Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-08-25 · Civilinė byla Nr. e2S-545-372/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-25
Bylos Nr.
e2S-545-372/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kaimiškas dūmas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-545-372/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02803-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.13.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 25 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6887-907/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaimiškas dūmas“ dėl subnuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu; dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kaimiškas dūmas“ dėl subnuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu; dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo. Ieškinyje ieškovė prašė teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės vienašalį 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. 2018/PVĮ-26 prieš terminą nutraukimą nuo 2021 m. birželio 12 d. pagal atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. 2019/PVĮ-30 nutraukimas“, kurį ieškovė gavo 2021 m. balandžio 30 d.; priteisti iš atsakovės 275,85 Eur skolos, 7,83 Eur delspinigių bei procesines 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei išsikelti iš pagal 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutartį Nr. 2018/PVĮ-26 nuomojamos prekybinės vietos bei grąžinti ieškovei pagal subnuomos sutartį atsakovės išsinuomotus prekybinę vietą bei įrangą.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė sieks išsikelti iš prekybinės vietos bei ją su įranga grąžinti ieškovei, tai patvirtina atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. raštas „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. 2019/PVĮ-30 nutraukimas“, kurį ieškovė gavo 2021 m. balandžio 30 d. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė informavo ieškovę 11 dienų po sutarties 1.6 punkte numatyto termino dėl informavimo apie sutarties nebepratęsimą, todėl sutartis laikoma pratęsta dar 2 metų laikotarpiui (iki 2023 m. birželio 19 d.). Atsakovės veiksmai, išsikeliant iš prekybinės vietos bei ją su įranga grąžinant ieškovei, reikštų konkrečią žalą ieškovei, kuri (kol civilinė byla būtų nagrinėjama) tik augtų – ieškovė negautų konkrečių pajamų už prekybinę vietą bei įrangą (nors pagal sutartį tokias pajamas turi teisę gauti iki 2023 m. birželio 19 d.), taip pat ieškovei nebūtų dengiamos išlaidos, kurias atsakovė yra įsipareigojusi dengti pagal sutartį iki 2023 m. birželio 19 d.

4. Ieškovė nurodė, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų užkirstas kelias žalai atsirasti, taigi ir aplinkybėms, kurios turės įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui. Status quo padėties išlaikymas iki teismas priims sprendimą leistų ieškovei, priėmus jai palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas ir nebus padaryta didelės turtinės žalos, būtų išvengta naujų ginčų tarp šalių ir civilinių bylų nagrinėjimo. Ieškovės vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikšto ieškinio reikalavimo pobūdį ir mastą, nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartimi nutarta ieškovės UAB „VAV investicija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Kaimiškas dūmas“ atmesti.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui; nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus jai palankų teismo sprendimą, atsakovė jo nevykdys (sprendimo vykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas), nepateikė duomenų, kad atsakovė būtų nepajėgi grąžinti ieškovei skolą. Teismas pažymėjo, jog ieškovės argumentas, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti galimos žalos ateityje atsiradimo ir neigiamų pasekmių susidarymo, t. y. galbūt ateityje kilsiančių naujų teisminių ginčų, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatoms, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti sprendimo privalomumą kitoje byloje.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo uždrausti išsikelti ir grąžinti vietą bei įrangą, tačiau nepagrindė, kaip jai tokiu atveju žala atsirastų ar padidėtų. Teismo vertinimu, ieškovė galėtų sėkmingai sudaryti naujas subnuomos sutartis su naujais nuomininkais ir gautų lygiai tokį patį pelną ar galbūt net ir didesnį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tokiu reikalavimu siekia apriboti atsakovės judėjimo laisvę, laisvę pasirinkti darbo vietą, kas akivaizdžiai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.

