleidusi nei dienos. Kai išgirdo policijoje, kad ji buvo sumušta, prarado amą. Ikiteisminio tyrimo metu ji (liudytoja) rašė prašymą dėl laidavimo, nes taip nutraukti bylą būtų buvę greičiau ir be nervų, kad vyras pripažįsta kaltę, tai neteisingai parašyta pareiškime. Jai ikiteisminiame tyrime pasakė, kad bylą nutrauks, jei ateis vyras ir atsiprašys, kad sugriebė N.už rankos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. B. taip pat parodė, kad konfliktas buvo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Tai buvo vieną dieną prieš jos sugrįžimą iš Turkijos. 20 dieną ji kalbėjo su N. ir susirašinėjo su S.. Dar iki jai išvykstant buvo sprendžiama ta problema, buvo suradusi jai gyvenamąją vietą. 23 valandą buvo pokalbiai su N. ir su S.. Su taksistu ji kalbėjo 20 dieną, t. y. tą dieną, kai N. išvažiavo. S. prašė, kad ji asmeniškai pakalbėtų su N., kad ji išvyktų. Ji paprašė perduoti N. telefoną, nes negali jai prisiskambinti. Kai kalbėjosi su S. telefonu, pasigirdo stuktelėjimas į duris, S. atidarė. Įėjo taksistas. Jis įėjo ir pasakė, „aš girdėjau, ar tave skriaudė?“, ji pasakė, kad ne. S. laikė telefoną įjungtu mikrofonu, kad visi girdėtų pokalbį. Per telefoną girdėjo N. pasipiktinimą, kad O. atėmė internetą, atjungė modemą. N. šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, pretenzijos buvo pastovios. Nebuvo jokios kalbos apie smurtą, nes buvo paklausta ar N. kas skriaudžia, ji atsakė neigiamai. Konflikto metu telefonu taip pat kalbėjo su taksistu, kuris prisistatė V., ir pasakė, kad N. išsiveš, kad turi didelį namą ir jai gali suteikti gyvenamąją vietą. Ji (liudytoja) pasakė, kad tai nėra būtina, kad jie visi išsiaiškins ir ramiai baigė pokalbį. Po to kalbėjo ir su N. Kalbant su ja, būnant V. B., dėl smurto kalbos nebuvo. Kai sutaikė šalis, ji (liudytoja) padėjo ragelį. Paskui jai S. parašė, kad ji išvyko. Ji susirašinėjo su N. kaip draugės, Pradžioje ja patikėjo, tačiau ji parodė judviejų susirašinėjimą vyrui. Vėliau suprato, kad susirašinėjimo žinučių parodymas vyrui buvo kerštas už tai, kad ji N. liepė ieškotis buto. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 2 d. ji su tyrėja kalbėjo be protokolo, pasakė, kad S. nieko nedarė. Tyrėja pasakė, kad yra galimybė bylą nutraukti, jei žmogus neteistas, tačiau reiktų kad asmuo kažkiek prisipažintų, kad netyčia už alkūnės paėmė, svarbiausia, kad atsiprašytų. Parėjusi namo, prašė O., kad jis atsiprašytų N.. Po kelių dienų S. turėjo nueiti atsiprašyti. Tačiau jai paskambino Nerija (tyrėja), ir pasakė, kad atėjo A. ir pareiškė, kad nori 3000 Eur. Paskui vėl paskambino jai tyrėja N., pakvietė ateiti, nes turi kitą sprendimą, bylą nutraukti ir pasakė, kad ji (liudytoja) už savo vyrą gali laiduoti. Davė popierių, ji nuvažiavo pas S., jis pasirašė ir ji nuvežė dokumentą atgal N.. Dar tyrėja pasakė paimti charakteristikas, ji paėmė savo, jis – savo. Dokumentai buvo surašyti lietuviškai. Pasakė, kad ji laiduoja už savo vyrą, kad jis nieko blogo nepadarys. Kas surašė tuos dokumentus, ji nežino, tai spalio 3 d. dokumentai. Nei ji (liudytoja), nei S. nebūtų pasirašę, jei būtų žinoję kas parašyta. S. sakė, kad nieko nepadarė, o ji (liudytoja) jį įkalbėjo, todėl jis pas tyrėją ir nuėjo.
