Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Vaidos Baumilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Dyburienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis skirta bausmė, iš dalies subendrinta su 2024 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 5 mėnesiai 26 dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. Š. nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugsėjo 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta konfiskuoti S. N. priklausantį automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu nuspręsta įpareigoti K. Š. per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholio prevencijos programoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis K. Š. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog nuteistasis gydosi nuo priklausomybių. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą, papildomai nurodė, jog nuteistasis gydosi ir buvo pateikti tai patvirtinantys dokumentai, tačiau šios aplinkybės buvo žinomos ir pirmos instancijos teismui, bet teismas to nelaikė išskirtinėmis sąlygomis, kad būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės.

8. Sprendžiant apeliaciniu skundu keliamą klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, kurie įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

10. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu K. Š. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam laisvės atėmimo terminui (terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis), pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki 2 metų).

12. Vertinant K. Š. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – tai, jog K. Š. padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis šiuo nuosprendžiu pripažintą nusikaltimą įvykdė ne tik, kad neišnykus ankstesniam teistumui, tačiau būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, baustas administracine tvarka.

13. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra tinkamai individualizuota, nes ji atitinka BK 41 straipsnio, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus. Įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės ir jos dydžio, bei pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmės ir jos dydžio pritaria iš esmės.

14. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl K. Š. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog jis naują nusikaltimą įvykdė būdamas ne tik ankščiau teistas, tačiau ir būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinio paleidimo laikotarpiu, kai jam buvo uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus. Tai rodo, jog taikytas lygtinis paleidimas nuteistajam ilgalaikės teigiamos įtakos nepadarė, nes nuteistasis vėl padarė naują, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri padaryta, taipogi kaip ir prieš tai buvusi veikia, apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis dirba pagal verslo liudijimą, gydosi priklausomybę alkoholiui, rūpinasi artimaisiais, kas jį charakterizuoja teigiamai, tačiau šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nuteistojo nuo nusikaltimo padarymo nesulaikė, ypač žinant, jog jis, nusikaltimo padarymo metu buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir stebimas probacijos pareigūnų, tačiau ir tai jo nesulaikė nuo teisės pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio ir tai nuteistąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip linkusį nusikalsti asmenį. Kartu tai patvirtina, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė ir taikytas lygtinis paleidimas savo tikslų nepasiekė, kadangi nusikalstamas nuteistojo elgesys nesikeičia, vėl įvykdyta nauja nusikalstama veika. Visos šios aplinkybės rodo, kad pagrįstai nuteistajam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, nes priešingu atveju, skyrus švelnesnę bausmę, nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis, įvertinus padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą yra adekvatus ir neprieštaraujantis įstatymo reikalavimams. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, K. Š. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

16. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog BK 75 straipsnio nuostatos, atsižvelgus į skundžiamame nuosprendyje nurodytus laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus, pagrįstai nebuvo taikytos. Pažymėtina, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Nuteistasis 2025 m. sausio 27 d. buvo paleistas lygtinai, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės, skirtos 2024 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu, todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2024 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėjo dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės (3 mėnesius), bei nuteistajam skyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 5 mėnesius 26 dienas laisvės atėmimo. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu veika buvo padaryta 2025 m. rugsėjo 11 d. dar neatlikus paskirtos ankstesniu nuosprendžiu bausmės, lygtinio paleidimo metu, nuteistajam esant probacijos priežiūroje. Skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinus su minėtu 2024 m. vasario 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu skirta neatlikta bausmės dalimi, apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai, atsižvelgęs į skundžiamame nuosprendyje nurodytus laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus, konstatavo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, dėl ko netaikė BK 75 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad nuteistajam ankstesniu nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausmė, vėliau taikytas lygtinio paleidimo institutas, taip pat nuteistojo skunde minimos aplinkybės apie jo rūpinimąsi artimaisiais, ar darbą, nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, o priešingai nuteistasis jokių išvadų nedarė, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir prižiūrimas probacijos pareigūnų padarė naują nusikalstamą veiką, ją padarė, būdamas vėlgi apsvaigęs nuo alkoholio, kas rodo nuteistojo cinizmą, požiūrį į įstatymus, nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naują nusikalstamą veiką, būdamas neblaivus. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, K. Š. ankstesnis teistumas, naujos nusikalstamos veikos padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu, šio instituto neefektyvumas ir kitos aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

17. Taip pat, šiuo atveju atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 4 dalimi ir BK 54 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą (ankščiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu), tai, kad po ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo bei taikytos jam bausmės, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, padarė naują nusikalstamą veiką, įvertinus veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam subendrintos bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

18. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad 2025 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant K. Š. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo K. Š. apeliacinis skundas atmestinas ir 2025 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.