- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-2698-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23230-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A. U., M. K., MB „Kavos broliai“
- Ieškovas
- UAB „Kavos namas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. U., M. K., MB „Kavos broliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kavos namas“ ieškinį atsakovams A. U., M. K. ir MB „Kavos broliai“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir vadovo civilinės atsakomybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „ Kavos namas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovų A. U., M. K. ir MB „Kavos broliai“ solidariai 8 416 Eur žalos, padarytos nesąžiningais konkurencijos veiksmais; įpareigoti atsakovus nutraukti komercinės paslapties naudojimą ir uždrausti šią informaciją naudoti ateityje; priteisti iš atsakovo A. U. ieškovo naudai 25 696,13 Eur žalą, padarytą pažeidžiant atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, fiduciarines pareigas bendrovei; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant arba esant nepakankamai, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, 8 416 Eur sumai; papildomai areštuoti atsakovui A. U. priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant arba esant nepakankamai, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 25 696,13 Eur sumai; uždrausti atsakovams naudoti ieškovo komercinę paslaptį ir dalyvauti sandoriuose dėl rūšinės kavos tiekimo (didmeninė prekyba) fiziniams ir juridiniams asmenims (atsakovų perviliotiems ieškovo klientams), nurodytiems ieškinio priede Nr. 5.
3. Pažymi, jog atsakovas MB „Kavos broliai“ yra naujai įsteigta įmonė, kuri dar nespėjo įsitvirtinti rinkoje ir užsitikrinti pastovaus pajamų srauto. Nekilnojamojo turto šis juridinis asmuo įregistravęs neturi. Creditinfo duomenimis rizika, susijusi su šio subjekto atsiskaitymo vėlavimu ir bankroto tikimybe, vertintina labai aukštai. Atsakovo steigėjų A. U. ir M. K. turtinės padėtys taip pat vertintinos neigiamai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. K. nekilnojamojo turto neturi, o A. U. priklauso tik žemės ūkio paskirties žemės sklypas, todėl tai savaime didina grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovai A. U. ir M. K. nutraukė darbo santykius, t. y. negauna pajamų iš darbo užmokesčio, o MB „Kavos broliai“ veiklą vykdyti pradėjo ir ją tęsia tik dėl nesąžiningų konkurencijos veiksmų, sąmoningai siekdami pakenkti ieškovui ir gauti asmeninės naudos, atsakovų turtinė padėtis priėmus galimai ieškovui palankų teismo sprendimą tik dar labiau pablogės. Taip pat pažymi, kad ieškovo naudai iš atsakovų prašoma priteisti 34 112,13 Eur suma, kurią sudaro ieškovui padaryta žala, laikytina didele suma, todėl tikėtina, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies- areštavo atsakovui A. U., atsakovui M. K. ir atsakovui MB „Kavos broliai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, - atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 8 416,00 Eur sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal pareikštus reikalavimus šioje byloje, leidžiant atsakovams M. K. ir A. U. atlikti visas operacijas su lėšomis, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis, nedarbo išmoka ir/ar vaiko priežiūros išmoka, o tuo atveju jeigu atsakovai darbo užmokesčio, nedarbo išmokos ir/ar vaiko priežiūros išmokos negauna – leidžiant iš turimų piniginių lėšų patenkinti būtinuosius poreikius (pragyventi), atsiskaityti su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, o atsakovui MB „Kavos broliai“ leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomus mokėjimus pagal įstatymus valstybės ar savivaldybės biudžetui; areštavo atsakovui A. U. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 25 696,13 Eur sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal pareikštus reikalavimus šioje byloje, taip pat leidžiant atlikti visas operacijas su lėšomis, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis, nedarbo išmoka ir/ar vaiko priežiūros išmoka, o tuo atveju jeigu atsakovas darbo užmokesčio, nedarbo išmokos ir/ar vaiko priežiūros išmokos negauna – leidžiant iš turimų piniginių lėšų patenkinti būtinuosius poreikius (pragyventi), atsiskaityti su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas. Teismas taip pat priteisė ieškovo naudai lygiomis dalimis iš atsakovų 25,33 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškovo prašymą atmetė.
