- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- 2YT-11267-375/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06930-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T.
Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Ingridai Gailevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai R. P., suinteresuotam asmeniui R. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. T., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. N. a.k(duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. N., gim. (duomenys neskelbtini)mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)), pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.
Pareiškimas grindžiamas tuo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens mama S. N.. Mama (duomenys neskelbtini)buvo sudariusi santuoką su jų tėčiu V. N., gim. (duomenys neskelbtini). Tėtis V. N. (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu tėvai įgijo gyvenamąją namą adresu (duomenys neskelbtini). Mirus tėčiui mama į notarų biurą dėl palikimo nesikreipė, nes manė, kad savaime suprantama, kad po sutuoktinio mirties jų bendras turtas atitenka jai. Mama liko gyventi tame name, mokėjo už jį mokesčius, prižiūrėjo, tvarkė. Mirus mamai pareiškėja su seserimi kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau negali priimti palikimo, kadangi mama nebuvo priėmusi palikimo po tėčio mirties. Kadangi terminas priimti palikimą po tėčio mirties yra seniai praėjęs, o mama yra mirusi, reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. N. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. N. mirties faktiškai pradėjusi likusį turtą valdyti.
Tiek tėvo gimimo liudijime, tiek mirties liudijime nurodyti jo asmens duomenys – V. N., J. gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta –(duomenys neskelbtini). Santuokos liudijime yra nurodyta, kad S. K. ( N.) (duomenys neskelbtini)sudarė santuoką su V. N. (po santuokos sudarymo nurodyta pavardė N.), J., gim.(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dėl civilinės būklės aktų ištaisymo kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą su prašymu ištaisyti įrašą santuokos liudijime. Civilinės metrikacijos įstaiga ištaisė įrašus nurodydama tėvo asmens duomenis – V. N., motina – S. N.. Teismui pateikia duomenis (gimimo liudijimus, mirties liudijimus bei pažymą apie santuokos sudarymą jau su ištaisytais tėvų asmens duomenimis).
Suinteresuotas asmuo su pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
Atsiliepime (29 b.l.) ir posėdžio metu nurodė, kad patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvas V. N. ( 13 b.l.). Po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (16 b.l.). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuoto asmens mama S. N. (10 b.l.). Tėvai santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini) (14 b.l.). Tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo gyvenamąjį namą su kiemo statiniais adresu (duomenys neskelbtini) ( 7 b.l.). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos ir suinteresuoto asmens mama S. N. , po sutuoktinio, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvo V. N. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ( CPK 445 str.).
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvų asmens duomenys civilinės būklės aktuose (gimimo liudijimuose, mirties liudijimuose, pažymoje apie santuokos sudarymą) yra nurodyti skirtingai : S. N.- S. N., N. V. - V. N. , V. N.. Pareiškėja kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą ir duomenys buvo ištaisyti, todėl ir teismo sprendime nurodomi dokumentai su ištaisytais pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvų asmens duomenimis.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą ( t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui apreiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str.2 d.). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 str. 1 d. nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu ( valdo, naudoja, ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.;). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog po tėvo V. N. mirties mama S. N. faktiškai priėmė palikimą, nes ir toliau gyveno jai ir mirusiajam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklaususiame name (duomenys neskelbtini), juo naudojosi , jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontavo , toliau naudojosi namuose likusiu bendru turtu (namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis) patvirtino į bylą pateikti įrodymai - pažymos iš paslaugas teikiančių įmonių :AB Lesto (23 b.l.), UAB“Kauno vandenys“ (24 b.l.), suinteresuotas asmuo, pareiškėjos sesuo R. T. paaiškinimai bei posėdyje apklaustų liudytojų J. V. bei D. B. parodymai ( CPK 178, 186, 189, 197 str.).
Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos ir suinteresuoto asmens mama S. N. po savo sutuoktinio, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens tėvo V. N. mirties turtą valdė, naudojo , prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu t.y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo V. N. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas ( CK 5.50, 5.51 str., CPK 442 str. 1p., 444 str. 2 d. 8 p., 446 - 448 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259,260, 263-270 , 448 str. teismas nuspren dž i a:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. N. a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. N. gim. (duomenys neskelbtini)mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti .
Juridinę reikšmę turtintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.