Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-842-992/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
1-842-992/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26829-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
V. D.
Nukentėjusysis
D. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-842-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26829-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1.; 1.1.7.2.2.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,kaltinamajam V. D.,nukentėjusiajai D. F.,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. D., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2021 m. birželio 26 d., Vilniaus mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterine įranga pagamino UAB (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, į jį įrašė melagingą informaciją apie įvykusį balsavimą dėl lauko reklamos atnaujinimo, ant dokumento kompiuterine įranga perkėlė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų D. F. ir A. V. parašus, šį pagamintą netikrą dokumentą 2021 m. birželio 26 d. iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku pateikė Vilniaus miesto savivaldybei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) su paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą. Paaiškėjus, kad balsavimas dėl lauko reklamos nebuvo įvykęs, leidimas įrengti išorinę reklamą išduotas nebuvo. Tokiu būdu V. D. pagamino netikrą dokumentą bei jį panaudojo, šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. D. teismui parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta, sutiko duoti parodymus. Paaiškino, kad buvo atnaujinama įmonės reklama, miesto savivaldybei buvo pateiktas prašymas atnaujinti vietas ir buvo paprašyta įmonės pastatų administratoriaus išreikšti sutikimą, pritarimą dėl reklamos. UAB (duomenys neskelbtini) yra pastato administratorius. Gavus sutikimą, buvo pateiktas prašymas dėl reklamos leidimo. Buvo pateikta informacija, jog dėl matmenų skirtingumo, dėl vaizdo pakeitimų yra reikalingas naujas leidimas, dėl to reikėjo suformuoti naują bylą, reikėjo savininkų sutikimų. Telefonu keletą kartų bendravo su nukentėjusiosios kolege, kalbėjo, kad pastatas yra labai didelis, kad jame yra apie 190 gyventojų, kad sudėtinga surinkti sutikimus. Miesto savivaldybė galėjo pratęsti leidimą, nes iš principo niekas nesikeitė, tačiau reikėjo gyventojų balsų skaičiavimo protokolo, dėl ko jis kompiuteriu užpildė protokolą, perkėlė parašus ir, norėdamas greičiau gauti leidimą, šį protokolą išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybei. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlieka reklamos gamybos ir projektavimo darbus, projektuoja reklamą, tvarko projektus, teikia prašymus gauti leidimus, kuriuos išduoda valstybinės institucijos. Pirmame leidime buvo vienas parašas, kurį jis iškirpo ir įdėjo į protokolą. Tai buvo parašas iš interneto. Sutinka, kad buvo padaryta moralinė žala, tačiau nesijaučia, kad padarė tokią didelę žalą, kokios prašo nukentėjusioji. Sutinka atlyginti žalą, jeigu ji tokia buvo padaryta, dydžio klausimą palieka spręsti teismui. Jo šeimos gaunamos pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro 1500 – 2000 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. D. davė iš esmės analogiškus parodymus parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (93-94 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. F. parodė, kad dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima daugiabučių namų priežiūra, yra administravimo skyriaus vadovė. Viena iš įmonės funkcijų yra organizuoti gyventojų balsavimus raštu, taip padedant gauti leidimus reklaminėms iškaboms ant gyvenamųjų namų. 2021 m. liepą sužinojo, kad UAB (duomenys neskelbtini), norėdama pratęsti reklaminės iškabos, esančios ant pastato (duomenys neskelbtini), galiojimą, kreipėsi į reklamos įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Kolegė, administruojanti šį pastatą, sakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesikreipė dėl butų patalpų savininkų balsavimo organizavimo, todėl ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama pateikti dokumento kopiją, ant kurio galimai yra jos parašas. Gavusi nuasmeninto dokumento kopiją pamatė, kad ant pateikto dokumento yra jos parašas, tačiau ji ant šio dokumento niekada nėra pasirašiusi, tokio balsavimo niekada neorganizavo, mano, kad jos parašas buvo suklastotas paimant jį nuo kito dokumento, nuo atsakymo į paklausimą dėl balsavimo originalo, kurį UAB (duomenys neskelbtini) gavo susirašinėjant su UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu. Su įmone UAB (duomenys neskelbtini) bendravo el. laiškais, kuriuos rašė asmuo, prisistatęs V. D.. UAB (duomenys neskelbtini) balandžio 26 dieną kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) prašydami sukurti ir jiems pateikti butų savininkų balsavimo protokolą, tačiau jiems buvo pateiktas atsakymas, kad toks protokolas gali būti pateiktas tik įvykdžius butų savininkų balsavimą (11-12 b. l.).

