- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-454-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- A. Š., A.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. D. ir atsakovo A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovams 181-ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai ir A. Š. dėl bendrijos nutarimų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei pagal atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui S. D. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovas S. D. 2005-09-16 kreipėsi į Vilniaus m 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė: 1) panaikinti 181-osios Gyvenamojo namo statybos bendrijos (toliau - GNSB) visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2001-02-27 priimtą nutarimą pašalinti ieškovą iš bendrijos narių; 2) pripažinti GNSB visuotinio narių susirinkimo 2005-04-12 sprendimą priimti atsakovą A. Š. į bendrijos narius negaliojančiu; 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento teisės tapti buto (duomenys neskelbtini), savininku perleidimo sandorį ir taikyti restituciją (t. 1, b.l.2-5, 139-143, 194, t.3, b.l.169-170). Nurodė, kad jis 1994-12-12 sudarė sutartį su GNSB nare R. G. dėl 942 Lt pajaus bei 30 085 Lt kreditinio įsiskolinimo per 25 metus bendrijai už statomą butą, esantį duomenys neskelbtini) (toliau - kotedžą), perleidimo ir buvo priimtas į bendrijos narius. Savo lėšomis ir pagal savo šeimos poreikius ieškovas atliko visišką buto vidaus apdailą, o 2005 m. birželio mėn. prieš terminą padengė bendrijai kreditorinį įsiskolinimą. Tačiau GNSB visuotinio narių susirinkimas 2001-02-27 nutarė pašalinti ieškovą iš bendrijos už 1999-2001 m. susidariusias dalies komunalinių mokesčių skolas. Minėtas nutarimas neteisėtas, kaip priimtas pažeidžiant visuotinio narių susirinkimo sušaukimo tvarką (Įstatų 4.1.1 p., 6.5 p.). Apie jį ieškovas sužinojo tik 2005-08-30. Ginčijamo nutarimo pagrindu pašalinusi ieškovą iš bendrijos, bendrija vietoj jo į narius 2005-04-12 priėmė A. Š.. A. Š. 2005 m. gegužės mėn. sumokėjo ieškovo skolas bendrijai ir bankui, o GNSB 2005-06-07 dienos pažymos pagrindu VĮ Registrų centras įregistravo A. Š. kotedžo savininku.
Atsiliepimas
Atsakovas 181-oji GNSB atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b.l.129-130, 165-166) šio ieškinio nepripažino ir prašė jo netenkinti. Teigė, jog iki tol, kol ieškovas buvo bendrijos nariu, jis pranešimus apie organizuojamų susirinkimų vietą ir laiką gaudavo į savo pašto dėžutę. Taigi apie pašalinimą ieškovas žinojo iškart po ginčijamo nutarimo priėmimo. Prašo taikyti sutrumpintą 3 mėn. ieškinio senatį ginčyti juridinio asmens nutarimus ir vien tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Atsakovas A. Š. atsiliepimu į (patikslintą) ieškinį ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti (t. 1, b.l.134-135, 162-163). Anot atsakovo, ieškovas apie pašalinimą iš bendrijos narių sužinojo ne 2005 m., o po 2001-02-27 įvykusio GNSB visuotinio narių susirinkimo, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.
