Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2014-08-29 · Administracinė byla Nr. I-5501-244/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-29
Bylos Nr.
I-5501-244/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04834-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rūta Miliuvienė, Liudmila Zaborovska (pran.)
Pareiškėjas
UAB ,,Auditas ir konsultacijos“
Atsakovas
Turto vertinimo priežiūros tarnybai
Trečiasis asmuo
A. K.
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5501-244/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04834-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1, 73 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ skunde (T. I, b. l. 1–5) prašo: 1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. išvadą Nr. RC-51(13) dėl UAB „Auditas ir konsultacijos“ žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytiems reikalavimams“; 2) priteisti pareiškėjos UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ naudai iš Turto vertinimo priežiūros tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau - Tarnyba) priėmė 2013 m. rugsėjo 2 d. išvadą dėl UAB „Auditas ir konsultacijos“ žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 22 straipsnyje ir Turto ar verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika) nustatytiems reikalavimams. Išvada konstatavo, kad ataskaita vertintina kaip neatitinkanti Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. bei Metodikos 62.4 p. reikalavimų, todėl ataskaita nustatyta žemės sklypų vertė pripažinta neteisinga. Nesutinka su išvada. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ataskaita nustatyta vertė gali būti pripažinta neteisinga tik užginčijus ją teisme. Nei įstatymo 26 str., nei Tarnybos nuostatai nesuteikia jai teisės pripažinti ataskaitų negaliojančiomis - Tarnyba nėra teismas. Pati Tarnyba ne kartą yra išaiškinusi, kad ji neturi teisės kvestionuoti nustatytos turto vertės teisingumo, o tik jų atitikimą Įstatymo 22 str. ir Metodikos reikalavimams. Todėl Tarnyba, apskaičiuotą turto vertę pripažindama neteisinga, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, tokiu būdu pažeidė Įstatymo 23 str. 1 d. imperatyvius reikalavimus, veikė ultra vires. Iš lingvistinės Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto nuostatų analizės akivaizdu, kad vertintojui nėra nustatyta pareiga pateikti palyginamųjų objektų verčių pataisos koeficiento skaičiavimus. Ataskaitoje vertės pagrindimas yra pateiktas: nurodomos formulės, skaičiavimų sekos ir rezultatai. Įstatymas nenustato pareigos ataskaitoje pateikti matematinius veiksmus, o tik pareigą pagrįsti, kodėl nustatyta būtent tokia turto vertė. Reikalavimas turto vertinimo ataskaitoje pateikti kiekvieno koeficiento apskaičiavimo seką yra akivaizdžiai perteklinis, kadangi turto vertinimo ataskaita negali būti per didelės apimties, turi būti aiški ir suprantama (5-ojo Europos vertinimo standarto 4.1.1 p.), o informacijos detalumą ataskaitoje pasirenka vertintojas savo nuožiūra (5-ojo Europos vertinimo standarto 4.2.1 p.). Ataskaitą patikslino iki Tarnybos 2013-09-02 išvados parengimo, į Ataskaitą įtraukė pataisos koeficientus pagrindžiančius skaičiavimus ir 2013-08-13 išsiuntė užsakovui patikslintą ataskaitą. Tuo tarpu Tarnyba nevertino atlikto ataskaitos patikslinimo, todėl pažeidė Metodikos 50 punkto reikalavimus. Ataskaitoje buvo padarytas formalus teisės aktų pažeidimas. Išvadoje nėra konstatuota, jog ataskaitoje nustatyta turto vertė ir pataisos koeficientai yra klaidingi. Tarnyba pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, diskriminavo ją kitų turto vertinimo įmonių atžvilgiu. Tarnyba, vertindama kitų turto vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatymo ir Metodikos reikalavimams, pataisos koeficientų nepateikimą įvertino kaip mažareikšmį nukrypimą nuo teisės aktų reikalavimų ir nesikreipė į Garbės teismą.

Atsiliepimas

Atsakovė Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą (T. I, b. l. 101-107) su skundu nesutinka.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad nesutinka su pareiškėjos Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Minėtoje nuostatoje naudojami du jungtukai „ir“, „arba“, kurie, lingvistiškai aiškinant teisės normą, reiškia, kad turto vertinimo ataskaitos teisingumo klausimas gali būti sprendžiamas tiek atskirai pačioje Tarnyboje, tiek teisme (jungtukas „arba“), tiek abiejose institucijose (jungtukas „ir“). Pareiškėja painioja dviejų ginčų rūšis: ginčus dėl ataskaitos teisingumo, t. y. jos teisinio statuso ir ginčus dėl turto vertinimo, t. y. dėl ataskaitoje nustatytos vertės. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Tuo tarpu vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, sprendimą dėl vertinimo ataskaitos teisingumo priima Tarnyba ir (arba) teismas. Taigi, pagal Tarnybai Įstatymu suteiktas funkcijas, ji turi teisę spręsti dėl vertinimo ataskaitos teisinio statuso, t. y. atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, tačiau neturi kompetencijos spręsti ginčų dėl ataskaitose nustatytos vertės. Nagrinėjamu atveju Tarnyba neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, kadangi sprendė klausimą dėl ataskaitos teisingumo, t. y. atitikties Įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, bet ne dėl ataskaitoje nustatytos turto vertės. Tiek Įstatymas, tiek Metodika reikalauja pagrįsti turto vertę, pateikiant vertės skaičiavimus. Neužtenka paminėti, kad buvo atlikti tam tikri tarpiniai veiksmai, kurių metu nustatyti atitinkami skaičiai, vėliau panaudoti nustatant vertės dydį, ir pateikti vien matematinius veiksmus, atskleidžiančius jau galutinio rezultato gavimą, t. y. matematiniai veiksmai, parodantys, kaip buvo gauti ir kiti skaičiai, konkrečiu atveju - pataisos koeficientai, naudojami tolesniuose skaičiavimuose, taip pat privalėjo būti pateikti ataskaitoje. Reikalavimas pateikti taikomų koeficientų skaičiavimus nėra naujas, nes iki 2012-05-01 galiojusios Turto vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244, 33 punktas taip pat reikalavo ataskaitoje parodyti pataisos koeficientų ir kitus skaičiavimus. Pataisų paskaičiavimai, pateikti Ataskaitos 9 p. 1 lentelės forma, negali būti laikomi tinkamu Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto įgyvendinimu. Ataskaitoje turėjo būti pagrindžiama, kokiu pagrindu atitinkamam plotų intervalui parenkami lentelėje nurodytų dydžių pataisos koeficientai. Reikalavimus turto vertinimo ataskaitos formai nustato ne Europos vertinimo standartai, o Įstatymas. Įstatyme ir Metodikoje nustatytas reikalavimas pateikti turto vertinimo ataskaitose atliktų skaičiavimų sekas nėra perteklinis, o priešingai, yra būtinas siekiant užtikrinti turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą. Turto vertės nustatymo pagrindimas yra esminis turto vertinimo ataskaitų elementas, nes tik tinkamai turto vertinimo ataskaitoje pateikus vertės nustatymo pagrindimą, galima įsitikinti ir patikrinti, kokie veiksmai su tam tikrais dydžiais ir skaičiais buvo atlikti gaunant atitinkamą rezultatą. Priešingu atveju vertinimo ataskaitų naudotojams kyla pagrindo abejoti, ar vertinimo ataskaitose naudojami duomenys yra teisingi. Vertinimo ataskaitoje pagrindimas turi būti pateikiamas aiškiai suprantama ir patikrinama forma, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką pradedant vertei svarbių duomenų fiksavimu, tęsiant tinkamų metodų taikymu ir baigiant vertinimo rezultatais. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas detalizavo vertinimo ataskaitos turinį ir nustatė reikalavimą vertinimo ataskaitose pateikti kuo detalesnį ir išsamesnį vertės nustatymo pagrindimą, parodant skaičiavimus. Ataskaitos tikslinimas, kai pateikiami papildomi skaičiavimai ir skaičiavimų sekos po ataskaitos parengimo, laikytinas neatitinkančiu Metodikos 51 punkte nustatyto vertinimo ataskaitų tikslinimo principo, kadangi gali būti taisomos ir tikslinamos tik techninio pobūdžio klaidos, o ne pateikiamas papildomas vertės nustatymo pagrindimas. Priešingu atveju, galėtų susidaryti situacija, kad bet kuris vertintojas, gavęs Tarnybos paklausimą pateikti paaiškinimus dėl parengtos vertinimo ataskaitos, atitinkamai pataisytų, papildytų jau parengtą ir tretiesiems asmenims pateiktą vertinimo ataskaitą ir tokiu būdu siektų išvengti atsakomybės už teisės aktų pažeidimus. Papildomas dokumentas, kuriame pateikti pataisos koeficientų paskaičiavimai buvo pateiktas ne Tarnybai, o Garbės teismui 2013-08-29 vykusio Garbės teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba nevertino dokumento, nes toks dokumentas jai tiesiog net nebuvo pateiktas. Informacija dėl pataisų koeficientų dydžių pagrindimo turėjo būti pateikta ataskaitoje ar jos prieduose, o ne pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose, t. y. tik iškilus klausimui dėl atliktų skaičiavimų. Nors pareiškėjos manymu, ataskaitoje buvo padarytas formalus teisės aktų pažeidimas, tačiau, Tarnyba pažymi, kad turto vertės nustatymo pagrindimas laikomas vienu iš svarbiausių įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų turto vertinimo ataskaitų turiniui keliamų reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad visų skaičiavimų atskleidimas bei jų aiškumas užkerta kelią piktnaudžiavimui ir sąmoningai neteisingam jų pateikimui turto vertinimo ataskaitose. Turto vertintojų rengiamos ataskaitos sukelia pasekmes visai valstybės ekonominei sistemai ir rinkos situacijai. Vertintojų apskaičiuota turto rinkos vertė yra naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose bei komerciniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl vertintojo nustatyta turto rinkos vertė visada turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo (dydžio). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, atsižvelgdama į vertinimo tikslą (apmokestinimo), turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė būtų pagrįsta, nes nustatytos vertės dydis šiuo atveju yra svarbus ne tik vertinimo užsakovui (mokesčių mokėtojui), bet ir valstybei, kuri suinteresuota teisingu mokestinės vertės nustatymu ir mokesčių surinkimu. Pareiškėjos argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo yra deklaratyvūs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą (T. II, b. l. 7-11) su skundu sutinka. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo išdėstė pareiškėjos atsiliepime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013 m. rugsėjo 2 d. išvados Nr. RC-51(13) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ pagal užsakovės UAB ,,Utenos prekyba“ užsakymą parengė žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (T. I, b. l. 6-26, 154-158). Tarnyba 2013-07-02 gavo VĮ Registrų centro prašymą pateikti išvadą dėl UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau - Įstatymas) 22 straipsnyje bei Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika), nustatytiems reikalavimams (T. I, b. l. 113). Tarnyba 2013-07-19 raštais Nr. T(1.13)A2-1285(13) ir Nr. T(1.13)A2-1286(13) kreipėsi į turto vertintoją A. K. bei UAB „Auditas ir konsultacijos“ dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su ataskaitos rengimu, pateikimo (T. I, b. l. 150, 151). 2013-07-25 buvo gauti A. K. bei UAB „Auditas ir konsultacijos“ paaiškinimai. Tarnyba, nustačiusi, kad ataskaita buvo parengta galimai nesilaikant tam tikrų Įstatymo ir Metodikos reikalavimų, vadovaudamasi Įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi bei Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. B1-14 „Dėl Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Paklausimų nagrinėjimo taisyklės), 13 punktu, 2013-08-14 teikimu Nr. GT-68(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Turto arba verslo vertintojų garbės teismą (toliau - Garbės teismas) dėl drausmės bylos iškėlimo vertintojai (T. I, b. l. 108-109). 2013-08-20 parengiamojo Garbės teismo posėdžio metu Garbės teismas iškėlė vertintojai drausmės bylą. 2013-08-29 vykusio Garbės teismo posėdžio metu Garbės teismas išnagrinėjo vertintojos drausmės bylą jai dalyvaujant ir priėmė sprendimą Nr. GT-56(13)-S „Dėl drausminės nuobaudos A. K. skyrimo“, kuriuo nustatė, kad vertintoja ataskaitą parengė nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimų, bei paskyrė drausminę nuobaudą – pastabą (T. I, b. l. 184-186, 194-198). Tarnyba 2013-09-02 priėmė skundžiamą išvadą, kurioje konstatavo, kad ataskaita neatitinka Įstatymo 22 str. 4 d. 13 p. bei Metodikos 62.4 p. reikalavimų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis ir 22 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kiekvienam subjektui kreiptis į teistą įstatymų nustatyta tvarka ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymo saugomus interesus. Tai reiškia, kad įstatymas numato kreipimosi į teismą sąlygą – turimų teisių pažeidimą, kuris gali būti pašalinamas teismo sprendimu patenkinus pareikštą reikalavimą. Iš to išplaukia, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, siekdamas suformuoti vienodą administracinių teismų praktiką administracinėse bylose dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvados, kurioje konstatuota, kad tam tikro turto vertintojo parengta ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, galimumo būti ginčo administraciniame teisme objektu, sudarė išplėstinę penkių teisėjų kolegiją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014, konstatavo, kad Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos nepaneigia šios ataskaitos, o tik išreiškia Tarnybos nuomonę dėl ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams yra įrodomąją reikšmę turintis dokumentas, kuris padėtų ginče dėl tam tikro turto arba verslo vertinimo nustatyti tikrąją tam tikro turto arba verslo vertę. Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos yra viena iš nuomonių, kurios gali turėti įtaką, nustatant su turto arba verslo vertinimo ataskaita susijusių asmenų teisinę padėtį. Kolegijos nuomone, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškintina sistemiškai ir suprantama kaip nuostata, apibrėžianti prielaidas atvejams, kai įstatymo galią turinčiame akte numatoma pareiga vadovautis išvada kaip ataskaitos paneigimą konstatuojančiu aktu. Nuo tokio įtvirtinimo galėtų keistis ir Tarnybos išvados dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos statusas jos sukeliamų teisinių pasekmių aspektu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos išvados statusas turi būti aiškiai įtvirtintas įstatymo galią turinčiame akte, o išvada be tokio įtvirtinimo reiškia Tarnybos nuomonę dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Tarnybos išvada gali iš dalies lemti tolesnių teisines pasekmes sukeliančių aktų, veiksmų buvimą, tačiau šie aktai, veiksmai gali būti visiškai skirtingi savo turiniu, adresatais ir sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Išplėstinė teisė kolegija pažymėjo, kad Tarnybos išvada dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos gali lemti skirtingo pobūdžio pasekmes keliančius skųstinus individualius administracinius aktus. Tarp tokių teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų gali būti aktai, susiję su profesine turto arba verslo vertinimo ataskaitos rengėjų atsakomybe, taip pat tai gali būti aktai, sukeliantys teisines pasekmes asmenims, kurių turtas arba verslas buvo įvertintas atitinkama turto arba verslo vertinimo ataskaita. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisė skųsti galutinį tam tikros procedūros metu priimamą administracinį aktą turi būti įvertinama atsižvelgiant ir į tokį aktą priimančios institucijos diskrecijos ribas. Nenustačius teisinių pasekmių, kurias savaime sukeltų Tarnybos išvada, galimybė ją skųsti lemtų papildomą teismo procesą, kurio baigtis savaime neužkirstų kelio tiesiogiai susijusio administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, priėmimui. Tai lemtų papildomas sąnaudas, susijusias su kelių ginčų tuo pačiu klausimu nagrinėjimu.

Nagrinėjamoje byloje Turto vertinimo priežiūros tarnybos išvada pati savaime pareiškėjos teisių ir pareigų turinio nekeičia ir yra tik Tarnybos nuomonę dėl pareiškėjos ataskaitos išreiškiantis dokumentas. Šioje byloje Turto vertinimo ataskaita sudaryta žemės sklypų mokestinės vertės patikslinimui VĮ Registrų centre, tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne pati ataskaita, tačiau VĮ Registrų centro sprendimas dėl ataskaitoje nustatytos žemės sklypų mokestinės vertės patikslinimo.

Atsižvelgiant į nustatytą, ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-602-162/2014, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčijama Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-09-02 išvada Nr. RC-51(13) nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, nes yra tik Tarnybos nuomonė dėl pareiškėjos ataskaitos išreiškiantis dokumentas, ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijama Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-09-02 išvada Nr. RC-51(13) nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, iškelta administracinė byla dėl Turto vertinimo priežiūros tarnybos 2013-09-02 išvados Nr. RC-51(13) turi būti nutraukta Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pareiškėja, paduodama skundą administraciniam teismui sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį (b. l. 63). Nutraukus administracinę bylą, kai ji nenagrinėtina teisme, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Tai numato Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Todėl pareiškėjai sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 42 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ skundą atsakovei Turto vertinimo priežiūros tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Pareiškėjai UAB ,,Auditas ir konsultacijos“ grąžinti 100 (šimto) litų žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Rūta MiliuvienėMargarita StambrauskaitėLiudmila Zaborovska