5. Teismas, vertindamas ieškovo ieškinį, prašyme nurodytus argumentus, konstatavo, kad ieškovas šioje bylos stadijoje tikėtinai pagrindė ieškinio turtinius reikalavimus, o grėsmę, jog šioje civilinėje byloje ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, patvirtina tai, jog įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, ieškinio suma yra pakankamai žymi atsakovams, todėl vertintina kaip padidinanti teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tokią išvadą teismas padarė dėl to, jog duomenų apie atsakovo MB „Kavos broliai“ turtinę padėtį byloje nėra, atsakovas M. K. neturi nekilnojamojo turto, A. U. priklauso vienintelis žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio vertė mažesnė nei ieškinio reikalavimo suma. Teismas taip pat nustatė, jog iš atsakovų nėra vykdomi išieškojimai, jie nedalyvauja kituose teisminiuose ginčuose, atsakovų turtas nėra areštuotas, tačiau teismo vertinimu, šie faktai, įvertinus pareikštų reikalavimų dydį, nėra pakankami spręsti, kad nagrinėjamu atveju nėra grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovai A. U., M. K. ir MB „Kavos broliai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį išimtinai grįsdamas didele ieškinio suma nukrypo nuo teismų praktikoje suformuluotų taisyklių ir neturėjo absoliučiai jokio pagrįsto pagrindo manyti, kad ieškovo ieškiniu reiškiama suma atsakovams yra didelė, ir atsakovų atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų apsunkti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jį neįmanomu.
7. Nei ieškovas, nei teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė, jokių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo realiam įvykdymui, Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ar argumentų, kad atsakovai ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims ar turimą turtą suvaržyti. Priešingai, teismas nurodė, jog iš Antstolių informacinės sistemos, Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad antstoliai atsakovams nėra iškėlę vykdomųjų bylų ir atsakovų turtas nėra areštuotas, o Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovams daugiau jokių turtinio pobūdžio bylų teismine tvarka nėra iškelta. Tai reiškia, kad nekyla pagrįstų abejonių, kad atsakovai atliktų veiksmus, kuriais būtų apsunkintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Nenustačius jokių kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai tvirtinti, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, skundžiama nutartimi atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstai ir neteisėtai, neatsižvelgus į naujausią teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais.
8. Ieškovas ieškinį grindžia aplinkybėmis, kad neva atsakovą A. U. atšaukus iš bendrovės vadovo pareigų ir atlikus inventorizaciją buvo nustatyta, kad dingo dalis bendrovės turto, o atlikus kuro sąnaudų auditą buvo nustatyta, kad atsakovas neva pasisavino bendrovei priklausantį kurą. Ieškovas nurodė, kad bendrovė patirtus nuostolius vertina 25 696,13 EUR suma. Atsakovai skunde pažymi, kad visas ieškovo turtas de facto buvo bendrovės akcininko žinioje, inventorizacija buvo atliekama 2018 m. kovo 19 d., nors bendrovę A. U. buvo informavęs, kad ši inventorizacijos atlikimo data nėra tinkama ir jis dalyvauti joje negalės. Atsakovo A. U. nuomone, inventorizacija buvo atliekama be jo sąmoningai, siekiant gauti netikslius inventorizacijos duomenis ir taip nepagrįstai nustatyti neva esantį bendrovės turto trūkumą. Atsakovas A. U. taip pat pažymi, kad ieškovo reikalavimas atlyginti už neva pasisavintą kurą yra visiškai nepagrįstas, nes kuras buvo pilamas ne tik į bendrovei priklausantį automobilį, bet ir į automobilį, kuris buvo valdomas panaudos sutarties pagrindu, o esant aplinkybėms, kada bendrovės automobiliu nebuvo galima naudotis (pvz. remonto metu), kuras buvo pilamas į asmeninį A. U. automobilį, nes buvo reikalinga užtikrinti nepertraukiamą bendrovės veiklą. Taip pat, akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas atlyginti žalą, kuri neva kilo dėl kavos pupelių trūkumo, nes šis kavos pupelių trūkumas atsirado dėl kavos pupelių sunaudojimo įvairų renginių metų, kavinėje vykstančioms degustacijoms, taip pat įmonės marketingo tikslais ir nepavykusios kavos gamybos metu.
9. Ieškovas ieškinio reikalavimus taip pat grindžia aplinkybe, kad bendrovė patyrė 8 416 EUR žalą dėl neva nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Pažymėtina, kad atsakovai jokios ieškovo komercinės paslapties nenaudojo ir nenaudoja, nes patys atsakovai A. U. ir M. K., įsidarbinę pas ieškovą suteikė ieškovui visą informaciją, susijusią su kavos gamyba, atvedė klientus ir išvystė bendrovės veiklą.
10. Pažymi, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdo atsakovo MB „kavos broliai“ veiklą, nes bendrovė gali atlikti mokėjimus tik darbuotojams ir valstybės biudžetui, tačiau negali atlikti mokėjimų tiekėjams, atsiskaityti pagal sutartis, už komunalines paslaugas ir kt. Taikius šias laikinąsias apsaugos priemones ir suvaržius MB „kavos broliai“ veiklą, teismas sudaro kliūtis įmonei uždirbti pajamas ir galimybę tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, jeigu ieškovo ieškinys būtų patenkintas.
