Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-588-153/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
2S-588-153/2013
Teisminio proceso Nr.
2-21-01823-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Atsakovas
akcinės bendrovės „Lytagra“, V. A.
Ieškovas
Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės
Trečiasis asmuo
J. Š.
Civilinė byla Nr. 2S-588-153/2013;Proceso Nr. 2-21-01823-2012-7 ;
pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė;(S)

procesinio dokumento kategorijos: 110.6; 122.1; 122.3; 122.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės akcinės bendrovės „Lytagra“ atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2404-358/2012 pagal ieškovės Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovėms V. A. ir akcinei bendrovei „Lytagra“, trečiajam asmeniui J. Š. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal ieškovės Šakių rajono Grinaičių ŽŪB ieškinį, kuriuo ieškovė prašo perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal 2012-04-20 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2436, kuria pardavėja V. A. pardavė, o pirkėja AB „Lytagra“ nupirko ½ dalį 15,65 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 1,37 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 0,43 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kvesų k., Kauno r.

Atsakovė AB „Lytagra“ ir trečiasis asmuo J. Š. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę Šakių rajono Grinaičių ŽŪB į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 99 580 Lt, kuriuos ieškovė privalės sumokėti atsakovei AB „Lytagra“, jeigu teismas ieškovės ieškinį tenkintų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsakovės AB „Lytagra“ ir trečiojo asmens J. Š. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

Teismas sprendė, kad atsakovė bei trečiasis asmuo nenurodė pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. CPK 145 str. numato, kokios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Atsakovės AB ,,Lytagra“ priešieškinį 2012-12-11 nutartimi atsisakyta priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė AB „Lytagra“ prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-12-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigoti ieškovę pervesti 99 580 Lt į teismo depozitinę sąskaitą teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinį. Apeliantė nurodė tokius motyvus:

1. Teisėja A. Levinskienė bylą nagrinėja šališkai;

2. Ieškovė žyminį mokestį sumokėjo ne nuo 99 580 Lt, o nuo 42 600 Lt, tai rodo, kad ieškovė atsakovei nori sumokėti už sklypus ne faktinę 99 580 Lt, o tik 42 600 Lt kainą;

3. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti priešieškinį. Teismas nenurodė, kokie yra priešieškinio esminiai trūkumai, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą;

4. Ieškovė nei ieškinyje, nei dublike nenurodė, kokią pinigų sumą sumokės už ginčo sklypus, jeigu ieškinys būtų patenkintas, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovei perkėlus pirkėjos teises ir pareigas pagal 2012-04-20 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2436, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, bet ir pasidaryti neįmanomas. Įpareigojus ieškovę pervesti 99 580 Lt į teismo depozitinę sąskaitą, teismo sprendimo įvykdymas būtų užtikrintas.

Atsiliepimas

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovo atžvilgiu. Tai susiję su tuo, kad materialiniai teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Jei byloje pareikštas priešieškinis, atsakovas pagal priešieškinį yra ieškovas pradinėje byloje, taigi laikinosios apsaugos priemonės ieškovo atžvilgiu gali būti taikomos pagal tas pačias taisykles. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai, priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo turinio, laikinosios apsaugos priemonės kai kuriais atvejais gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kuriam nepareikšta savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų. Tai susiję su restitucijos taikymo natūra ypatumais, kurie lemia ne tik atsakovo, bet ir ieškovo turtinių prievolių atsiradimą. Ši priešpriešinių ginčo šalių vykdytinų turtinių prievolių atsiradimo galimybė teismo sprendimu tenkinus ieškinio reikalavimus, lemia būtinybę užtikrinti tokio teismo sprendimo įvykdymą, jei byloje esančių įrodymų pagrindu būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė (žemės nuomininkė) ieškiniu prašė perkelti jai pirkėjos (atsakovės AB „Lytagra“) teises ir pareigas pagal 2012-04-20 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2436 (toliau – Sutartis), kuria pardavėja V. A. pardavė, o pirkėja AB „Lytagra“ nupirko ½ dalį 15,65 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį 1,37 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį 0,43 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kvesų k., Kauno r. (toliau – ginčo sklypus). Atsakovė AB „Lytagra“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nutraukti Sutartį, taikyti restituciją ir ginčo sklypus grąžinti V. A., o ją įpareigoti grąžinti atsakovei AB „Lytagra“ 99 580 Lt, sumokėtus pagal Sutartį. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-12-11 nutartimi atsakovės AB „Lytagra“ priešieškinį priimti atsisakė.

Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra žemės naudotojo (nuomininko) pirmenybės teisės gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007). Pagal CK 6.305 str., pirkėjas ne tik turi teisę reikalauti iš pardavėjo perduoti nuosavybėn daiktą, bet ir pareigą priimti daiktą bei už jį sumokėti nustatytą pinigų sumą (kainą). Atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties turinį, teismas, sprendimu perkeldamas pirkėjos teises ir pareigas žemės naudotojai (nuomininkei), kartu įpareigoja pirkėją perduoti žemės sklypą nuomininkei, o nuomininkę įpareigoja sumokėti pirkėjai žemės sklypo kainą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ginčo šalys turi viena kitos atžvilgiu vykdytinas priešpriešines prievoles. Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas yra susijęs ne tik su atsakovės AB „Lytagra“ pareiga perduoti ginčo sklypus ieškovei, bet ir su ieškovės pareiga sumokėti atsakovei AB „Lytagra“ Sutartyje nustatytą ginčo sklypų kainą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būsimo teismo sprendimo turinys lemia, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės taip pat gali būti taikomos ir ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas, nurodytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, nėra baigtinis, teismas gali taikyti ir kitokias priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Ar taikyti ir kokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Nagrinėjamu atveju atsakovė, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o ieškovė, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės prievolė yra piniginė, todėl grėsmę teismo sprendimo įvykdymui gali kelti galima sunki ieškovės finansinė padėtis. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė nenurodė jokio pagrindo taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atskirajame skunde apeliantės nurodyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo, dėl netinkamos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo ir teismo nutarties atsisakyti priimti priešieškinį nepagrįstumo atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atmesdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirojo skundo netenkinti, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Galina Blaževič