Atsakovas A. Š. 2007-02-13 pareiškė ieškovui priešieškinį, kurį papildęs, prašė priteisti jo naudai iš ieškovo 16 016,78 Lt kotedžo eksploatavimo išlaidų, 69 000 Lt nuostolių negautų pajamų už buto nuomą forma, 5 % metinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l.247-249; t. 2, b.l.154). Nurodė, kad ieškovas neišsikelia iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, už kurio išlaikymą laikotarpiu nuo 2005 m. kovo mėn. iki 2007 m. gegužės mėn. imtinai atsakovas sumokėjo 16 016,78 Lt ir pagal CK 6.50 str. 3 d. tapo ieškovo kreditoriumi. Maža to, prašo priteisti iš ieškovo po 3 000 Lt per mėnesį buto nuomos mokesčio, kuriuos pastarasis nepagrįstai sutaupė atsakovo sąskaita per 2 metus (CK 6.242 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas S. D. atsiliepimu į priešieškinį (t. 2, b.l.4-7) ir triplike (t. 2, b.l.111-113) priešieškinį laikė nepagrįstu ir prašė jo netenkinti. Paaiškino, kad už šaltą vandenį ir elektrą jis atsiskaito tiesiogiai su šių paslaugų tiekėjais. Tuo tarpu GNSB priskaičiavo (o A. Š. padengė) išlaidas už šildymą ir karštą vandenį, nors tokiomis paslaugomis ieškovas nesinaudoja. Neigia, jog GNSB pažyma yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis priskaičiuotų sumų pagrįstumą (šiltuoju sezonu patalpos nešildomos), teisingumą ar pinigų sumokėjimo faktą, nes ji neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Kadangi atsakovas neteisėtai vietoj ieškovo įstojo į bendriją ir įgijo kotedžo nuosavybės teisę, tai negalima sakyti, jog ieškovas pažeidinėtų atsakovo teises (lot.k. ex in iuria non oritur ius – liet.k. iš ne teisės teisė nekyla), t.y. prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Dar daugiau, UAB „Ober-haus“ pažyma negali būti vertinama kaip tinkamas negautų pajamų dydžio įrodymas, nes joje yra pateikiami tik preliminarūs buto nuomos įkainiai. Atsakovas nebuvo ginčo bute, todėl negalėjo įvertinti realių galimybių surasti minėtam butui (didelio ploto, nestandartinio išplanavimo) nuomininkus. Atsakovas neatsižvelgė į galimas išlaidas, susijusias su einamomis kotedžo priežiūros išlaidomis, potencialių nuomininkų paieškos sąnaudomis, mokėtinais mokesčiais valstybei. Galiausiai atsakovas yra advokatas, todėl negalėtų verstis nekilnojamojo turto veikla; byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių jo ketinimus nuomoti butą.
Atsakovai A. Š. ir 181-oji GNSB dublikuose (t. 2, b.l.83-87, 97-101) vieningai teigė, kad GNSB pažymoje yra nurodytos A. Š. realiai už komunalinius patarnavimus sumokėtos sumos, kuriuos savo parašais ir antspaudu patvirtino atitinkamai bendrijos buhalterė bei pirmininkas. Minėtoje pažymoje karšto vandens ir šildymo išlaidos yra subendrintos, todėl jei ieškovas naudoja boilerį pašildyti šaltą vandenį, vadinasi, atitinkamoje grafoje nurodytos tik šildymo sąnaudos. Ieškovas savavališkai atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, todėl bendrija pagrįstai skaičiavo šildymo kaštus, proporcingai kotedžo plotui ir viso namo sunaudoto šildymo kiekiui. Nekilnojamojo turto ekspertai, net ir neapžiūrėję kotedžo būklės, pagal buto pastatymo metus, rajoną, plotą ir kitas aplinkybes gali nurodyti vidutinę nuomos kainą. Būtent dėl ieškovo neteisėtų veiksmų A. Š. neieško nuomininkų ir negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų. A. Š. įrašymas į praktikuojančių advokatų sąrašą neužkerto kelio jam išnuomoti turimą turtą ir gauti iš to pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-12-22 sprendimu (t. 3, b.l.250-253) ieškinį ir priešieškinį atmetė. Dalyje dėl ieškinio pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2001 m. organizuojant visuotinį bendrijos narių susirinkimą buvo pažeista sušaukimo tvarka, o nutarimui dėl ieškovo pašalinimo trūko kvalifikuotos 2/3 balsų daugumos. Tačiau pastarąjį reikalavimą teismas atmetė, pritaikęs 3 mėn. ieškinio senatį, nes ieškovo vėliausiai 2002-11-08 sužinojo apie pašalinimą iš bendrijos ir priežastis. Antra, ieškovas neįrodinėjo (CPK 178 str.), jog 2005-04-12 nutarimas priimtas nesilaikant įstatų reikalavimų, reglamentuojančių naujų narių priėmimą, ir be pagrindo vadovavosi bendrais teisės principais. Trečia, ieškovas neįrodinėjo perleidimo sandorio ydingumo, nenurodė jo negaliojimo specialios materialinės teisės normos pagrindo, laikydamas šį reikalavimą išvestiniu iš pirmojo. Tuo tarpu A. Š. teismas pripažino sąžiningu įgijėju, nežinojusiu ir neturėjusiu žinoti, kad bendrija neteisėtai pašalino ieškovą iš bendrijos narių, todėl negalėjo perleisti ginčo buto (CK 4.96str.).