11. Be to, apeliantų manymu, teismas nepagrįstai išsprendė dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nors byla dar nėra išnagrinėta ir joje nėra priimtas sprendimas. Pažymi, jog byla dar nėra išnagrinėta, šalys dar nėra pateikusios visų procesinių dokumentų, paaiškinimų, apklausę liudytojų, pateikę visų įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlygimo klausimas turėtų būti sprendžiamas priimant galutinį teismo sprendimą ir atsižvelgiant į tenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų dalį.
Atsiliepimas
12. Ieškovas UAB „Kavos namas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atsakovų skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma laikytina didele, kadangi atsakovai M. K. ir MB „Kavos broliai“ nekilnojamojo turto neturi, o atsakovui A. U. nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties sklypas, kurio vertė yra ženkliai mažesnė negu ieškiniu reiškiamų reikalavimų dydis. Atsakovai A. U. ir M. K. savo iniciatyva yra nutraukę darbo santykius ir darbo užmokesčio pajamų negauna. Atsakovas MB „Kavos broliai“ yra 2018- 01-17 įsteigta įmonė, kuri ūkinę - komercinę veiklą pradėjo vykdyti tik dėka nesąžiningų atsakovų konkurencijos veiksmų, ir kuri nespėjo įsitvirtinti rinkoje bei užsitikrinti pastovaus pajamų srauto, o esamas pajamas generuoja tik vykdydama pardavimus iš ieškovo perviliotiems klientams. Pabrėžtina, kad vadovaujantis Creditinfo profesionalios finansinės ataskaitos duomenimis, rizika, susijusi su atsakovo MB „Kavos broliai“ atsiskaitymo vėlavimu ir bankroto tikimybe, vertintina labai aukštai. Ieškovo manymu, atsakovai neįrodė, kad yra pajėgus įvykdyti galimai ieškovo naudai priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu civilinėje byloje, kurioje ieškovas reiškia reikalavimus dėl solidarios žalos atlyginimo, padarytos nesąžiningais konkurencijos veiksmais bei žalos, padarytos pažeidžiant fiduciarines pareigas bendrovei, kaip juridinio asmens vadovo.
14. Vadovaujantis CPK 144 str. 1d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, nustatytas aplinkybes, skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog šiuo atveju dviem atsakovams esant fiziniams asmenims ir juridiniam asmeniui, kuris yra neseniai įsteigtas, ieškinio suma laikytina didele, todėl konstatavo, kad egzistuoja tikimybė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantai skunde teigia, jog ieškovo ieškininis reikalavimas yra grindžiamas tik samprotavimais ir prielaidomis, nepateikiant pagrįstų įrodymų, todėl negali būti laikomas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantų skundo argumentai, susiję su jam pareikšto reikalavimo pagrįstumu, paprastai priskiriami argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs. Dėl šių argumentų iš esmės pasisakys teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas joje sprendimą. Kaip jau minėta, šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. Nr. 2-757-236/2015). Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis c. b. Nr. 2-2476/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškinio, ieškovas teigia, jog atsakovai A. U. ir M. K., disponuodami ieškovo komercine paslaptimi, pasinaudojo ja siekdami asmeninės naudos, t. y. nenutraukę darbo santykių su ieškovu, 2018-01-17 įsteigė MB „Kavos broliai“ ir pradėjo vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, analogišką ieškovo vykdomai veiklai. Veikdami toje pačioje teritorijoje ir siekdami įgauti konkurencinį pranašumą bei įsitvirtinti rinkoje, atsakovai naudojosi ieškovo turtu, infrastruktūra, sukurtais ryšiais su tiekėjais, informacija apie produkcijos transportavimo galimybes bei duomenimis apie ieškovo klientus, kas įgalino atsakovus persivilioti ir sudaryti sutartis su didele dalimi bendrovės klientūros. Ieškinys taip pat yra grindžiamas ir tuo, jog atsakovas A. U. būdamas ieškovo direktoriumi netinkamai vykdė fiduciarines juridinio asmens valdymo organo pareigas, todėl ieškovui buvo padaryta žala. Toks ieškovo reiškiamas materialinis reikalavimas atsakovams, galimas, o tenkintinas šis reikalavimas ar ne bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą. Taigi ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliantų skundo argumentai, susiję su tuo, kad ieškinys pagal bylos faktines aplinkybes jų atžvilgiu nepagrįstas, ar tai yra grindžiamas tik prielaidomis ir samprotavimais, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.
17. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009, 2013 m. sausio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-298/2013 ir kt.). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovams atsižvelgęs į tai, kad dviem atsakovams, kaip fiziniams asmenims ir atsakovui juridiniam asmeniui, kuris neseniai įsteigtas, laikytina didele. Nagrinėjamu atveju atsakovai kartu su skundu nepateikė duomenų, kurie paneigtų šią teismo padarytą išvadą. Nors skunde atsakovai tvirtina, jog jų atžvilgiu nėra pradėta jokių išieškojimų, areštų, kitokių suvaržymų, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės negali vienareikšmiškai patvirtinti, gerą turtinę atsakovų padėtį. Kaip jau nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui A. U. priklauso vienintelis nekilnojamasis turtas- žemės sklypas, žemės ūkio paskirties; atsakovas M. K. jokio nekilnojamojo turto neturi; atsakovas MB „Kavos broliai“ taip pat jokio turto neturi. Pažymėtina ir tai, jog atsakovai kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą, jog jie yra finansiškai stabilūs, gauna pastovias pajamas ir, kad ieškinio suma jiems realiai nėra didelė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad atsakovams reikalaujama priteisti suma yra didelė. Taigi, įvertinus paminėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai nepaneigė aplinkybių, kad yra grėsmė dėl galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
18. Apeliantai skunde taip pat nurodė, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdo atsakovo MB „Kavos broliai“ veiklą, t. y. įmonė negali atlikti mokėjimų tiekėjams, apmokėti komunalines paslaugas, atsiskaityti pagal sutartis. Pažymėtina, jog realiai egzistuojant tokiai situacijai, apeliantai turi teisę pasinaudoti LR CPK 148 str. įtvirtinta teise ir pateikti bylą nagrinėjančiam teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kartu su prašyme išdėstytų argumentų patvirtinančiais įrodymais.
19. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju sutinka su apeliantų nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsprendė ir dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Pažymėtina, jog LR CPK 93-94 str. nuostatos įtvirtina, kad teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas baigus bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju byla dar nėra išnagrinėta, jos nagrinėjimas net nėra pradėtas, byla šiuo metu yra pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo klausimas yra sprendžiamas išnagrinėjus bylą kai teismas priima sprendimą byloje ir atsižvelgdamas į tenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų dalį, paskirsto ir bylinėjimosi išlaidas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutarties rezoliucinės dalies pašalinti sakinį, kuriuo iš atsakovų lygiomis dalimis priteistas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą.
20. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovų atskirasis skundas atmestinas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė ieškovui aukščiau nurodytas bylinėjimosi išlaidas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:
„Ieškovo UAB „Kavos namas“, į. k. 303441405, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies- areštuoti atsakovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui MB „Kavos broliai“, į. k. 304748909, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, - atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, 8 416,00 Eur (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai šešiolika eurų) sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal pareikštus reikalavimus šioje byloje, leidžiant atsakovams M. K. ir A. U. atlikti visas operacijas su lėšomis, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis, nedarbo išmoka ir/ar vaiko priežiūros išmoka, o tuo atveju jeigu atsakovai darbo užmokesčio, nedarbo išmokos ir/ar vaiko priežiūros išmokos negauna – leidžiant iš turimų piniginių lėšų patenkinti būtinuosius poreikius (pragyventi), atsiskaityti su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, o atsakovui MB „Kavos broliai“ leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, privalomus mokėjimus pagal įstatymus valstybės ar savivaldybės biudžetui.
Areštuoti atsakovui A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 25 696,13 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt šeši eurai 13 ct) sumai, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, išskyrus naudojimą atsiskaitymui su ieškovu pagal pareikštus reikalavimus šioje byloje, taip pat leidžiant atlikti visas operacijas su lėšomis, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis, nedarbo išmoka ir/ar vaiko priežiūros išmoka, o tuo atveju jeigu atsakovas darbo užmokesčio, nedarbo išmokos ir/ar vaiko priežiūros išmokos negauna – leidžiant iš turimų piniginių lėšų patenkinti būtinuosius poreikius (pragyventi), atsiskaityti su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.
Kitoje dalyje prašymą atmesti.
Pavesti antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą atsakovų turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, taip pat nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota minėtoms operacijoms atlikti.
Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registrui, ieškovo atstovui ir atsakovams.
Išaiškinti ieškovui, kad dėl nutarties vykdymo jis turi kreiptis į atsakovų teritoriją aptarnaujantį antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Išaiškinti atsakovams, jog nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.“