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš susipažindamas su N., dirbo taksi vairuotoju. Jam teko ją pavežti iki (duomenys neskelbtini) namo. Ji jam papasakojo kas atsitiko, jam atrodė, kad jai gali blogai baigtis ir jai davė savo telefono numerį. Pirmą kartą jai įsėdus į jo taksi ir ją nuvežus iki namų, ji nenorėjo net eiti namo. Jie sėdėjo pusantros valandos ir kalbėjosi. Po dienos ar dviejų dienų dvyliktą valandą nakties sulaukė jos skambučio, ji prašė pagalbos, nes ją veja iš namų. Jis žinojo, kad ją bandė išprievartauti. Atvažiavus ir pasikėlus į butą pamatė, kad ji šoko būsenoje, kaltinamasis buvo susijaudinęs, elgėsi agresyviai. Jis (kaltinamasis) pasakė jai susikrauti daiktus ir dingti iš ten. Kaltinamasis susiskambino su žmona ir ji prašė palikti nukentėjusiąją iki ryto. Jo žmona bandė įtikinti, kad A. pasiliktų. Jis (liudytojas) N. siūlė nepasilikti, nes žmogus (kaltinamasis) buvo susijaudinęs, neadekvatus. Jis kalbėjo pakeltu balsu, todėl matė, kad merginai realiai galėjo baigtis liūdnai. Bute užtruko apie 40 minučių, po to jam (liudytojui) atsibodo ir jis pasakė, kad apsisuka ir išvažiuoja. Nukentėjusioji nelabai norėjo važiuoti, nepasitikėjo juo, tačiau iš to buto išėjo ir jis ją nusivežė pas save. Atvykus, po dienos ji pasakė bijanti, nes ją prigąsdino. Pasiūlė kviesti policiją. Atvyko policija, suformino. Ji papasakojo, kad tas vyrukas ją bandė sistemiškai priversti santykiauti. Kaltinamasis bandė ją paveikti iš pradžių psichologiškai, paskui, kai matė pas ją mėlynes, mano, kad bandė paveikti ir fiziškai. Kad jis (kaltinamasis) griebė jai už kojos ir jai atsirado mėlynės, kad ją stumdė, žino iš jos pasakojimų. Jis tiki ta mergina, ji nežinojo ar verta kelti bylą, ji buvo pirmą kartą tokioje situacijoje. Ji buvo pasiėmusi biuletenį dešimčiai dienų, buvo gavusi traumą darbe. Jam nebuvo žinomas A. darbo grafikas. Ji dirbdavo ir naktimis. Ji nerodė sužalojimų ant kūno. Kai atvažiavo policija, ją išsivežė, matomai, jie matė. Ją nuvežė išsiimti abdukciją, tada ji papasakojo ir parodė mėlynes. Mergina pas jį gyveno tris mėnesius ir išvažiavo gegužės 9 d. į (duomenys neskelbtini), nes baigėsi jos kontraktas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino liudytojo V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l.82-83), iš kurių matyti, kad 2019 metų rugpjūčio mėnesį, jis tikslios dienos nepamena, apie 23.30 val. jam paskambino A. ir paprašė, kad jis atvažiuotų ją paimti, nes vyriškis ją veja iš namų. Maždaug po 20 minučių jis atvažiavo, užėjo pas ją į butą, duris atidarė vyras, kuris buvo labai agresyvus ir jam įsakė, jog toliau durų kilimėlio į butą neitų. Jis vis tiek įėjo, ir pamatė kaip N. krovėsi daiktus, ji neverkė, bet buvo labai susinervinusi. Matėsi tarp jų įtampa, kad ką tik buvo konfliktas. Dar jam bebūnant pas ją, jai paskambino to vyriškio žmona ir įkalbinėjo likti pas juos namuose, jam tai pasakė N.. Ji buvo pasimetusi, nežinojo ką daryti. Tada ir ta žmona iš Turkijos vyrui skambino ir įkalbinėjo neišvaryti N. bent iki ryto. Jis paklausė ar N. važiuoja su juo, ar lieka. N. nusprendė važiuoti ir jis ją atvežė pas save. Iš karto N. į policiją nesikreipė, nes buvo šoke, pasimetusi. Važiuojant pas jį tą naktį N. sakė, kad įvyko didelis konfliktas, kurio metu tas vyras jai sukėlė fizinį skausmą, ant kojos ir rankos jis pamatė mėlynes. Po kelių dienų N. jam pasiskundė, kad tas pats vyriškis jos sesei nusiuntė kažkokią grasinančią žinutę, todėl jis nedelsiant patarė kreiptis į policiją ir netgi pats tą rytą policiją iškvietė. Policija atvyko ir surašė visus parodymus. Jis tada nuvežė N. pas teismo ekspertus, kur ji buvo apžiūrėta.
