Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. P. ir jo gynėjo advokato G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir nuteistas 39 MGL dydžio, t. y. 1 950 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. E. P. paskirta sumažinta bausmė – 26 MGL dydžio, t. y. 1300 Eur, bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. E. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 13 d., apie 17 val. 25 min., Kaune, Kovo 11-osios g., vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo V. Krėvės pr. link Taikos pr., ties namu Nr. 84 pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo V. R., jį parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir A. E. P. skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, nuteistasis anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, savo kaltę pripažino, dirba ir gauna pajamas, todėl sprendė, kad A. E. P. skirtina švelniausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant artimesnį sankcijoje numatytam minimaliam.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras dėl A. E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamosios bylos nutraukimo nurodė neprieštaraujantis.

5. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklaustas nukentėjusysis V. R., kuris parodė, kad su A. E. P. susitaikė, jis jam atlygino žalą, nuteistasis jo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. E. P. ir jo gynėjo advokato G. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

7. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ar nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašoma BK 38 straipsnio pagrindu atleisti A. E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarymą nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad A. E. P. nebuvo užtikrinta teisė į gynyba tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrosiomis nuostatomis, kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Teisė į gynybą yra suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) siekia paneigti jam iškilusį įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę. Teisę į gynybą įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis. Pagrindinės procesinės priemonės, sudarančios teisės į gynybą turinį, reglamentuotos baudžiamojo proceso įstatyme. Baudžiamojo proceso įstatymas ne tik nustato priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taip BPK 10 straipsnio 2 dalis įpareigoja teisėsaugos institucijas, tarp jų ir teismą, užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Viena iš priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Tokią teisę minėtiems proceso dalyviams garantuoja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek ir baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 21, 22 straipsniai). Šioje baudžiamojoje byloje apeliantai teigia, kad A. E. P. nebuvo užtikrinta teisė turėti gynėją tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, ko pasekoje jam nebuvo išaiškinta galimybė sudaryti susitaikymo aktą su nukentėjusiuoju. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. E. P. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis pareiškė, kad pranešant apie įtarimą ir apklausiant jis gynėjo atsisako (1 t., b. l. 43). Perdavus bylą teismui, A. E. P. buvo išsiųstas pranešimas dėl advokato dalyvavimo, informuojant jį, jog jis turi teisė į teisiamąjį posėdį pasikviesti gynėją, taip pat, išaiškinta teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo parinkimo (1 t., b. l. 62). Nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apylinkės teisme, kaltinamajam buvo išaiškintos kaltinamojo teisės, jis nurodė, kad savo procesines teises ir pareigas suprato (1 t., b. l. 61).

9. Atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, numatyti BPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tačiau šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo pripažinti gynėjo dalyvavimo būtinu. BPK 51 straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat BPK 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją (BPK 51 straipsnio 3 dalis). Esant šiam reglamentavimui, A. E. P. nepagrįstai tvirtina, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą.

10. Darytina išvada, jog A. E. P. teisė į teisinę pagalbą buvo užtikrinta jau nuo pirmosios įtariamojo apklausos, tačiau jis šia teise nepasinaudojo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, todėl jo teisės į gynybą nebuvo pažeistos.

11. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

12. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinusi, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

13. Nusikalstama veika, dėl kurios A. E. P. žemesnės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (BK 16 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. E. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, savanoriškai atlygino jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl prašo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. R. patvirtino, jog 2019 m. birželio 28 d. susitaikymo akte pateikta informacija yra teisinga, A. E. P. atsiprašė, atlygino visą patirtą žalą, jis su nuteistuoju susitaikė. Aptarti duomenys rodo, jog nuteistasis A. E. P. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apeliantas yra vedęs, turi profesinį išsilavinimą, yra dirbantis, duomenų, kad A. E. P. būtų registruotas Priklausomybės ligų centre ir/ar gydęsis ar ambulatoriškai lankęsis Psichiatrijos klinikos stacionare, byloje nėra. Jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos A. E. P. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje taip pat nėra. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad A. E. P. turi vieną galiojančią nuobaudą, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad paskutinis administracinis nusižengimas registruotas 2014 m. gruodžio 31 d., už ką A. E. P. 2015 m. vasario 25 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu. A. E. P. administracinio nurodymo per įstatyme numatytą laiką neįvykdė, todėl 2015 m. balandžio 9 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas priėmė nutarimą, kuriuo A. E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį, paskiriant 57 eurų baudą, kuri sumokėta 2016 m. vasario 17 d. Tokiu būdu, nuo nuobaudos įvykdymo praėjus daugiau nei 2 metams, ši nuobauda nėra laikoma galiojančia.

15. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tik tai, kad jis praeityje teistas vieną kartą ir naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. E. P. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 1733 eurų bauda. Paskirta bauda išieškota 2016 m. sausio 18 d. Tačiau pažymėtina, jog padarytos nusikalstamos veikos savo pobūdžiu iš esmės skiriasi nuo skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, kad A. E. P. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, jis administracine tvarka nebuvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, nebuvo teistas pagal BK 281 straipsnį, daroma išvada, kad nagrinėjama veika daugiau atsitiktinė. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad A. E. P. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija nenustatė, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad A. E. P. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus ir kad baudžiamasis procesas turės įtakos apeliantui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti A. E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju V. R., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį (galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika), šiuo atveju užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Įvertinusi visų byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. E. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai nesvarstė galimybės atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi apeliantas su nukentėjusiuoju susitaikęs nebuvo, taip pat nebuvo atlyginęs nukentėjusiajam padarytos žalos ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms t. y. nustačius, jog egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytų sąlygų visuma, pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas BPK 327 straipsnio 2 punkto pagrindu ir baudžiamoji byla A. E. P. atžvilgiu nutraukta, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

18. Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgusi į visumą šioje byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, padarymo aplinkybėmis, nuteistojo asmenybe, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslus tinkamai padės pasiekti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

A. E. P. ir jo gynėjo advokato G. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, A. E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarymą nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje- kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą A. E. P. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 (penkių šimtų) Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui – A. E. P., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.