Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotai atstovei Loretai Bankovskei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „P.“, B. N. dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo V. B. atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodė, kad atsakovo priimti skundžiami aktai paremti netiksliais matavimais ir negali būti pripažinti pakankami riboti ieškovo nuosavybės teises. Mano, kad yra suėjęs senaties terminas skundžiamiems aktams surašyti, nes kadastriniai matavimai yra atlikti 2007 m. (nors ji nebuvo suderinta ir įregistruota) ir jokie statybos darbai, keičiantys skundžiamuose aktuose nustatytus neatitikimus po šio termino nebuvo atlikti. Inspekcijos atstovai negalėjo išmatuoti pastato aukščio, nes tai padaryti nėra įmanoma kol nėra atlikti visi statybos darbai, kurie turėtų įtakos žemės sklypo altitudės aukščiui. Nurodė, kad tiek pagal Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų nuostatas, tiek remiantis formuojama teismų praktika, pastato aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės. Šiuo atveju nėra galimybės nustatyti žemės spaviršiaus altitudės, nes žemės darbai nėra baigti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, ar prietaisai, kuriais buvo matuojamas pastato ilgis ir plotis, buvo materiologiškai patikrinti, o tai sudaro pagrindą abejoti nustatytų matavimų tikslumu, tuo labiau, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nustatyti statinio ilgio ir aukščio nukrypimai nuo leistinos paklaidos yra labai nedideli.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 23 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. gegužės 8 d. statytojui (ieškovui V. B.) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180508-00024, kuriuo konstatavo, jog statytojas V. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius (padidino statinio išorės matmenis daugiau nei 1 m: ilgis yra apie 41,32 m (projekte 40,15 m), skirtumas 1,17 m, aukštis yra apie 7,73 m (projekte 6,00 m), skirtumas 1,73 m), pagal kuriuos Palangos miesto savivaldybės administracija 2006 m. lapkričio 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. 275, savavališkai pastatė vieno aukšto su mansarda neypatingąjį statinį, neturėdamas naujo statybą leidžiančio dokumento. Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. gegužės 8 d. surašė ieškovui V. B. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180508-00029, kuriuo įpareigojo ieškovą nevykdyti jokių savavališkai pastatyto neypatingojo statinio, esančio žemės sklype (unikalus Nr. 4400-0628-8717) (duomenys neskelbtini), statybos darbų, iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai, fiksuoti 2018 m. gegužės 8 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-180508-00024, 2018 m. gegužės 14 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180514-00030, kuriuo įpareigojo statytoją V. B. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti savavališkai pastatyto neypatingojo statinio, dėl kurio statybos surašytas Aktas, esančio žemės sklype, unikalus Nr. 4400-0628-8717 (duomenys neskelbtini)dalis taip, kad jis atitiktų 2006 m. parengto „Dviejų butų gyvenamasis namas“ statybos projekto esminius sprendinius, pagal kurį Palangos miesto savivaldybės administracija išdavė 2006 m. lapkričio 27 d. statybos leidimą Nr. 275, ir sutvarkyti statybvietę. 2018 m. liepos 4 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas dar kartą atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-1816, kuriuo pakartotinai nustatė statybų nukrypimą nuo esminių statinio projekto sprendinių (statinio aukštis nuo cokolio 7.48 m, pastato bendras plotis 12,30 m).

Dėl teisinio pagrindo nagrinėti statinio statybos teisėtumą

Ieškovo V. B. teigimu, atsakovė praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau Priežiūros įstatymas) 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 10 metų terminą spręsti dėl statybų teisėtumo, nes statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Nurodo, kad skundžiamame savavališkos statybos akte Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos užfiksuoti statinio išorės matmenys –pamatai, buvo pastatyti dar 2007 metais, ir būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 10 metų senaties terminas statinio statybos teisėtumui tikrinti.

Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo teiginiais. Pirma, reikia pažymėti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018-05-08 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180508-00024 surašytas ne tik dėl pamatų ilgio neatitikimo statinio projektiniuose sprendiniuose nurodytam ilgiui, tačiau ir dėl pastato aukščio, kuris 2007 metais dar nebuvo aiškus.