Liudytojas V. B. patikslino, kad neprisimena, ar, veždamas nukentėjusiąją, matė mėlynes ant jos rankų. Tą pačią dieną tikrai mėlynių pas nukentėjusiąją nematė. Po įvykio kaltinamojo žmona jam skambino ir siūlė 100 eurų. N. dėl tų siūlomų 100 eurų tik pasijuokė. Kaltinamojo žmona bandė surasti kompromisą ir kad istorija baigtųsi draugiškai. Kaltinamajam tai buvo neįdomu.
Liudytoja N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dalyvavo ikiteisminiame tyrime, kuris jau buvo pradėtas, ir O. H. buvo jau įteiktas pranešimas apie įtarimą. Nepamena ar įtariamasis davė mažai parodymų, ar iš viso jų nedavė, jį paliko jį ramybėje ir į apklausas jo nekvietė, atlikinėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vieną dieną atvyko ir į ją kreipėsi O. B., O. H. žmona, ji pareiškė, kad, reikia kažkaip greičiau užbaigti. Jai buvo paaiškinta, kad jos vyras neduoda parodymų, todėl greitai užbaigti nepavyks. Po kažkiek laiko paskambino O. H. ir pasakė nori duoti parodymus. Kai O. H. atvyko į apklausą, buvo pakviesta advokatė, vertėjas. O. H. domėjosi kaip nusiteikusi nukentėjusioji. Ji buvo nusiteikusi pozityviai, sakė jai nieko nereikia, tegul atsiprašo. Ji (liudytoja) išaiškino O. H. teises ir jis savanoriškai papasakojo. O. H. įtarimas buvo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, jam jis buvo išverstas. O. H. viską pakankamai suprato, su juo visi bendravo rusiškai, taip pat buvo pakviestas oficialus vertėjas. Apklausos protokolas buvo surašytas iš jo žodžių. Parodymai nepilnai atitiko įtarimą. Parodymai turėjo būti išsamesni dėl pripažinimo kaltės, bet prokurorui tiko. Taip pat buvo apklausta ir nukentėjusioji. Dėl paties susistumdymo fakto ji buvo nuosekli, tačiau jos pozicija keisdavosi – atleidžiu, neatleidžiu, daugiau norėjo pinigų. Netrukus nukentėjusioji pareiškė, kad nenori taikytis. Kaltinamasis klausė dėl kitų galimybių baigti procesą. Jam ji išaiškino, kad galimas laidavimas. Tada atnešė dokumentus dėl laidavimo. Tačiau susitaikymas neįvyko, nes nukentėjusioji nurodė, kad pateiks civilinį ieškinį.
Liudytoja J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji šioje byloje dalyvavo kaip vertėja. Apklausa spalio 2 d. buvo pas tyrėją K., dalyvaujant advokatei, vertė visus dokumentus. Spalio 2 d. šiek tiek pavėlavo į O. H. apklausą, bet dalyvavo ir išvertė, ką surašė tyrėja. Kai atvyko, buvo jau buvo advokatė, vyras, advokatė taip pat vertė, nes puikiai žino rusų kalbą, jai (liudytojai) atėjus, advokatė jau neuždavinėjo klausimų, nebevertė, vertėjavo ji (liudytoja), dar vyko O. H. apklausa, protokolas buvo rašomas, protokolas buvo jam išverstas į rusų kalbą. Kokius parodymus davė O. H., nepamena ir negali pasakyti ar juos girdėjo nuo pat pradžių. Kodėl 1 tomo 112 lape parašyta, kad apklausoje nedalyvauja vertėjas, nežino, gali būti techninė klaida. Spalio 2 d. apklausoje buvo advokatė, K. ir K.. K. buvo savo darbo vietoje, ji nedalyvavo apklausoje. Protokolas buvo surašytas pagal jo žodžius, ką pasakojo. Vertimo jis klausė ir jam advokatė dar kažką sakydavo, jei ko nesuprasdavo. Protokole ji (liudytoja) parašė „man buvo išversta“. Apklausos metu O. H. nušalinimų advokatui ir vertėjui nereiškė, prieštaravimų dėl apklausos nebuvo. Ji išvertė apklausą, jis pasirašė „surašyta iš mano žodžių teisingai“, ji parašė „jam išversta“. O. H. elgėsi ramiai, nekonfliktavo, jokio spaudimo iš tyrėjos nebuvo.