Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam T. K., jo gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, Nukentėjusiam E. A., jo atstovui advokatui Kęstučiui Šlitui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. K. gynėjo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą dėl 2010 m. gegužės 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 4 m. laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 str. 9 ir 4 dalių tvarka skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2009 m. gegužės 25 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metai laisvės atėmimo.

Tenkinti civiliniai ieškiniai ir iš nuteistojo T. K. priteista 5474 lt. Valstybinei ligonių kasai bei 40.000 lt neturtinei žalai atlyginti ir 1090 lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiam E. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. pagal LR BK 135 str.1 d. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 17 d. apie 23.30 val., Kaune, pėsčiųjų take tarp P. L. g. namų Nr. 41 ir Nr. 45, tarpusavio konflikto metu ne mažiau kaip 3 kartus tyčia dūręs peiliu nukentėjusiam E. A. į kairę krūtinės ląstos pusę ir padaręs jam durtinę pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su diafragmos ir skrandžio pažeidimais, lydimais kraujavimo į kairės krūtinplėvės ertmę, pooperacinės žaizdos supūliavimo bei aklas durtines – pjautines žaizdas, tyčia sunkiai sutrikdė A. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Teismo nuosprendis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keistinas.

Specialisto išvados aktu konstatuota, kad ne mažiau trijų trauminių poveikių aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu pasėkoje dėl kiauryminės durtinės – pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pusėje su diafragmos bei skrandžio pažeidimu ir šiuos sužalojimus lydimų kraujavimo į krūtinplėvės ertmę bei pooperacinio supūliavimo, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio E. A. sveikata (t.1, b.l. 41-42).

Teismas nuteistajam T. K. inkriminuotas nusikaltimo padarymo aplinkybes ištyrė visapusiškai ir pagrįstai jo veiksmų nelaikė būtinąja gintimi.

Būtinoji gintis – tai tam tikras atkirtis pavojingam, realiam ir akivaizdžiam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. BK 28 str. būtinąja gintimi laiko tokią neperžengiant būtinos ginties ribų nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką, kurią asmuo padaro gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises ...... nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kad tarp nuteistojo T. K. ir nukentėjusio E. A. kilo tarpusavio konfliktas, patvirtina ne tik jų, bet ir liudytojų V. P. ir L. S. parodymai. Apie tarp nuteistojo ir nukentėjusio kilusio konflikto pradžią visų jų parodymai yra daugmaž vienodi.

Pasak nukentėjusio E. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme duotų parodymų, jam kalbantis su liudytoju V. P., kaltinamasis T. K., įsikišęs į pokalbį, jį pastūmė. Šis jį stūmė atgal. Abu apsistumdė ir apsižodžiavo (t.1, b.l. 16-17, 19, 83, 124-125). Pasak nuteistojo T. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme duotų parodymų, jam į nuteistojo klausimą (neprisimena į kokį) atsakius (ką atsakė neprisimena), o nukentėjusiam į tai ant jo pasakius „ daunas, asilas, ką čia šneki“, „gaidy, nesikišk į pokalbį“, abu jie žodžiavosi necenzūriniais žodžiais (t.1, b.l. 56-57, 122-126). Pasak liudytojo V. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme duotų parodymų, nuteistasis su nukentėjusiuoju dėl kažko susiginčijo, tarp jų prasidėjo konfliktas. Į jo prašymą apsiraminti, abu jie nereagavo (t.1, b.l. 51-52, 167-168). Pasak liudytojos L. S. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisme duotų parodymų, kaltinamasis su nukentėjusiu konfliktavo, barėsi, stumdėsi (t.1, b.l. 49-50, 125-126).

Visų šių asmenų parodymai jų apie tolesnę įvykio raidą, skiriasi.

Duodamas parodymus 208 m. rugpjūčio 1 d., nuteistasis T. K. parodė, po nukentėjusio žodžių gavęs smūgį į veidą bei spyrį į petį, jis, atsiminęs, jog nukentėjęs yra lankęs „Muay thay“ ir gali jį sumušti, išsitraukė peilį bei 1 kartą juo nukentėjusiam dūrė į pilvą. Duodamas parodymus 2009 m. kovo 5 d. nuteistasis T. K. tvirtino, kad po smūgio ir spyrio sekė smūgių kruša, tad jis, gindamasis, išsitraukęs žvejybai pirktą peilį ir mosuodamas juo, nematydamas kur dursto, pataikė į šoną. Duodamas parodymus tiek 2008 m. rugpjūčio 7 , tiek ir 2009 m. balandžio 27 dienomis, nukentėjęs E. A. parodė, kad, kalbėdamasis, pajutęs smūgius į krūtinę bei pažastį, traukėsi. Traukdamasis, gavo smūgį į šoną ir susmuko.

Liudytojai V. P. ir L. S. tolimesnę įvykio raidą matė epizodiškai.