8. Teismas akcentavo, jog neišsprendus ginčo tarp šalių, ieškovė savo prašymu siekia, kad teismas suteiktų jai galimybę toliau tęsti subnuomos sutartį, sudarytą su atsakove, ir gauti su tuo susijusias sumas, t. y., siekia, kad teismas pasisakytų dėl jos pareikšto reikalavimo dėl subnuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad neišsprendęs bylos iš esmės, negali dėl to pasisakyti, todėl šioje proceso stadijoje yra netikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties ieškovė (apeliantė) UAB „VAV investicija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti atsakovės atliktą sutarties vienašalį nutraukimą prieš terminą neteisėtu ir negaliojančiu iš esmės reiškia, kad ieškovė reikalauja, jog atsakovė visiškai įvykdytų sutartinę prievolę, kylančią iš subnuomos teisinių santykių, natūra, todėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinys yra tiesiogiai susijęs su būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo užtikrinimu, nes jomis yra užtikrinamas būtent ieškovės reikalavimo, pareikšto šioje civilinėje byloje, įvykdymas, taip garantuojant būsimo teismo sprendimo privalomumą. Atsakovei išsikėlus iš pagal sutartį nuomojamų patalpų bei grąžinus ieškovei pagal sutartį išsinuomotus prekybinę vietą bei įrangą, atsakovė faktiškai įgyvendintų savo siekį nevykdyti iš sutarties kylančių prievolių natūra ieškovės naudai, taip byloje būtų sudaryta faktinė situacija, jog ieškovė siekia teismo sprendimo, nustatančio, kad atsakovė vykdytų prievolę natūra, tačiau atsakovė prievolių nuo 2021 m. birželio 12 d. nevykdytų. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo realus įvykdymas būtų labai problematiškas.

9.2. Ieškovės pareikšto reikalavimo, kad atsakovė įvykdytų sutartinę prievolę natūra, bei šį reikalavimo įvykdymą užtikrinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašymas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. Teismo motyvai, kad ieškovė galėtų sėkmingai sudaryti naujas subnuomos sutartis su naujais nuomininkais ir gautų lygiai tokį pat pelną ar galbūt net didesnį, remiasi niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir formuoja ydingą praktiką, kadangi taip sukuriamas lengvas būdas pažeisti vieną iš pamatinių sutarčių teisės principų – pacta sunt servanda – dėl skolininkų subjektyvaus nenoro vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.213 straipsnio 2 dalies normos esmei.

Šalies argumentai

9.3. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, kas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė UAB „Kaimiškas dūmas“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti galioti, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Šioje bylos stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė bent tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl nėra pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins būsimo teismo sprendimo vykdymo, nes ieškiniu ieškovė atsakovei nereiškia prevenciniam ieškiniui būdingų reikalavimų uždrausti atsakovei atlikti veiksmus (išsikelti iš pagal sutartį nuomojamos prekybinės vietos bei grąžinti ieškovei pagal sutartį išsinuomotą prekybinę vietą ir įrangą), toks reikalavimas, prieštaraujantis sutarties laisvės principui, net negali būti prevencinio ieškinio dalyku. Net teismui ir tenkinus reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, atsakovė niekaip nebus įpareigota fiziškai likti ir vykdyti veiklą ieškovės nuomojamoje prekybinėje vietoje, naudoti ieškovės įrangą.

10.3. Civiliniuose teisiniuose santykiuose prieš asmens valią negalima jo priversti (įpareigoti) vykdyti sutartį, taip pat ir pratęsti pasibaigusią sutartį. Net teismui patenkinus ieškovės prašymą ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, tokio teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, kadangi negalima priversti kitos šalies dalyvauti sutartiniuose civiliuose santykiuose prieš jos pačios valią ir priversti ją vykdyti (natūra). Atsakovė nėra įsipareigojusi ir neprivalo pratęsti terminuotos sutarties termino, o atitinkamas ieškovės reikalavimas visiškai nepagrįstas. Ieškovė faktiškai siekia apriboti atsakovės judėjimo laisvę, laisvę pasirinkti darbo vietą, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Tad akivaizdu, kad nėra ir antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