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2274/2019(02), kurios dalyje „Įvykio aplinkybės“ nurodoma, kad 2019-08-19 apie 20.30 val. draugės vyras kilusio konflikto metu pastūmė pil. N. A., dėl ko ši nukrito ant žemės ir stipriai susitrenkė kairį kelį, nukritus dar griebė už tos pačios kojos šlaunies, ir suspaudė, dėl ko atsirado mėlynės“, dalyje „Išvada“ nurodyta, kad N. A. nustatytas minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje padaryti kietu buku daiktu ir atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Sužalojimai dešiniame žaste bei kraujosruvos kairėje šlaunyje galėjo būti padarytos smūgiuojant ranka ar spiriant koja. Kraujosruvos dešiniame žaste būdingos suspaudimams rankos pirštais. Odos nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje būdingas griuvimui. Sužalojimai padaryti septyniais poveikiais. Taip susižaloti galėjo ir pati nukentėjusioji (1 t., b. l. 48).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas Ą. S., kuris paaiškino, kad nukentėjusiąją apžiūrėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. 10 val. 50 min. Nukentėjusiosios paaiškinimus užrašė tiriamojoje išvados dalyje. Apžiūrint A., buvo nustatytos kraujosruvos. Rusvai melsva kraujosruvos spalva reiškia, kad apie jos atsiradimo laiką nieko negalima pasakyti, kadangi kraujosruvos žmonėms rezorbuojasi skirtingai. Jei kraujosruva rusvai melsva, tai sumušimas galėjo būti prieš šešias dienas, galėjo ir prieš tris, nes vieniems žmonėms kraujosruvos atsiranda labai greitai, kitiems vėliau. Rusvai melsva spalva galėjo atitikti traumą prieš savaitę, gal penkios dienos ir plius minus dvi, trys dienos pirmyn, atgal. Ar trys kraujosruvos buvo padarytos tuo pačiu metu, kategoriškai pasakyti negali. Viršutiniame trečdalyje žasto, nugariniame paviršiuje padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti suspaudimu rankomis tikėtina, kad įvyko vienu metu, nes retai būna, kad į tą pačią vietą paros bėgyje kažkas atskirai traumuoja. Kairės šlaunies išoriniame paviršiuje melsva ovalo spalvos poodinė kraujosruva mažiausiai kelių parų. Kojose kraujotaka blogesnė ir spalvų kitimas vystosi lėčiau. Melsvos spalvos ovalo formos poodinė kraujosruva penkių parų, paklaida plius minus dvi, trys paros. Virš melsvos spalvos ovalo formos šlaunies viduriniame trečdalyje analogiška kraujosruva – tai reiškia nieko beveik nesiskiria, išskyrus matmenis. Sužalojimai kojoje yra šalia vienas kito, viduriniame šlaunies trečdalyje – jų analogija dėl išsidėstymo ir spalvos, išskyrus dydį, leidžia teigti, kad padaryti vienu metu. Rankos pirštais sužalojimai ant šlaunies negalėjo būti padaryti. Dešiniame žaste kraujosruvai labiau būdinga, kad padaryta suspaudžiant rankomis. Kiti du sužalojimai, galėjo taip būti, kad padaryti kitu laiku ar artimu laiku. Visos kraujosruvos galėjo būti padarytos ir smūgiuojant, ir suspaudžiant rankos pirštais, ir pati nukentėjusioji galėjo susižaloti tyčia, galėjo būti atsitiktiniai susižalojimai, sužalojimai šlaunyje galėjo atsirasti stumiant sunkų objektą savo kūnu, galėjo prispausti šlaunį ir susižaloti.
Ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad V. B. 2019-08-24 9.47 val. pranešė, jog prie jo pažįstamos N. A. pastarąsias tris dienas priekabiavo draugės vyras, du kartus bandė išprievartauti, lytiškai pasinaudoti moterimi, ant kojų matosi mėlynės (1 t., b. l. 8).
2019-09-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog N. A. atpažino O. H. kaip asmenį, kuris ją sužalojo 2019-08-19 dieną (1 t., b. l. 41-43).
2019-12-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog nukentėjusioji N. A. pateikė moteriškos suknelės dvi dalis (1 t., b. l. 75).
2019-12-19 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta N. A. pateikta suknelė ir užfiksuota, kad suknelė yra pilkos spalvos, su juodu pamušalu, marginta sidabrinės spalvos gėlėmis. Suknelė yra atidalinta į dvi dalis. Viršutinėje dalyje, vidinėje pusėje yra etiketė su užrašu "SO Lon", kita etiketės dalis, ant antros suknelės dalies, užrašas "MIC don". Suknelė perkirpta per pusę (1 t., b. l. 76-77).