Pasak liudytojo V. P. 2008 m. liepos 21 d. bei 2010 m. balandžio 27 d. duotų parodymų, nuteistajam su nukentėjusiu pradėjus ginčytis, jis nuo jų pasitraukė į šoną ir mobiliuoju telefonu rašė bei skaitė gautas žinutes. Matė, kad nukentėjęs sudavė nuteistajam ir spyrė į šoną ar pilvą, o baigęs rašyti žinutę, pamatė, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiam į pilvą. Nukentėjęs susilenkęs ėmė bėgti. Jam pradėjus prie jų eiti, nuteistasis nukentėjusiam sudavė į pilvą trečią kartą.Pasak liudytojos L. S. tiek 2008 m. liepos 18 d. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir 2009 m. balandžio 27 d. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, ji, prie laiptinės rišdamasi batą, atsisuko ir pamatė, kad nukentėjusysis eina atbulas, nuteistasis seka paskui jį, o liudytojas V. P. stovi ir kažką daro su telefonu. Jai priėjus, nukentėjęs į ją atsirėmęs, pasakė, kad jį nudūrė. Nuteistojo rankoje ji pamatė peilį.

Būtinoji gintis galima gali būti tik nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, kai viena iš šalių smurto naudoti nesiruošė, bet smurtą panaudojo jį dėl netikėto užpuolimo.

Šiuo konkrečiu atveju, visa įvykio eiga akivaizdžiai rodo, kad šioje konkrečioje situacijoje, vienas kito atžvilgiu elgdamiesi agresyviai, konflikto iniciatoriais buvo ir nuteistasis T. K., ir nukentėjusysis E. A.. Abiejų jų konfliktą, prasidėjusį tarpusavio apsižodžiavimais, tęsė jų apsistumdymai bei po jų sekęs nukentėjusio E. A. smūgis nuteistajam T. K. į veidą ir spyris į petį, o užbaigė po to sekę nuteistojo T. K. veiksmai – lenktinio peilio iš kišenės išsiėmimas, jo atlenkimas ir dūriai nukentėjusiam E. A. juo.

Duomenų, kad po smūgio ir spyrio sudavimo nukentėjusysis E. A. prieš nuteistąjį būtų toliau vartojęs smurtą ar grasinęs juo, nėra. Nukentėjusysis E. A. įvykio metu buvo labai girtas. Tai rodo ne tik paties nukentėjusio E. A., bet ir nuteistojo T. K. bei liudytojo V. P. parodymai. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, tiek nukentėjusio suduotu smūgiu, tiek ir jo spyriu nuteistajam T. K. jokie kūno sužalojimai padaryti nebuvo. Tai reiškia, kad faktiškai, nukentėjusio suduoti smūgis bei spyris nebuvo stiprūs ir susidariusioje situacijoje realus kėsinimasis į nuteistojo gyvybę ar sveikatą objektyviai neegzistavo. Nuteistojo T. K. parodymai apie tai, kad jis, būdamas išgėręs, su savimi turėtą peilį išsitraukė ir juo nukentėjusiam E. A. po šio suduotų smūgio bei spyrio dūrė, manydamas, jog „Muay thay“ užsiėmimus lankęs nukentėjusysis gali jį sumušti, rodo, kad sunkaus kūno sužalojimo nukentėjusiam padarymo metu kėsinimasis į nuteistojo T. K. sveikatą ar gyvybę egzistavo tik nuteistojo T. K. vaizduotėje ir todėl, šiuo konkrečiu atveju, nuteistojo T. K. veiksmuose būtinosios ginties nebuvo. Būtent todėl nėra nuteistojo T. K. veiksmuose ir būtinosios ginties ribų peržengimo, tad jo gynėjo advokato T. Vildžiūno skundas šioje dalyje yra nepagrįstas.

Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama gali būti tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia yra numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje. BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta yra tik laisvės atėmimo iki 10 m. bausmė. Skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, galima tik įstatymų numatytais atvejais. Nuteistojo T. K. padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Sąlygų, leidžiančių keisti ar švelninti bausmės rūšį, buvimas, nekonstatuotas, tad už šios nusikalstamos veikos padarymą, laisvės atėmimo bausmės rūšis nuteistajam T. K. paskirta pagrįstai ir savo rūšimi ši bausmė nėra aiškiai neteisinga.

BK 61 str. įpareigoja skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio ir atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių buvimą.

Atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistojo T. K. nei atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatė. Tokia teismo išvada nepagrįsta.