Dalyje dėl priešieškinio teismas pažymėjo, jog A. Š., kaip buto savininkas, turi mokėti mokesčius už teikiamas kotedžui paslaugas, todėl 16 016,78 Lt nelaikytini jo nuostoliais (CK 6.249 str.). Prašymą priteisti 69 000 Lt negautų pajamų forma teismas atmetė, remdamasis iš esmės ieškovo atsikirtimais į priešieškinį, t.y. atsakovas neįrodė savo ketinimų nuomoti ginčo turtą (tėra tik prielaidos) ir tikslaus realių (tėra tik tikėtinos) negautų pajamų (nuostolių) dydžio.
Šalies argumentai
Ieškovas A. D. apeliaciniu skundu (t. 4, b.l.1-6) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-22 sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, ir šioje dalyje perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties eigos pradžią. Ieškovui nebuvo pranešta apie 2001-02-27 organizuojamą visuotinį bendrijos narių susirinkimą, jo darbotvarkę, todėl jis nedalyvavo jame. Bendrijos pirmininko pasakymą apie ieškovo pašalinimą iš bendrijos, neturėdamas šiuos žodžius patvirtinančių rašytinių įrodymų, ieškovas laikė gąsdinimu, nes bendrija nuo 2001-02-28 iki 2005 m. vasaros su ieškovu elgėsi taip, lyg ieškovas tebebūtų bendrijos narys, pvz., negrąžino ieškovui pajaus, toliau reikalavo sumokėti ne tik komunalinius mokesčius, bet ir kredito įmokas bankui. Bendrija iki 2005-08-30 vengė pateikti ieškovui visuotinio bendrijos narių 2001-02-27 susirinkimo protokolą (jo kopiją ar išrašą), todėl ieškovas objektyviai negalėjo realizuoti teisės į teisminę gynybą (tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindo ir dalyko). Visuotinio bendrijos narių 2005-04-12 sprendimas priimti į bendrijos narius A. Š. negalioja, nes ne visi nariai (pvz., Ž. V.) informuoti apie susirinkimą ir negalėjo jame dalyvauti bei išreikšti savo valios iškeltu klausimu. Be to, visuotinio bendrijos narių 2005-04-12 susirinkimo protokolas neatitinka imperatyvių CK 2.90 str. 2 d. reikalavimų: nėra duomenų apie susirinkimo pranešimą nariams, ar egzistuoja narių kvorumas, t.t.. A. Š. yra advokatas, todėl, kaip profesionalus teisininkas, jis, prieš įsigydamas stambų pirkinį, privalėjo pasidomėti bendrijos dokumentais, pvz., visuotinio bendrijos narių 2001-02-27 susirinkimo protokolu. Šiame protokole, be teismo išvardintų, yra ir kitokių akivaizdžių trūkumų, kaip antai, nebuvo svarstomas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių, nors nutarimas jį pašalinti buvo priimtas. Prieš įsigydamas butą A. Š. jo neapžiūrėjo, nesvarstė jo rinkos vertės (1 020 000 Lt) ir bendrijai sumokėtos sumos (~ 25 000 Lt) skirtumo pagrįstumo. Liudytojas R. K. parodė siūlęs pirkti ginčo objektą už 10 kartų didesnę nei A. Š. sumokėta suma kainą, bet bendrijos pirmininkas paaiškino, jog butas turi atitekti advokatui, kuris turi daugiau galimybių išlošti bylas teismuose. Iš to darytina išvada, jog nė vienas iš atsakovų nebuvo sąžiningas ginčijamo sandorio sudarymo metu, siekė priešingo viešajam interesui tikslo (nepagrįstai perleisti didelės vertės turtą už menką sumą), todėl teismas niekinio sandorio faktą turėjo nustatyti ex officio (CK 1.78 str. 5 d.).