(Duomenys neskelbtini) debit bankinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad ji išduota O. H. vardu (2 t., b. l. 87).
(Duomenys neskelbtini) kvito Nr. 171/876 kopija, iš kurios matyti, kad už maisto prekes atsiskaityta (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2019-08-19 20:11:35 bankine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 89).
(Duomenys neskelbtini)kvito Nr. 171/876 kopija, iš kurios matyti, kad už maisto prekes atsiskaityta (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2019-08-20 21:05:11 bankine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 90).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai.
Nagrinėjamoje byloje O. H. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaltinamas už tai, kad tyčia stumdamas N. A., ko pasėkoje ji pargriuvo, sugriebęs jai už kairės kojos šlaunies ir dešinės rankos žasto suspaudė, padarydamas nukentėjusiajai minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą kairiojo kelio priekiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis O. H. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę nuosekliai neigė, neigė vartojęs bet kokį fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus: liudytojo V. B. pranešimą pagalbos centrui, teismo medicinos specialisto išvadą ir jo paaiškinimus, pačio kaltinamojo, nukentėjusios ir liudytojų parodymus, daiktų pateikimo bei apžiūros protokolus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad O. H. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Prokuroras, darydamas išvadą, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, iš esmės rėmėsi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais parodymais (nukentėjusioji teisiamajame posėdyje neapklausta dėl jos buvimo užsienyje), taip pat kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojo V. B. parodymais. Teismo vertinimu, vien tik šių įrodymų, ypač atsižvelgiant į nukentėjusiosios bei liudytojo V. B. parodymų nenuoseklumą, nepakanka tyčinio fizinio smurto faktui neabejotinai konstatuoti.
O. H., ikiteisminio tyrimo metu 2019-10-02 apklaustas įtariamuoju prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau vėliau apklaustas šiuos parodymus paneigė, nurodė, kad sakė netiesą, kad tokius parodymus jis davė paveiktas tyrėjos pažadų nutraukti bylą. Iš 2019-10-02 įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pripažino, kad kilusio žodinio konflikto metu paėmė nukentėjusiąją už rankos ir pradėjo ją vesti į jos kambarį, ji nugriuvo, o jis kažkaip instinktyviai suspaudė jos koją, prašė nutraukti bylą jiems susitaikius (1 t., b. l. 112-113). Kadangi kaltinamasis kaltės nepripažino tiek 2019-08-28 apklaustas įtariamuoju, tiek 2019-12-17 papildomai apklaustas įtariamuoju (šioje apklausoje paneigė 2019-10-02 duotus parodymus), tiek apklaustas teisme, daroma išvada, jog 2019-10-02 apklaustas įtariamuoju jis pripažino kaltę tik todėl, kad tikėjosi, jog byla bus nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiąją. Siekiant pašalinti kaltinamojo parodymų prieštaravimus, teismui iškilusias abejones dėl jų parodymų nuoseklumo, tarpusavio prieštaringumo, teisiamajame posėdyje apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė N. K., atlikusi tyrimą šioje byloje, iš jos parodymų matyti, jog kaltinamojo žmona O. B. domėjosi susitaikymo galimybėmis, po šio bendravimo 2019-10-02 kaltinamasis ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. N. K. taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė ir nukentėjusiąją, kuri dėl paties susistumdymo fakto buvo nuosekli, tačiau jos pozicija keisdavosi – atleidžiu, neatleidžiu, daugiau norėjo pinigų, galiausiai taikytis atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo 2019-10-02 parodymų davimo aplinkybes, į tai, kad jis tikėjosi, jog byla bus nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiąja, darytina išvada, jog jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nebuvo nuoširdus ir parodymai neatitiko tikrovės, todėl juos vertinti kaip objektyvius ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį jais remiantis teismas neturi pagrindo.
