- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-1278-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- G. E.
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Vytautas Tučkus
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei G. E., atsakovui V. R., jo atstovui advokatui Vytautui Tučkui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-329-179/2009 pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui V. R., institucija, duodanti išvadą, Alytaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo ir materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. E. 2008 m. birželio 6 d. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 2-3) prašydama nustatyti, kad A. Br., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovo V. R. išlaikymą sūnui A. B. po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu susipažino 1995 m. pradžioje kavinėje, toliau vakarą pratęsė prie ežero. Tuo metu su atsakovu turėjo lytinius santykius. Po trijų mėnesių suprato, kad nuo atsakovo pastojo ir apie tai pasakė atsakovui, tačiau šis buvo nepasiruošęs auginti vaikus. Nėštumo nenutraukė nes jau buvo per vėlu. Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, kas sudaro 14 400 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, priteisė iš V. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B. kas mėnesį po 400,00 Lt periodinių išmokų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2005-06-06 iki 2008-06-06 keturiolika tūkstančių keturis šimtus (14 400) litų. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną G. E. Teismas nurodė išieškojimą dėl išlaikymo pradėti nuo 2008-06-06 bei priteisė iš V. R. G. E. 900,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 244,00 Lt žyminio mokesčio bei 19,00 Lt turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Teismas rėmėsi šalių paaiškinimais, iš kurių matyti, kad šalys 1995 m. vasarą turėjo lytinius santykius, ieškovė 1996-02-22 pagimdė nuo atsakovo V. R. sūnų A. B. Paskyrus DNR ekspertizę, konstatuota, kad V. R. yra vaiko A. B. tėvas su 99,99999 procentų tikimybe (b. l. 55-62). Kadangi pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada, pirmosios instancijos teismas laikė, kad atsakovas V. R. yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas (LR CK 3.148 str.). Atsižvelgiant į tai, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.), teismas nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis yra iš esmės minimalus, orientacinis kriterijus nustatant išlaikymo dydį CK 6.461 str. 2 d. nuostatos, kad vieno mėnesinio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu sudaro 800 Lt. Todėl vienam vaikui nustatė išlaikymą lygų 400 Lt iš kiekvieno tėvų. Teismas kritiškai vertino atsakovo atsisakymą mokėti savo sūnui didesnį negu 130 Lt mėnesinį išlaikymą pagrindžiant tuo, kad jis neranda darbo, santuokoje išlaiko nepilnametę dukrą Arniką ir dar moka išlaikymą nesantuokiniam kitam vaikui. Teismas nematė teisinio pagrindo mažinti ir taip ieškovės prašomą minimalų vaikui išlaikymą, nes ieškovė taip pat viena augina ir išlaiko neturėdama pastovaus darbo du nepilnamečius vaikus. Vaikų gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios ir turi gauti vienodą išlaikymą (LR CK 3.161 str. 5 d., 3.198 str.). Teismas taip pat nurodė, kad išlaikymas vaikui priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra šiuo atveju nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. R. apeliaciniu skundu (b. l. 108-110) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini) priteisimo kas mėnesį po 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis bei 14 400 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priimti naują sprendimą priteisiant po 130 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų sūnaus A. B. išlaikymui. Nurodė, kad byloje yra pateikęs dokumentus, kad be šioje byloje nustatytos tėvystės, taip pat yra dar dviejų vaikų tėvas: iki santuokos gimusios R. R. (gim. (duomenys neskelbtini) ir santuokoje gimusios A. R. (gim. (duomenys neskelbtini). R. P. yra pareiškusi ieškinį dėl išlaikymo jos dukrai R. R., gim. (duomenys neskelbtini) padidinimo. Apeliantas mano, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius, o taip pat į tai, kad išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo. Todėl atsakovas buvo pareiškęs prašymą dėl abiejų civilinių bylų sujungimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad santuokinės dukros A. motina N. R. 2009-04-27 pareiškė ieškinį dėl išlaikymo dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini) priteisimo, analogišką prašymą sujungti bylas pateikė ir toje byloje. Nei vienas prašymas sujungti bylas nebuvo patenkintas. Apeliantas nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-05 sprendimu dėl šių priežasčių:
1) teismas neatsižvelgė į tai, kad išlaikymas iš apelianto bus priteisiamas dar dviem nepilnamečiams vaikams. Priteistas 400 litų išlaikymas kuria precedentą, kad tokio dydžio išlaikymas gali būti priteisiamas tiek R., tiek ir A. Tačiau apeliantas nurodo, kad tokių pajamų neturi ir nepajėgs teikti tokio išlaikymo nei vienam iš vaikų. Teismui yra pateikęs savo turtinę padėtį rodančius dokumentus iš VĮ Registrų centro ir VĮ Regitros apie tai, kad nei nekilnojamojo, nei kito registruotino turto neturi, yra bedarbis, jokių kitų pajamų neturi, todėl sprendimu priteistas išlaikymas neatitinka LR CK 3.192 str. reikalavimų, nes neatsižvelgta į apelianto turtinę padėtį ir pajamas. Priteisus išlaikymą A. B. po 400 litų kas mėnesį, išlaikymas, teikiamas kitiems vaikams, nebus pakankamas tenkinti bent minimalius jų poreikius.