Antra, Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, statybos valstybinę priežiūrą, kurią vykdo Inspekcija, apima ir statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi šiuo atveju reikia nustatyti, ar buvo atliktos statybos užbaigimo procedūros, jei tokie veiksmai nebuvo atlikti, tai būtina nustatyti, ar buvo Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ar jų pakeitimai. Teismo vertinimu, šioje byloje skaičiuojant senaties terminą statybos teisėtumui vertinti šuo atveju turi būti vadovaujamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nurodytu terminu, o ne penktajame skirsnyje, skirtam kitų asmenų skundų ir pranešimų nagrinėjimo reglamentavimui, nustatytam bendrajam 10 metų senaties terminui po darbų atlikimo. Kita vertus, sistemiškai vertinant šias normas bei faktines bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad statyba šiuo atveju yra baigta ir buvo praleistas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje ar 25 straipsnio 8 dalyje nustatytas senaties terminas.

Viena vertus, ieškovas teigia, kad pastato pamatai buvo užbaigti statyti 2007 metais ir Inspekcija galėjo tikrinti statinio statybos teisėtumą nuo šio termino, kita vertus, nurodo, kad statyba nėra baigta iki šiol ir, neatlikus visų žemės aplink pastatą gerbūvio darbų, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti pastato aukščio.

Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - Reglamentas) 104 punktu statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos užregistravimo IS „Infostatyba“ data. Bylos duomenimis nustatyta, jog statytojui V. B. nėra neišduotas statybos užbaigimo dokumentas, todėl spręstina, kad statyba nėra oficialiai pripažinta kaip baigta, t. y. statytojas gali vykdyti statybos darbus pagal išduotą statybos leidimą, o inspekcija turi ir turėjo teisę vertinti statybos atitiktį statinio projektui, kuriam išduotas statybos leidimas. Be to, ieškovo argumentas, jog kadastrinių matavimų byloje esantys duomenys, užfiksuoti 2007 m. kovo 21 d., patvirtina statybos užbaigimo faktą 2007 m., atmestinas, kaip nepagrįstas, nes kadastriniai duomenys patvirtina, jog tuo metu statinio baigtumas siekė tik 43 proc. Aplinkybę, kad statybos 2007 m. nebuvo užbaigtos, patvirtina ir statinio nuotraukos, esančios minėtoje kadastro duomenų byloje, iš kurių aiškiai matyti, jog statinio - dviejų butų gyvenamojo namo išmūryti tik pamatai. Be to, reikia pažymėti, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, 2007 metais sudaryta kadastrinių matavimų byla nebuvo įregistruota registre, o ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu vis dar statomo statinio Kadastrinių matavimų byla nebuvo ir suderinta, taigi nei pati vykdoma statyba (registruojant Kadastrinius matavimus), nei jos užbaigimas, registruojant statybos pabaigą IS „Infostatyba“ nebuvo išviešinta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Priežiūros įstatyme nustatyti senaties terminai nebuvo praleisti.

Dėl savavališkos statybos akto bei nurodymų panaikinimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta savavališkos statybos sąvoka - tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai - statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Ieškovo atstovas ieškinyje bei teismo posėdžio metu ginčijo Inspekcijos 2018 metų balandžio mėnesį pirminio bei 2018 metų liepos mėnesį atlikto pakartotinio patikrinimo vietoje atliktų matavimų tikslumą.

Iš faktinių duomenų patikrinimo aktų bei jų priedų matyti, kad patikrinimai buvo atliekami vizualiai įvertinus statinio konstrukcijas, atlikus fotofiksaciją, apmatavus statinio išorės matmenis, palyginus minėtus matmenis su 2006 m. projekto sprendiniais, pagal kurį išduotas statybos leidimas.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 48 punkte numatyta: „Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuosi ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

2018 metų balandžio mėnesį atliktų faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodyta, kad pagal SLD ir projektą leista statyti neypatingą vieno aukšto dviejų butų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Pastatytas statinys yra neypatingas vieno aukšto su mansarda, turintis šešis įėjimus į pastatą, įrenginėjamos mansardinės patalpos su balkonais. Pastato fasadai neatitinka projektinius sprendinius. Statinio sienų ir stogo konstrukcija neatitinka projekto sprendinius. Atlikus matavimus nustatyta, kad pastato ilgis yra apie 41.32 m. (projekte 40.15 m), pastato plotis 9,64 m. (projekte 9.61, pastato aukštis 7.73 m. (projekte 6.00 m.)

2018 metų liepos 1 dieną pakartotinai atlikus pastato apmatavimus nustatyta, kad pastato plotis 12,30 m, pastato aukštis 7.48 m (projekte 6.00 m).