Pažymėtina, kad ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei liudytojo V. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, tarpusavyje prieštaringi: liudytojas V. B., paskambinęs į 2019-08-24 į policiją nurodė, kad draugės vyras tris pastarąsias dienas priekabiavo prie N. A., du kartus bandė ja lytiškai pasinaudoti, ant kojų matosi mėlynės, o apklaustas 2019-09-19 liudytoju nurodė, kad vežant naktį N. pas save, N. jam pasakė, jog įvyko didelis konfliktas su kaltinamuoju, kurio metu jis jai sukėlė fizinį skausmą, ant kojos ir rankos pamatė mėlynes, apie bandymą išprievartauti (išžaginti) nieko neminėjo; apklaustas teisme, liudytojas V. B. jau nurodė, kad nukentėjusioji jam nerodė sužalojimų ant kūno, pamatė mėlynes tik tada, kai policija ją vežė pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai; 2019-08-24 pareiškime nukentėjusioji N. A. nurodė, kad konfliktas su O. H. 2019-08-19 kilo tada, kai jis atjungė internetą, jis norėjo atimti buto raktus, tačiau pagriebė raktus nuo darbo, jis rėkė, o vėliau pastūmė, dėl ko ji nukrito ant žemės ir susitrenkė kelį, nukritus jis dar griebė už tos pačios kojos šlaunies ir suspaudė, dėl ko atsirado mėlynės; o 2019-09-19 apklausiama kaip liudytoja N. A. parodė, kad konfliktas su O. H. kilo dėl interneto ir jos varymo iš namų, konflikto metu ji stengėsi atimti iš jo raktus, jis ją stūmė į kambarį, o ji, eidama atbula, neišlaikė pusiausvyros ir krito ant nugaros, pajuto nugaros apačioje skausmą, tuomet jis staiga čiupo jai už kairės kojos virš kelio ir pradėjo spausti. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad visus užfiksuotus sužalojimus padarė kaltinamasis, tačiau teismo med. ekspertas paaiškino, kad rankos pirštais užfiksuotų sužalojimų ant šlaunies negalima padaryti, sužalojimai šlaunyje galėjo atsirasti ir stumiant sunkų objektą savo kūnu, taip pat negalima atmesti versijos, kad nukentėjusioji galėjo prispausti šlaunį ir susižaloti.
Be to, nukentėjusioji visose apklausose tvirtino, kad kaltinamasis ją sužalojo 2019-08-19 apie 20.30 val., tačiau kaltinamasis pateikė dokumentus (prekių pirkimo kvitą), iš kurių matyti, kad tos dienos 20.11 val. jis atsiskaitė už prekes parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) ir kaltinime nurodytu laiku negalėjo būti įvykio vietoje nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis. Prokuroras baigiamojoje kalboje paprašė pakeisti nusikaltimo padarymo laiką į sekančios dienos, t. y. 2019-08-20 22 val., tačiau argumentų, dėl kurių būtų pagrindas keisti nusikaltimo padarymo datą, nenurodė. Kaltinamasis pateikė prekių pirkimo kvitą, iš kurio matyti, kad galimo nusikaltimo padarymo vietoje nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis jis negalėjo būti ir sekančią dieną, t. y. 2019-08-20 apie 20.30 val., nes 21.05 val. jis atsiskaitė bankine kortele už prekes toje pačioje parduotuvėje.
Taigi, ištyrus šioje byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesio nenustatytą dieną apie 00.00 val. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nukentėjusios kvietimu atvyko liudytojas V. B., kuris bute rado konfliktuojančius kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, kuri krovėsi daiktus. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad žodinis konfliktas tarp jų kilo dėl dingusio internetinio ryšio, kaltinamasis nukentėjusiajai liepė išsikraustyti iš jo namų. Atvykus liudytojui V. B., nukentėjusioji N. A. dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto nesiskundė, pats liudytojas pas ją sužalojimų nematė, teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad tikslaus sužalojimų laiko negalima nustatyti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pačios nukentėjusios parodymai apie smurto jos atžvilgiu aplinkybes nebuvo nuoseklūs, jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis tyčia, siekdamas sukelti skausmą ar sužaloti nukentėjusiąją, suspaudė N. A. kairės kojos šlaunį ir dešinės rankos žastą, nagrinėjamoje byloje nėra. Šioje byloje kilus pagrįstoms abejonėms dėl tyčinių O. H. veiksmų, jos vertinamos kaltinamojo naudai, pripažįstant, kad jis nepanaudojo fizinio smurto nukentėjusios atžvilgiu ir nepadarė jai kaltinime nurodytų sužalojimų.
Kaltinamojo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
N. A. pateikė 1600 eurų (100 eurų turtinė žala ir 1500 eurų neturtinė žala) civilinį ieškinį (1 t., b. l. 50-52). Išteisinus kaltinamąjį, N. A. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu).
Kaltinamajam O. H. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu teismas
nusprendžia:
O. H. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
O. H. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą – moteriškos suknelės dvi dalis, saugomas Kauno apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje (1 t., b. l. 78-80), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nukentėjusios N. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.