2) dėl priteisto 14 400 litų įsiskolinimo dydžio - teismas neteisingai taikė civilinio kodekso normą dėl išlaikymo priteisimo momento nustatymo. Teisės į išlaikymą atsiradimo diena gali būti laikoma vaiko gimimo diena tuo atveju, kai vaiko tėvas yra žinomas nuo vaiko gimimo dienos. Taip būna, kai vaikas gimsta santuokoje. Todėl egzistuoja teisės norma, nustatanti, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet nedaugiau kaip už trejus metus. Šiuo atveju 1996-02-22 dieną gimus A. pagal jo gimimo liudijimą apeliantas nėra nurodomas vaiko tėvu. Teisė į išlaikymą gali atsirasti tik to asmens, kuris nurodomas vaiko, kurį reikia išlaikyti, gimimo liudijime, atžvilgiu. Nei A. B. gimimo metrikų knygoje, kurioje įrašas apie gimimą darytas 1996-03-06, nei jo gimimo liudijime AA Nr.432240 išduotame 2006-05-17, apeliantas nėra nurodomas tėvu. Ieškovė iki šiol nebuvo pasikreipusi į teismą nei dėl tėvystės nustatymo, nei dėl išlaikymo priteisimo. Anksčiau apelianto niekas nebuvo informavęs apie tai, kad jis turi išlaikymo prievolę. Apie A. apeliantas sužinojo tik iškėlus bylą teisme. Tikra vaiko tėvystė nebuvo žinoma iki ji nebuvo nustatyta teismo sprendimu pagal DNR ekspertizės išvadą. Todėl apeliantas sutinka su tuo, kad tokia pareiga jam atsirado tik tada, kai jis buvo pripažintas tėvu, t. y. 2009-05-05. Nuo tada prasideda jo prievolės ir nuo tada galimas išlaikymo priteisimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo V. R. apeliacinį skundą (b. l. 122-124) ieškovė G. E. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
Šalies argumentai
1) Ieškovas nurodo, kad trims vaikams teikti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį jis nepajėgus pagal gaunamas pajamas. Tačiau šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.), be to atsakovas privalo susirasti geriau apmokamą darbą, kad uždirbti tokias pajamas, kurios būtų pakankamos vaikų išlaikymui. Ieškovė mano, kad atsakovas privalėjo tinkamai įvertinti tas aplinkybes prieš vaikams gimstant, atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl privalo tinkamai prisidėti savo lėšomis prie vaiko išlaikymo, kurios yra priteistos atsižvelgiant į būtinus vaiko poreikius. Šiuo atveju teismas priteisė pagrįstą sumą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kad vaikui išlaikyti reikia ne mažiau kaip 1 minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu sudaro 800 litų. Be to iš apeliacinio skundo matosi, kad jo dukros R. R. motina kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio dukrai pakeitimo (padidinimo) iki 600 Lt, nors jo dukra už sūnų A. jaunesnė dviem metais. Tai rodo, kad 400 Lt priteista vaikui išlaikymui suma atitinka protingumo, teisingumo kriterijus ir vaiko interesus, kad bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.
Atsiliepimas
2) Atsakovas nurodo ir pateikia teismui ieškinį apie bylos iškėlimą pagal jo sutuoktinės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo dukrai A. R., kuri nuogąstauja, kad jų dukrai, kuri auga pilnoje šeimoje teks mažesnė pinigų suma nei kitiems atsakovo vaikams. Ieškovės nuomone, tai dirbtinai sukurta situacija, siekiant sumažinti A. priteisto išlaikymo dydį, nes kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo gali vienas iš tėvų tik tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (2004-10-07 aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus konsultacija). Tokių įrodymų bylos medžiagoje atsakovo sutuoktinė nenurodė. Atsakovas privalo vaikams teikti išlaikymą ne mažesnį nei 400 litų kiekvienam jų atskirai. Be to ieškovė nemano, kad visų bylų reikalavimai tarpusavyje susiję ir atsisakius šias bylas sujungti, yra pažeidžiamas CPK 7 str. įtvirtintas ekonomiškumo ir koncentracijos principas. Atsakovas turi galimybę priimtą teismo sprendimą vienoje byloje pateikti jį kitoje.
3) Dėl 14 400 Lt įsiskolinimo priteisimo – įstatymai nenustato aplinkybės, kad išlaikymas gali būti priteisiamas nuo tada, kai nustatoma vaiko kilmė, todėl atsakovas neturi pagrindo nurodyti aplinkybę, kad teismas galėjo iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik nuo tėvystės nustatymo teismine tvarka momento. Remiantis CK 3.200 str. išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai įgyja nuo gimimo dienos (CK 3.137 str. 1 d.). Pagal CK 3.137 str. nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba teismo sprendimo, nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos. Šioje byloje vaiko kilmė kildinama iš jo tėvo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau, tačiau ir šiuo atveju tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos vis tiek atsirado nuo vaiko gimimo dienos, kaip tai numato CK 3.137 str. 3 dalis. Byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką nevykdė, todėl remiantis CK 3.200 str. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už trijų metų laikotarpį (400 litų x 36 mėnesių (3 metų) lygu 14 400 Lt). Apie nėštumą atsakovas buvo informuotas, tai nurodyta ir ieškinyje, tačiau siekdamas išvengti pareigos jį išlaikyti, atsakovas vaiku nesidomėjo ir jo materialiai nerėmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir CPK 329 straipsnyje nustatytais pagrindais. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme.
CPK 329 straipsnis reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą dėl proceso teisės normų pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje išvardyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Esant bent vienam iš šių pažeidimų pripažįstama, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti šių pažeidimų.
Dėl komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodytų pažeidimų reikšmingumo absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliacniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 320 str.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas yra A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), santuokoje su N. R. (duomenys neskelbtini) gimusios A. R. ir su R. P. ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimusios dukros R. R. tėvas. R. P. yra pareiškusi ieškinį dėl išlaikymo jos dukrai R. R., gim. (duomenys neskelbtini), padidinimo, atsakovo žmona taip pat kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dukrai A. R. priteisimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas neįtraukdamas į bylą R. P. ir N. R. nusprendė dėl neįtrauktų į bylą teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimas apskųstoje dalyje naikintinas Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ,
panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. sprendimą materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dalyje ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.