Teismo posėdžio metu D. F., apklausiama dėl pareikšto civilinio ieškinio, parodė, kad jai padaryta neturtinė žala sunkiai įvertinama tiksliomis sumomis. Reikšdama civilinį ieškinį ji vadovavosi teisininkų konsultacijoms. Jos darbą kontroliuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Aiškindamasi nagrinėjamą įvykį, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad būtų pateikti suklastoti dokumentai. Gavusi nuasmenintą dokumentą pamatė, kad jos originalus parašas yra suklastotas. Tokie įvykiai kenkia ir bendrovės reputacijai, kadangi dabar UAB (duomenys neskelbtini) teikiami dokumentai yra tikrinami itin atidžiai. Klientai apie šį įvykį nesužinojo, todėl klientų įmonėje nesumažėjo. Dėl šio įvykio ji patyrė didelį stresą, įtampą, sugaišo daug laiko aiškindamasi įvykio aplinkybes, vykdama į apklausas, dabar yra kiek ramiau, kadangi darbo dėl šio įvykio neprarado. Asmuo neatsiprašė, toliau elgėsi įžūliai. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. V. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovės pareigose, yra atsakinga už objekto, esančio (duomenys neskelbtini) , administravimą. 2021 metų balandžio 26 d. bendru įmonės el. paštu į įmonę kreipėsi V. D. su prašymu suteikti gyventojų ar pastato administratoriaus leidimą atnaujinti reklaminį stendą ant jos administruojamo pastato. Nurodė, kad matmenys nesikeis, tik išvaizda, todėl, kaip nurodė, pakanka administratoriaus sutikimo. Gegužės mėnesį buvo surašytas raštas, jog administratorius neprieštarauja dėl reklaminio stendo atnaujinimo, pranešta apie privalomą visuotinį gyventojų balsavimą. Po kurio laiko asmuo vėl kreipėsi nurodydamas, kad reikalingas balsavimo paskelbimas, kad jų sutikimo nepakako. Buvo pateikta informacija, kad gali paskelbti balsavimą, kad jis vyks vangiai. V. D. el. paštu nurodžius, kad balsavimo nereikia, balsavimas paskelbtas nebuvo. Po kurio laiko kolegė D. F. išsiaiškino apie suklastotą pasirašytą protokolą, nors jokio balsavimo nebuvo, nebuvo jokio posėdžio, jokio protokolo nesurašinėjo ir nepasirašinėjo. Protokole nurodyta, kad komisiją sudaro ji ir D. F., tačiau tokiais atvejais komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 žmonės, vienas pirmininkas ir 2 nariai. Prie jos vardo ir pavardės yra ne jos parašas, jis visiškai neatitinka jos tikrojo parašo. Tokio numerio ir datos dokumento negalėjo būti, todėl gali tiksliai pasakyti, kad dokumentas netikras (44-47 b. l.).

2021 m. liepos 16 d. pranešime apie įvykį D. F. pateikė informaciją, kad pasinaudojus jos vardu ir asmeniniu parašu, taip pat įmonės vardu, kurioje ji dirba, buvo suklastotas dokumentas (balsavimo raštu protokolas) ir pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei, siekiant gauti asmeninės naudos (3-5 b. l.).

Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir 2021 m. liepos 16 d. pranešime apie įvykį, nurodytos BIRT ataskaitų žiūryklėje. Papildomai nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė balsavimo procedūrą dėl UAB (duomenys neskelbtini) reklaminės iškabos ant pastato (duomenys neskelbtini), atnaujinimo. UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Licencijavimo ir leidimų skyriui pateikė Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą, kuriame suklastotas D. F. parašas, nors ji apie balsavimą nieko nežinojo ir jokių dokumentų nepasirašė. UAB (duomenys neskelbtini) pateikdama suklastotą dokumentą siekė gauti leidimą reklaminei iškabai (7 b. l.).

Byloje pateiktas A. V. ir V. D. susirašinėjimai el. paštu, kur asmenys aptaria klausimus dėl (duomenys neskelbtini) reklamos ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) prospekte. Laiškuose yra aptariami klausimai dėl leidimų šiai reklaminei iškabai išdavimo (35-41 b. l.).

2021 m. birželio 23 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole SR-Nr. 117, matyti, kad yra D. F. parašas (51 b. l.).

Byloje pateikta UAB (duomenys neskelbtini) paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) A. P. teikėjas - V. D.. Taip pat pateiktas 2021 m. birželio 23 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriame yra D. F. ir A. V. parašai (60-65 b. l.).

2021 m. rugpjūčio 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad Bendrovė užsakė reklaminius darbus kreipdamasi į įmonę UAB (duomenys neskelbtini), kurios atstovas yra V. D. (75 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Šio nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas, o dalyku – dokumentai, kurie gali būti juridinių faktų įrodymu ar teisių ir (ar) pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu arba kitų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymu.

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis V. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. V. D. viso proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažino, išsamiai paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir byloje pateiktas 2021 m. birželio 23 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. birželio 21 d. įvyko posėdis dėl UAB (duomenys neskelbtini) lauko reklamos atnaujinimo. Balsavimo organizatorius nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), [padaryta rašymo klaida, kadangi turėtų būti UAB (duomenys neskelbtini)]. Balsų skaičiavimo nariais nurodyti A. V. bei D. F., kurios šį protokolą neva ir pasirašė.

