Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2009 m. kovo 24 d. valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija, Institucija) Kalvelių girininkijos (toliau – ir Kalvelių girininkija) įgaliotas pareigūnas V. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 020159 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 62 straipsnio 2 dalyje, 62² straipsnio 2 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2006 m. spalio 16 d. buvo nustatyta, jog Kalvelių girininkijos 63 miško kvartale, 7 ir 10 miško sklypuose, 676 miško kvartale, 17 miško sklype, bei 64 miško kvartale, 13a miško sklype, t. y. valstybei priklausančiame miške, savavališkai buvo iškirsti 22 medžiai, kurių tūris – 18,01 kubinio metro medienos. Valstybinio miško valdytojo Urėdijos miškui padaryta 1 251,4 Lt žala, aplinkai – 360,2 Lt. Neturint Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštiško leidimo savavališkai iškirstiems medžiams, augusiems miško žemėje, ir pagamintai apvaliajai medienai ištraukti ar išvežti, beveik visa mediena, t. y. 17,26 ktm, buvo pagrobta. Medienos buvo pagrobta už 2 477,41 Lt. 2006 m. lapkričio 7 d. Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-1937-06, kurį Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra nutraukė, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Protokole pažymima, jog tokia veika V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 192 patvirtintos Savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) (2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 733 redakcija) 6 punkto reikalavimus.

Institucija 2009 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 49/50 AM018179 (toliau – ir Nutarimas), atsižvelgusi į ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, V. J. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 62 straipsnio 2 dalyje, 62² straipsnio 2 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 3 000 Lt baudą.

V. J. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde teigė, kad Kalvelių girininkas V. T. jam leido kirsti mišką, ką patvirtiną į bylą pateikti kvitai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarimu V. J. skundą patenkino, Nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. J. atžvilgiu nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prie nagrinėjamos bylos pridėtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nurodoma, kad V. J. veikoje buvo ar yra administracinio teisės pažeidimo požymių, – Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 17 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuojama, jog V. J. medieną užvaldė ją pargabendamas į namus, tačiau jis nurodė, kad taip veikė būdamas įsitikinęs, jog elgiasi teisėtai, o toks jo manymas buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Nurodė, kad V. J. veikė ne savavališkai ir savarankiškai, o su Kalvelių girininko pavaduotojo V. T. žinia ir leidimu. Atkreipė dėmesį į tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad V. J. veikoje nebuvo kaltės. Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai.

III.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą ir palikti galioti Nutarimą.

Apeliaciniame skunde remiasi Tvarkos 3 ir 4 punktais ir nurodo, jog joks žodinis pareigūno leidimas kirsti mišką negalioja. Akcentuoja, kad V. J. neneigia, jog kirto mišką. Mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai. Nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros padaryta išvada, jog V. J. veikoje nebuvo kaltės. Laikosi pozicijos, kad V. J. veika negali būti pripažinta mažareikšme.

Kalvelių girininkija atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos ir nesant atitinkamų normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008). Žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiko tarpą, nei Baudžiamajame kodekse numatytas laiko tarpas, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, V. J. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus 2006 m. (jie buvo nustatyti 2006 m. spalio 16 d; Protokolas, b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, jog nuo to laiko praėjo daugiau nei 2 metai, bei į tai, kad nėra aplinkybių, dėl kurių Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje numatytas senaties terminas būtų sustojęs (BK 95 str. 3, 4 d.), spręsti V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 62 straipsnio 2 dalyje, 62² straipsnio 2 dalyje ir 69 straipsnio 2 dalyje, klausimo nebėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byla V. J. atžvilgiu inter alia dėl to, jog yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai (ATPK 250 str. 1 d. 7 p.), buvo nutraukta pagrįstai. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Valstybės įmonės Vilniaus miškų urėdijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.