Atlikus pastato konstrukcijų išmatavimus net du kartus nustatyta, kad tiek ilgis, tiek plotis, tiek aukštis neatitinka projekto esminių sprendinių ir nepatenka į leistinos paklaidos ribas. Ieškovas abejoja atliktų matavimų tikslumu, tačiau į bylą juos paneigiančių duomenų nepateikia. Ieškovo atstovas teigia, kad vertinant pastato ilgį reikia vadovautis 2007 metais atliktais pastato Kadastriniais matavimais, tačiau reikia pažymėti, kad jie nebuvo suderinti ir įregistruoti, todėl jais vadovautis kaip oficialiu dokumentu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad net jeigu nukrypimai patektų į paklaidos ribas, statyba vis tiek būtų pripažinta savavališka, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, nustatytą Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje ir 2 straipsnio 11 dalyje. Net jei statinio išorės matmenys ir patektų į leistinos paklaidos ribas, statytojui būtų reikalinga parengti naują statinio projektą (nauja projekto laida) (Reglamento 48 punktas).

Ieškovo V. B. atstovo teiginys, kad atsakovė statinio aukštį paskaičiavo netiksliai, neįvertinusi to, kad pastato aukštis keisis, kai bus atlikti žemės sklypo sutvarkymo darbai, atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovo atstovas tvirtina, kad tiek pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 85 p., tiek remiantis formuojama teismų praktika, pastato aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus vidutinės altitudės. Su šiais teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti, nes iš byloje esančio pastato projekto ištraukos matyti, kad pastato aukštis matuojamas nuo 0 altitudės (cokolio viršaus), todėl šiuo konkrečiu atveju nustatant, ar faktinė situacija atitinka esminius projekto sprendinius, būtina vadovautis projektu. Kita vertus, net ir matavus statinio aukštį nuo cokolio apačios, jis vis tiek viršija 7 m, nors projekte jis yra 6 m. Nors ieškovas ginčija nustatytą pastato aukštį, tačiau dar nebaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir nepasisakius dėl ieškinio pagrįstumo, ieškovas ėmėsi veiksmų, kurie iš dalies patvirtina skundžiamo akto teisėtumą ir 2020 metais inicijavo Nemirsetos detaliojo plano sprendinių koregavimą žemės sklype (duomenys neskelbtini). 2020-08-10 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu statinių aukštingumas buvo padidintas iki 9 metrų. Taigi įvertinus anksčiau aptartus duomenis ir nesant juos paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo abejoti matavimo duomenų teisingumu. Be to, net ir neturint specialių žinių sulyginus į bylą pateikto projekto ištraukas ir įvertinus šiuo metu pastatytą pastatą, akivaizdu, kad jis neatitinka projekto sprendinių ir jis bet kuriuo atveju keistinas. Nukrypimai nuo esminių projekto sprendinių neginčijamai vertinami kaip savavališka statyba.

Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovas V. B. vykdo savavališką statybą. Konstatavus savavališkos statybos faktą, atsakovė 2018 m. gegužės 8 d. ieškovui pagrįstai ir teisėtai surašė savavališkos statybos aktą, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė (inspekcija), nustačiusi savavališkos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), faktą, 2018 m. gegužės 8 d. surašė ieškovui V. B. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-180508-00029 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2018 m. gegužės 14 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180514-00030 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovas teigia, kad šie nurodymai turi būti panaikinti, nes yra surašyti netikslių ir neteisingų duomenų pagrindu. Įvertinus tai, kad teismas konstatavo, kad savavališkos statybos aktas yra surašytas teisėtai, todėl jo pagrindu surašyti privalomieji nurodymai Nr. PNSD-30-180508-00029, Nr. PNSSP-30-180514-00030, surašyti pagrįstai. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos veikė pagal įstatymo reikalavimus, privalomojo reikalavimo nurodymai ieškovui V. B. suformuluoti inspekcijai suteiktos kompetencijos ribose. Akivaizdu, jog procedūrine prasme privalomieji nurodymai surašyti teisėtai, parenkant iš baigtiniame sąraše nurodytų alternatyvių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir neužkertant kelio ieškovui pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad privalomieji nurodymai Nr. PNSD-30-180508-00029 ir Nr. PNSSP-30-180514-00030 buvo surašyti teisėtai ir pagrįstai, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo.

Kiti ieškovo ieškinyje nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, ieškovo V. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Šioje byloje išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu nepatirta, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.