- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-01-02
- Bylos Nr.
- 1-165-1060/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- D. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) kambarine, teista:
1) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme (bausmė atlikta), kaltinama padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. D. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 00 val. 35 min. bute, (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia šeimos nariui – sugyventiniui V. M., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos, įkando į kairės kojos vidinę šlaunies dalį ir taip smurtaudama nukentėjusiajam V. M. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais D. D. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji D. D. visiškai pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu V. M. apie dvejus metus kartu gyvena, veda bendrą ūkį socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 24 d. vakare ji kartu su V. M. vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholį tarp jos ir jos sugyventinio kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, ji neprisimena. Prisimena, kad ji metė ant žemės nuo stalo lėkštes, tada jos sugyventinis V. jai delnu sudavė vieną kartą į dešinį skruostą. Po to jie abu susistumdė ir, kadangi ant grindų buvo prilaistyta, abu nukrito ant grindų. V. ją laikė, o ji šiam įkando į kairės kojos vidinę šlaunies dalį. Ji sugyventinio atsiprašė, su juo susitaikė (b. l. 57).
Nukentėjusysis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog jis su savo sugyventine D. D. kartu gyvena apie dvejus metus. 2018 m. gruodžio 24 d. vakare jis su D. vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholį tarp jo ir jo sugyventinės kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, jis neprisimena. Prisimena, kad D. iš niekur nieko pradėjo mėtyti ir daužyti į grindis lėkštes nuo stalo, tada jis, supykęs, kad ši taip elgiasi, sudavė vieną kartą D. į dešinį skruostą. Po to jie abu susistumdė ir, kadangi ant grindų buvo prilaistyta, abu nukrito ant grindų. Jis D. laikė apsikabinęs, kad ši nesikeltų ir nedaužytų lėkščių, o ji tuo metu jam įkando į kairės kojos vidinę šlaunies dalį. Jam labai skaudėjo. Jo D. atsiprašė, su juo susitaikė, jai pretenzijų neturi (b. l. 15).
Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jos visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Virtuvėje ant stalo yra vaišių likučių, grindys – šlapios, jaučiamas alkoholio kvapas, šiukšlių dėžėje tarp popierių – įvairios, puoduko, taurės šukės (b. l. 11).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad V. M. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 00.30 val. sugyventinė D. D., kuriai nustatytas 1,62 promilės girtumas, konflikto metu įkando jam į kairės kojos vidinę šlaunies pusę, tuo sukeldama jam fizinį skausmą (b. l. 9 – 10).
Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad alkotesteriu V. M. nustatytas 1,78 promilės girtumas, o D. D. nustatytas 1,62 promilės girtumas (b. l. 23).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios D. D. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji D. D. visiškai pripažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad ji 2018 m. gruodžio 25 d. apie 00 val. 35 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio, buitinio konflikto metu tyčia šeimos nariui – sugyventiniui V. M., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos, įkando į kairės kojos vidinę šlaunies dalį ir taip smurtaudama nukentėjusiajam V. M. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamosios parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. D. konflikto metu jam įkando į kairės kojos šlaunies vidinę pusę, dėl to jam labai skaudėjo. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir pačios kaltinamosios parodymai. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato patrulio R. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fakto nurodyta, kad nuvykus 2018 m. gruodžio 25 d. pagal pranešimą dėl smurto adresu (duomenys neskelbtini), V. M. paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 25 d. apie 00.30 val. sugyventinė D. D., kuriai nustatytas 1,62 promilės girtumas, buitinio konflikto metu įkando jam į kairės kojos vidinę šlaunies pusę, tuo sukeldama jam fizinį skausmą; užfiksuoti V. M. sužalojimai: kraujosruva kairės kojos šlaunies vidinėje pusėje. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta įkandant), padarytas vienas sužalojimas, taip pat sužalojimo lokalizaciją (sužalojimas padarytas šlaunies vidinėje pusėje) ir sužalojimo pobūdį (padaryta kraujosruva)), daro išvadą, kad kaltinamoji smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamosios smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir šį sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo sužalojimą, fizinio skausmo jam sukėlimą, išskyrus kaltinamosios prieš jį panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad V. M. patirtas fizinis skausmas yra D. D. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamosios neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam įkandimu padaryta kraujosruva, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji, kąsdama nukentėjusiajam į koją, šį veiksmą atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. D. D. yra nukentėjusiojo sugyventinė, t. y. ji yra nukentėjusiojo šeimos narys, todėl pripažintina, kad kaltinamoji atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamosios padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį teisingai.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad D. D. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 62 – 64, 65). Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 15, 67).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją: D. D. du kartus teista (b. l. 27 – 33), eilę kartų bausta administracine tvarka (b. l. 34 – 45), psichiatro ar narkologo įskaitoje neregistruota (b. l. 49), dirba. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – vienerių metų viešųjų darbų bausmę.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji D. D. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai D. D. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Teismas paskiria kaltinamajai D. D. prokuroro siūlomą, BK IX skyriuje numatytą, baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskiros bausmės laiką įskaitomas D. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 25 d. 01.20 val. iki 2018 m. gruodžio 25 d. 11.20 val. (viena para) (b. l. 52 – 53, 54), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajai D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60 –61) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. D. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. D. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Įskaityti į paskirtos bausmės laiką D. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 25 d. 01.20 val. iki 2018 m. gruodžio 25 d. 11.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti kaltinamąją D. D. per 4 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Palikti galioti D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajai D. D. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajai D. D. paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.