Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas T. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo atmesti nuteistojo prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. M., nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d., 260 str. 2 d., 63 str. 1,4,6,7,8 d., 65 str. 1 d. 1 p. a. p. - 8 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1,3,4 d. pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2011-07-19 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta - 9 metams laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 5 metai 1 mėnuo ir 24 dienos. Bausmės pradžia 2012-11-22, pabaiga 2021-11-22.Komisijos 2016-09-29 priimtu nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ nutarta nuteistajam T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. su intensyvia priežiūra netaikyti, rekomenduoti socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis T. M. jį apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-11-04 nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodamas, jog nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įvertinus aplinkybių visumą, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš nuteistojo T. M. skundo turinio matyti, kad jis prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Skunde jis nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė, jog pagal Lietuvos įstatymus jam lygtinis paleidimas jau gali būti taikomas, kadangi jis iš 9 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jau yra atlikęs 4 metus. Nuteistojo teigimu, jis teismo neprašė atleisti jo nuo likusios bausmės atlikimo, o prašė tik sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Nuteistojo įsitikinimu, jo prašyme apylinkės teismui, yra nurodytos visos sąlygos taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Be to, jis yra pateikęs pažymą dėl darbo laisvėje, gyventų pas tėvus kartu su žmona. Nuteistojo T. M. apeliacinis skundas atmetamas. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo T. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Nors nuteistasis faktiškai atliko būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant T. M. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė – 54 balai, ji yra sumažėjusi nuo 2014-07-10 atlikto vertinimo – 63 balų, tačiau vis tiek išlieka vidutinė. Nors nuteistasis T. M. bausmės atlikimo metu už gerą elgesį buvo paskatintas 3 kartus, tačiau jis taip pat baustas administracine tvarka 2 kartus ir nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai.Pažymėtina, jog socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka ankstesni nusikalstami veiksmai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Tai verčia abejoti dėl pakankamos nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis ankščiau ne kartą teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, naujus nusikaltimus įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Įvertinus visas šias aplinkybes manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu T. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir jos yra nepakankamos išvadai, kad T. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.