10.4. Apeliacinės instancijos teismo atskirojo skundo išnagrinėjimo metu atsakovė, pasibaigus sutarties terminui (2021-06-19), jau faktiškai bus išsikėlusi iš prekybinės vietos ir ją kartu su prekybine įranga bus perdavusi ieškovei, todėl ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebeteks prasmės ir tikslo, jų retrospektyviai nebus galimybės įgyvendinti, todėl net teismui tenkinus tokį prašymą, atitinkamos teismo nutarties vykdymas dėl šios priežasties bus neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

12. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.

14. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

16. Susipažinęs su ieškovės UAB „VAV investicija“ ieškiniu bei jo priedais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, jog ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus, taigi egzistuoja pirma prieš tai minėta sąlyga.

17. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.

18. Nagrinėjamu atveju teismui sprendžiant kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

19. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nurodė, kad atsakovės veiksmai, išsikeliant iš prekybinės vietos bei ją su įranga grąžinant ieškovei, reikštų konkrečią žalą ieškovei, kuri tik augtų – ieškovė negautų konkrečių pajamų už prekybinę vietą bei įrangą, taip pat ieškovei nebūtų dengiamos išlaidos, kurias atsakovė yra įsipareigojusi dengti pagal sutartį iki 2023 m. birželio 19 d. Ieškovės vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užkirstas kelias žalai atsirasti, taigi ir aplinkybėms, kurios turės įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui; Status quo padėties išlaikymas iki teismas priims sprendimą leistų ieškovei, priėmus jai palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas ir nebus padaryta didelės turtinės žalos, būtų išvengta naujų ginčų tarp šalių ir civilinių bylų nagrinėjimo.

20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

21. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, jog jos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinys yra tiesiogiai susijęs su būsimo teismo sprendimo realaus įvykdymo užtikrinimu, nes jomis yra užtikrinamas būtent ieškovės reikalavimo, pareikšto šioje civilinėje byloje, įvykdymas, taip garantuojant būsimo teismo sprendimo privalomumą. Ieškovės vertinimu, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus jai palankų sprendimą, jo realus įvykdymas būtų labai problematiškas; prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, kas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

22. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinyje prašo teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ vienašalį 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. 2018/PVĮ-26 prieš terminą nutraukimą nuo 2021 m. birželio 12 d. pagal atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2021 m. balandžio 15 d. raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. 2019/PVĮ-30 nutraukimas“, kurį ieškovė gavo 2021 m. balandžio 30 d. Ieškovė taip pat prašo uždrausti atsakovei išsikelti iš pagal 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutartį Nr. 2018/PVĮ-26 nuomojamos prekybinės vietos bei grąžinti ieškovei pagal minėtą subnuomos sutartį atsakovės išsinuomotus prekybinę vietą bei įrangą.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus ieškovės reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad teismas suteiktų jai galimybę toliau tęsti subnuomos sutartį, sudarytą su atsakove, ir gauti su tuo susijusias sumas, t. y., siekia, kad teismas pasisakytų dėl jos pareikšto reikalavimo dėl subnuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Kaip jau minėta – spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

24. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė svarių argumentų, kurie pagrįstų jos nurodytas aplinkybes, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išvengti galimos žalos ateityje atsiradimo ir neigiamų pasekmių susidarymo, nėra pakankamai pagrįsti ir sudarantys pagrindą spręsti dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

25. Taip pat pažymėtina, jog iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė atsisakė priimti atsakovės grąžinamą prekybinę vietą ir įrangą, tačiau faktiškai nuomojamą turtą atsakovė „atlaisvino“ 2021-06-19, t. y. paskutinę sutarties termino dieną. Esant tokioms aplinkybėms, pritartina atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės nebetenka prasmės ir tikslo.

26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Dėl šių argumentų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Birutė Simonaitienė