Analizuojant aptarto protokolo duomenis, svarbu įvertinti ir A. V. bei D. F. parodymus, kad balsavimas dėl reklamos ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) prospekte, surengtas nebuvo. Nors Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateiktas balsų skaičiavimo komisijos protokolas, pasirašytas D. F. ir A. V., tačiau iš D. F. ir A. V. parodymų matyti, kad jokio posėdžio protokolo jos neorganizavo ir tokio dokumento nepasirašė. A. V. tyrimo metu patvirtino, kad ant balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo prie jos pavardės esantis parašas visiškai neatitinka jos tikrojo parašo, kas patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad A. V. parašą jis „paėmė“ iš interneto.

V. D., savo veiksmais pagamindamas netikrą dokumentą ir jį pateikdamas Vilniaus miesto savivaldybei, pasikėsino į valdymo tvarką, atsirado reali žalos grėsmė kitų asmenų teisėms ar interesams. Nagrinėjamu atveju pateiktas dokumentas buvo svarbus, susijęs su konkrečios įmonės veikla, taip pat namo gyventojų interesais, dokumentas buvo pateiktas valstybės institucijai. Darytina išvada, kad netikro dokumento sukūrimas ir jo panaudojimas sukėlė reikšmingus teisinius padarinius. V. D. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, todėl V. D. veiksmai tinkamai ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje įstatymas numato alternatyvias bausmes – arba baudą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

V. D. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nagrinėjamu atveju nustatytas vienas pagamintas ir panaudotas netikras dokumentas. Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir kaltinamojo asmenybę: V. D. dirba, gauna legalių pajamų, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus; neteistas, baustas administracine tvarka. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. D. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali paskirti nuo 50 iki 2000 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, nežymiai didesnė nei minimali - 51 MGL - bauda už BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgus į paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl tolesnio kardomosios priemonės taikymo

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina (97 b. l.).

Dėl civilinio ieškinio

2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu D. F. pripažinta nukentėjusiąja. Byloje D. F. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią ji vertina 3000 Eur (16, 29, 33b. l.).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam asmeniui patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad D. F. dėl šio įvykio patyrė didžiulį emocinį šoką, nemigą, jautėsi sutrikusi ir pažeminta pavaldinių bei klientų akivaizdoje, jautė didžiulę įtampą dėl galimų tolimesnių padarinių. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji taip pat akcentavo, kad dėl nagrinėjamo įvykio ji jautė stresą ir nerimą.

Spręsdamas nukentėjusiajai D. F. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos (netikro dokumento pagaminimo ir jo panaudojimo) nukentėjusioji būtų patyrusi didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl kurių būtų reikšmingai pablogėjusi jos dvasinė, emocinė būsena, kad nukentėjusiajai būtų reikėję kreiptis į gydytojus, vartoti vaistus, tokių atsiradimo pasekmių nukentėjusioji objektyviais duomenimis, aplinkybėmis ar faktais nepagrindė, jų nedetalizavo nei teikdama civilinį ieškinį, nei bylą nagrinėjant teisme. Šiuo atveju civilinis ieškinys grindžiamas vien deklaratyviais ir iš esmės niekuo nepagrįstais subjektyviais nukentėjusios teiginiais. Pažymėtina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės netapačios toms, kurios nurodytos civiliniame ieškinyje minimoje teismų praktikoje.

Sutiktina, kad dėl kaltinamojo J. D. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė nepatogumus (turėjo gaišti savo laiką aiškindamasi situaciją, vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, dalyvauti teisminiuose procesuose), tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet įvertinti ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Atsižvelgiama ir į tai, kad V. D. padaryta nusikalstama veika, nors ir yra tyčinė, tačiau pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Nusikaltimu reali žala nukentėjusiosios turtinėms teisėms nepadaryta. Kaltinamasis savo kaltę pripažino nuo proceso pradžios, nesiekė išvengti atsakomybės ir dėl savo elgesio gailėjosi.

Teismas, įvertinęs neturinės žalos atlyginimo kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir mano, kad nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 300 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, 300 eurų suma bus pakankama satisfakcija nukentėjusiajai už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

Dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų

Nukentėjusioji D. F. prašo iš kaltinamojo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos iš tiesų numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atitinkama nuostata nustato procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2019 m. birželio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškino, kad teismai, priimdami nuosprendį baudžiamojoje byloje ir tenkindami pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Minimoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija išaiškino ir tai, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

Vadovaujantis aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje civiliniu ieškiniu prašoma ne tik priteisti patirtą neturtinę žalą, tačiau ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki reikalavimų įvykdymo (31 b. l.), iš V. D. taip pat priteisiamos ir procesinės palūkanos, kurios skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiosios atstovė advokatė G. K. teikdama byloje civilinį ieškinį pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiajai patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalimi, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, todėl nėra pagrindo spręsti klausimo dėl proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2700 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, V. D. skirtą baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 34 MGL (1700 eurų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios D. F. civilinį ieškinį, iš V. D. priteisti D. F. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Netenkinti nukentėjusiosios prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė