Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje, nagrinėdama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. Š., gimusio 1995 m. spalio 7 d., Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini), perdavimo supaprastinta tvarka Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Gėros prokuratūros 2016 m. birželio 2 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 510 AR 485/16 RH, už jame nurodytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 ir 2 dalyse, 243 paragrafo 1 dalies Nr. 1, 22 paragrafe, 23 paragrafe, 52 paragrafe ir 53 paragrafe numatytas nusikalstamas veikas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos - Gėros prokuratūros 2016 m. birželio 2 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. 510 AR 485/16 RH dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. Š. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui už jos teritorijoje padarytas dvi nusikalstamas veikas.

A. Š. įtariamas tuo, kad siekdamas įvykdyti navigacijos prietaisų vagystę su įsilaužimu į transporto priemones, kartu su nenustatytu bendrininku, naktį iš 2014 m. lapkričio 26 d. į 2014 m. lapkričio 27 d. nuvyko į „H. „VW“ automobilių prekyvietės“ (VW-A. H.) teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos įvykdymo tikslais A. Š. ir jo bendrininkas išdaužė prekyvietės teritorijoje trijų pastatytų „VW Multivan“ markės automobilių šoninius langus, siekdami patekti į užrakintų transporto priemonių salonus, ir iš dviejų transporto priemonių pavogė apie 5 000 eurų vertės navigacijos prietaisus. Galimai suveikus trečiosios transporto priemonės signalizacijai, nusikaltėliai nutraukė pradėtą nusikalstamą veiką ir pabėgo, nors prieš tai jie jau buvo ėmęsi specialių griebtuvų pagalba išmontuoti navigacijos prietaisą.

Tą pačią naktį A. Š. ir jo bendrininkas, išdaužę galinį trikampį (pakreipiamąjį) langą, įsilaužė į gretimai esančios „K. „BMW“ automobilių prekyvietės" (BMW-A. K.), įsikūrusios adresu (duomenys neskelbtini), demonstracinėje (parodomojoje) teritorijoje pastatytą „BMW 520i“ markės lengvąjį automobilį ir iš jo pavogė vairą, tachometrą, daugiafunkcinį ekraną, o iš centrinio prietaisų skydelio - daugiafunkcinio ekrano valdymo pultą, tai yra turtą, kurio vertė apie 5 000 eurų.

A. Š. šiais savo veiksmais įtariamas bendrininkų grupėje padaręs ypatingai sunkią vagystę dviem epizodais ir pagal idealiąją nusikaltimų sutaptį - pasikėsinimą padaryti ypatingai sunkią vagystę, pagal realiąją nusikaltimų sutaptį - ypatingai sunkią vagystę, padarytą bendrininkų grupėje. Nusikalstamos veikos numatytos Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 ir 2 dalyse, 243 paragrafo 1 dalies Nr. 1, 22 paragrafe, 23 paragrafe, 52 paragrafe ir 53 paragrafe.

Veikos, kurių padarymu Vokietijos Federacinėje Respublikoje įtariamas A. Š., atitinka abipusio (dvigubo) baudžiamumo principo reikalavimą, nes pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Vykdant Europos arešto orderį, A. Š. 2016 m. rugsėjo 7 d., 9.40 val., buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui.

Nesant jokių privalomo ir neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti A. Š. Vokietijos Federacinei Respublikai, ir vadovaujantis BK 9¹ straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 75 straipsniu, prokurorė pareiškimu prašo perduoti supaprastinta tvarka A. Š. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 ir 2 dalyse, 243 paragrafo 1 dalies Nr. 1, 22 paragrafe, 23 paragrafe, 52 paragrafe ir 53 paragrafe, ir nurodytas Gėros prokuratūros 2016 m. birželio 2 d. išduotame Europos arešto orderyje.

Teismo posėdyje prokurorė prašė pareiškimą tenkinti. A. Š. ir jo gynėjas sutiko su prokurorės prašymu. A. Š. patvirtino, kad sutinka būti perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai supaprastinta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas tenkintinas.

2002 m. birželio 13 d. Europos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderio nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderio šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš Europos arešto orderį išdavusiosios teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji Europos arešto orderį valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė.

Teismas pripažįsta, kad Gėros prokuratūros 2016 m. birželio 2 d. išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. Š. perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti už nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 ir 2 dalyse, 243 paragrafo 1 dalies Nr. 1, 22 paragrafe, 23 paragrafe, 52 paragrafe ir 53 paragrafe, yra pakankamas pagrindas perduoti A. Š. Europos arešto orderį išdavusiai valstybei.

Šios nusikalstamos veikos, dėl kurių išduotas Europos arešto orderis A. Š., yra įrašytos į nusikalstamų veikų, išvardintų 2002 m. birželio 13 d. Europos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje, sąrašą, dėl kurių taikoma abipusio baudžiamumo taisyklė, ir tuo pačiu atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, požymius. Už šiuos nusikaltimus, įtvirtintus Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamajame kodekse, numatomas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – dešimt metų.

Byloje nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti A. Š. Europos arešto orderį išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad, užtikrinant perduotino asmens teises, 2016 m. rugsėjo 15 d., dalyvaujant gynėjui advokatui A. A., A. Š. buvo supažindintas su Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės, specialiosios taisyklės sąvoka. A. Š. sutiko būti perduotas supaprastinta tvarka Europos arešto orderį išdavusiai Vokietijos Federacinei Respublikai ir atsisakė specialiosios taisyklės reikalavimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 9¹ straipsniu bei BPK 75 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Perduoti supaprastinta tvarka Lietuvos Respublikos pilietį A. Š., gim. 1995 m. spalio 7 d., Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Gėros prokuratūros 2016 m. birželio 2 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 510 AR 485/16 RH, už jame nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 paragrafo 1 ir 2 dalyse, 243 paragrafo 1 dalies Nr. 1, 22 paragrafe, 23 paragrafe, 52 paragrafe ir 53 paragrafe.

Nutartis neskundžiama.