Duomenys byloje rodo, kad savo kaltės, peiliu sužalojus nukentėjusį E. A., nuteistasis T. K. neneigė ir pilnai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu ir savo poelgį visą laiką vertino neigiamai. Ikiteisminio tyrimo metu, jo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, pripažintas buvo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad nuteistasis T. K., prisipažindamas kaltu bei gailėdamasis, savaip interpretuoja nukentėjusio E. A. sužalojimo padarymo aplinkybes bei priežastis, jo prisipažinimo kaltu ir gailėjimosi nepanaikina. Aukščiausio teismo formuojama praktika taip pat rodo, kad, kaltininkui pripažįstant esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininkas laikomas prisipažįstančiu padarius nusikalstamą veiką, tad, nuteistojo T. K. gynėjo advokato T. Vildžiūno skundas šioje dalyje yra pagrįstas, teismo nuosprendis, šioje dalyje, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keistinas ir nuteistojo T. K. prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. p.2).

BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko ir padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą savo noru. Bylos duomenys rodo, kad nukentėjusiam E. A. nuteistasis padarė ir turtinę, ir neturtinę žalą. Dalį padarytos žalos, t.y. padarytą turtinę žalą, nuteistasis T. K. nukentėjusiam pilnai savo noru atlygino iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo. Dalies padarytos žalos atlyginimas savo noru, nuteistąjį apibūdina teigiamai bei parodo, kad savo padarytus prieš nukentėjusį veiksmus, jis pripažįsta ir sukeltas pasekmes stengiasi pašalinti, tad ir šioje dalyje nuteistojo T. K. gynėjo advokato T. Vildžiūno skundas taip pat pagrįstas bei tenkintinas ir, teismo nuosprendis, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, keistinas, nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstant turtinės žalos savo noru atlyginimą.

Nustačius nuteistojo T. K. veiksmuose dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir, įvertinus teismo nuosprendžiu nustatytas kitas bausmės skyrimo aplinkybes, šioje dalyje nuteistojo T. K. gynėjo advokato T. Vildžiūno skundą tenkinant, už nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam T. K. paskirta bausmė mažintina.

Nuteistojo T. K. gynėjo advokato T. Vildžiūno skundo teiginiai, kad nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ir nukentėjusio provokuojantis ar rizikingas elgesys, nepagrįsti. Konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusio prasidėjo dėl jų abiejų veiksmų. Abu jie tarpusavyje žodžiavosi ir stumdėsi. Abu jie tokių savo tarpusavio veiksmų nenutraukė netgi prašant liudytojui V. P., tad akivaizdu, kad abiejų jų elgesys vienas kito atžvilgiu buvo provokuojantis, todėl pagrindo vien tik nukentėjusio E. A. elgesį laikyti provokuojančiu ar rizikingu, nėra.

E. A. dėl sunkaus kūno sužalojimo jam padarymo, buvo operuotas ir gydytas. Akivaizdu, kad dėl šiuo nusikaltimu jam padaryto sunkaus kūno sužalojimo, nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus, ir dvasinius išgyvenimus, ir fizines kančias. Teismas, skundžiamu nuosprendžiu, vietoje nukentėjusio E. A. prašyto 60.000 lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, konstatavo jam 40.000 lt neturtinės žalos padarymą ir šiai sumai patenkino civilinį ieškinį. Teismų formuojama praktika rodo, kad priteistos neturtinės žalos dydis šios kategorijos bylose svyruoja nuo 10.000 lt. iki 80.000 lt, o josios vidurkis yra 40.000 lt, tad, teismo nustatytas padarytos neturtinės žalos dydį, nėra aiškiai per didelis ir, nustatydamas tokį dydį, teismas baudžiamųjų įstatymų reikalavimų nepažeidė, CK 6.250 str. nuostatas taikė teisingai.

Prašydamas civilinį ieškinį šioje dalyje mažinti, apeliantas tokio prašymo įstatymo nustatyta tvarka motyvuotai nepagrindžia. Skundo teiginys, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiam padaryto sužalojimo sunkumą, yra paneigtas sužalojimo sunkumo laipsnį konstatavusia specialisto išvada. Skunde apelianto išdėstyti neturtinės žalos nustatymo aspektai, savo turiniu tėra tik teorijos tuo klausimu išdėstymas. Nesutikimas su iš nuteistojo priteistos neturtinės žalos dydžiu, įstatymo nustatyta tvarka nemotyvuotas. Prašymas teismo priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti, įstatymo nustatyta tvarka taip pat motyvuotai nepagrįstas, tad šioje dalyje apelianto skundas laikytinas deklaratyviu ir netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.

nutarė:

Nuteistojo T. K. gynėjo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir 2010 m. gegužės 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Pripažinti T. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei tai, kad jis iš dalies padarytą žalą nukentėjusiam E. A. atlygino.

Nuteistajam T. K. pagal BK 135 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų metų.

Sumažintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę BK 63 str. 4, 9 dalių tvarka iš dalies sudedant subendrinti su 2009 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. ir 138 str. 2 d. 8 p. paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejus metus septynerius mėnesius laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.