Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-30 · Civilinė byla Nr. e2S-2402-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
e2S-2402-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19916-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Pareiškėjas
G. J.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2404-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19916-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas G. J. kreipėsi į teismą, prašydamas nuosavybės teisių į naudojamą asmeninio ūkio žemę įsigijimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas naudojasi asmeninio ūkio žemės sklypais Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2 (0,6689 ha), kurie suprojektuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės Pašlaičių seniūnijos Gineitiškių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakė priimti.

3. Teismas sprendė, kad pareiškimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.

4. Teismas pripažino, kad pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas naudojasi asmeninio ūkio žemės sklypais Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2 (0,6689 ha), kurie suprojektuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės Pašlaičių seniūnijos Gineitiškių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo būdai.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ignoruoja kitų valstybės institucijų ankstesnius sprendimus yra pagrindas kreiptis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus arba ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, tačiau tai negali būti pagrindu kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Savo esme pareiškėjo prašymas yra ne dėl buvusio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai nėra išlikę tai patvirtinantys dokumentai, o pareiškėjas siekia, kad teismas priimtų kitokį sprendimą dėl jo žemės plotų, nei jį šiuo metu priima ir traktuoja suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, t. y. savo esme byloje kyla ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veikų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškimas yra nenagrinėtinas teisme jau jo priėmimo stadijoje, skundžiama nutartimi iš esmės išsprendė byloje keliamą klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galimybės. Būtent pareiškimo priėmimo klausimo sprendimo stadijoje teismas tik patikrina, ar jis atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau jokie įrodymai ar su procesiniu dokumentu pateikti duomenys negali būti vertinami.

6.2. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, aplinkybę kad G. J. šeimai asmeniniam ūkiui buvo skirta 0,50 ha plotas, o 2 – 3 ha plotas jau buvo suteiktas anksčiau, supranta kaip 0,5 ha žemės suteikimą, nes akcentuoja tik paskutinę sprendimo priedo lentelės grafą apie 0,5 ha suteikimą. Tačiau kyla neaiškumų dėl antrosios minėto sąrašo grafos įrašo, kad G. J. priklauso 2 - 3 ha. Šią grafą galima aiškinti tiek kaip fakto, kad iki Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu priėmimo G. J. jau buvo suteikta 2-3 ha žemės (ką siekia įrodyti pareiškėjas), nurodymą, tiek kaip vertinimą, jog G. J. pagal teisės aktus galėjo būti suteikta 2-3 ha žemės. Dėl to minėto sprendimo nuostatas būtina vertinti kitų įrodymų, tiek rašytinių, tiek liudytojų parodymų, tiek to laikmečio ir jo metu vykusių procesų kontekste, o tai galima tik nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą dėl G. J. suteikta asmeninio žemės kiekio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

10. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, išsprendė byloje keliamą klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galimybės. Tačiau su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

11. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009). Taigi, prieš priimdamas pareiškimą teismas privalo įvertinti anksčiau išdėstytas aplinkybes. Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje vertino kai kurias aplinkybes, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas pasisakė dėl bylos esmės.

12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas naudojasi asmeninio ūkio žemės sklypais Nr. 719-1-1 (1,1241 ha), Nr. 719-1-2 (0,1998 ha) ir Nr. 719-2 (0,6689 ha), kurie suprojektuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1665 patikslintame Vilniaus miesto kadastro vietovės Pašlaičių seniūnijos Gineitiškių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, prieštarauja CPK 444 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo būdai. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Pats pareiškėjas pateiktame pareiškime iš esmės nurodo, kad yra dokumentai, patvirtinantys pareiškėjui asmeniniam ūkiui skirtą žemės sklypo plotą, taigi, šiuo atveju pareiškimas neatitinka vienos iš minėtų aplinkybių, kad pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmais, o tai, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas kreiptis dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus arba ginčyti šios institucijos priimtus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, tačiau tai negali būti pagrindu kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

13. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė