Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-08 nuosprendžiu R. Ž. pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. (dvi veikos) paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu R. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant BK 82 straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytas auklėjamojo poveikio priemones: 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius; elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; mokytis (tęsti mokslą); atidavimą tėvams E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ugdyti ir prižiūrėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, be ne ilgiau iki R. Ž. sueis aštuoniolika metų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. P., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis ir R. P. 2015 m. gegužės 14 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, R. Ž. sugadinant medinio lango rėmą, per langą įsibrovė į S. B. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. Ž. priklausančius daiktus: televizorių „Samsung“ 290 eurų vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“ 60 eurų vertės. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai R. Ž. 350 eurų žalą.

Jeigu teismas R. Ž. neišteisintų, gynėjas prašo atsižvelgti į nuteistojo teigiamą charakteristiką, pagal kurią nuteistojo elgesys gerėja, ir paskirtą bausmę švelninti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados dėl nuteistojo R. Ž. kaltės atitinka bylos aplinkybes, o bausmė jo atžvilgiu paskirta laikantis Baudžiamajame kodekse numatytų bausmės skyrimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su R. Ž. gynėjo argumentu, kad byloje nėra ginamojo kaltę patvirtinančių įrodymų. Visus įrodymais pripažintus duomenis, esančius nuteistojo R. P., nukentėjusiosios R. Ž. parodymuose, daktiloskopinio tyrimo specialisto išvadose, įvykio vietos apžiūros protokole, kitoje rašytine bylos medžiagoje teismas vertino, lygino juos tarpusavyje bei pateikė išsamius motyvus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Teismas, vertindamas įrodymus, pastebėjo, kad nuteistojo R. P. pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 137-138) parvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl šiuos parodymus laikė teisingais, o vėlesnius pakeistus parodymus atmetė. Pirminių parodymų metu R. P. detaliai papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodydamas, kad vagystę įvykdė kartu su R. Ž., kuris atidarė namo langą ir tokiu būdu sudarė sąlygas patekti į S. B. gyvenamąjį namą . R. P. nurodė iš kurių vietų name paėmė televizorių ir mikrobangų krosnelę. Visų šių daiktų buvimo vieta visiškai sutapo su nukentėjusiosios R. Ž. nurodyta daiktų buvimo vieta. R. P. pirminius parodymus, kad vagystę jis įvykdė drauge su R. Ž., patvirtino daktiloskopinio tyrimo išvada, pagal kurią dauguma rastų pirštų pėdsakų ant namo lango rėmo buvo palikta būtent R. Ž.. Šiais argumentais pirmosios instancijos teismas atmetė vėlesnius, teisiamojo posėdžio metu R. P. pakeistus parodymus, kad jam daiktus (televizorių ir mikrobangų krosnelę) perdavė ir prašė realizuoti visiškai nepažįstamas asmuo, jį pasikvietęs prie namo, į kurį nepažįstamasis pateko pro langą. Teismas motyvuotai atmetė ir R. Ž. pateiktą jo pirštų antspaudų ant nukentėjusiosios namo lango rėmų atsiradimo versiją, pagal kurią R. P. prašymu jis valė nuo lango rėmo jo paliktus pirštų pėdsakus. Pagal bylos medžiagą, įvykio vieta buvo apžiūrėta ir pirštų antspaudai buvo paimti iš karto po R. Ž. pranešimo apie vagystę, o po apžiūros langai buvo užkalti, todėl pirštų antspaudų ant jų niekas nebegalėjo vėliau palikti. Atlikęs išsamią įrodymų analizę, teismas padarė motyvuotą išvadą, kad pėdsakus ant lango rėmų galėjo palikti tik tie asmenys, kurie įsibrovė į namą ir įvykdė vagystę, o būtent R. P. ir R. Ž.. Tokiam įrodymų vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Negali būti tenkinamas ir kitas nuteistojo gynėjo prašymas švelninti bausmę. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą nepilnamečiams reglamentuojančias nuostatas.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimo padarymo metu R. Ž. buvo nepilnametis, tačiau praeityje jau yra teistas už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą, naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam parinko griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Vertindamas R. Ž. asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad pagal byloje esančią informaciją apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (t. 2, b. l. 25-27), R. Ž. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, motina pagal sugebėjimus juo rūpinasi, tačiau ji teigiamos įtakos sūnui padaryti negali. Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos centro direktorės nuteistasis charakterizuojamas neigiamai (2 t., b.l. 22). R. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas R. Ž. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma per griežta, juolab kad skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant tinkamas auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 str.).

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-09-14 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliacinį skundą atmesti.