Atsiliepimas
Atsakovai 181-oji GNSB ir A. Š. atsiliepimais į ieškovo apeliacinį skundą (t. 4, b.l.32-35, 37-38) skundo nepripažino ir prašė skundžiamą Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-22 sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pabrėžė, jog ieškovas praleido 3 mėnesių ieškinio senatį kreiptis į teismą: kad ieškovas žinojo apie jo pašalinimą iš bendrijos 2002-09-15, įrodo jo 2002-09-15 prašymas bendrijos pirmininkui ir buhalterei; kad ieškovas žinojo jo pašalinimo priežastis, įrodo ieškovo advokato 2002-11-08 pretenzijos „Dėl neteisėtų reikalavimų“ turinys. A. Š. laiko save sąžiningu įgijėju, nes moka už butą komunalinius mokesčius. Jis taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas ex officio negalėjo konstatuoti niekinio sandorio fakto, kadangi ieškovas sandorio neginčijo ir nereikalavo perduoti jam buto (t. 3, b.l.169-170). Atsakovas kotedžą įsigijo kaip eilinis LR pilietis, todėl į jo išsilavinimą ar profesiją nereikia atsižvelgti.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Š. apeliaciniu skundu (t. 4, b.l.15-117) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-22 sprendimo dalį, kurioje priešieškinys dėl nuostolių, sutaupytų lėšų ir palūkanų priteisimo buvo atmestas, ir priešieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą motyvavo netinkamu materialinės teisės normų taikymu, ydingu įrodymų vertinimu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas yra buto, kuriame prieš jo valią gyvena svetimi asmenys - ieškovas su šeima, savininkas. Pagal protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus atsakovas neprivalo mokėti už paslaugas, kuriomis naudojasi ieškovas, todėl pastarasis įpareigotinas grąžinti tai, ką be pagrindo sutaupė atsakovo sąskaita (CK 6.242 str.). Būtų nelogiška laikyti butą nenaudojamą, jeigu nėra galimybių jame gyventi. Kotedžo nuomos rinkos vertę patvirtina nekilnojamojo turto vertinimo ekspertų pažymos. Atsakovas negali priversti ieškovo sudaryti su juo nuomos sutartį, bet gali reikalauti mokėti bent minimalų nuomos mokestį už butą, kuriame ieškovas nuo 2005 m. kovo gyvena nelegaliai, ir taip kompensuoti jo kiekvieną dieną patiriamus nuostolius (CK 6.249 str.).
Atsiliepimas
Ieškovas S. D. atsiliepimu į atsakovo A. Š. apeliacinį skundą (t. 4, b.l.28-30) su skundu nesutiko ir prašė skundžiamą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-22 sprendimo dalį palikti galioti nepakeistą. Akcentavo, jog ieškovo naudojimosi butu teisėtumas ar neteisėtumas kol kas neįrodytas (byla dėl ieškovo iškeldinimo sustabdyta). Byloje yra įrodymai, kad ieškovas visiškai išlaiko butą pats, todėl laiko save netinkamu atsakovu pagal priešieškinį - juo trauktina bendrija, kuri nepagrįstai praturtėjo surinkusi mokesčius du kartus už to paties buto išlaikymą. Be to, atsakovas A. Š. neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (už tai jam skirta procesinė bauda – t. 3, b.l.86-87, 227, 231). Tiek teisės teorijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje vieningoje praktikoje laikomasi nuomonės, jog gali būti priteisiama tik reali, o ne hipotetinė žala. Tuo tarpu A. Š. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokiu tikslu įsigijo butą, pvz., norėdamas pasigerinti gyvenimo sąlygas ar jį išnuomoti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, bei, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Vienas tokių įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas negalioja, kuomet buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės ( CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo.
Ieškovas A. D., įvardindamas ieškinio dalyką, suformulavo kelis reikalavimus – dėl 181-osios GNSB valdymo organų priimtų nutarimų panaikinimo ir negaliojimo, bei šiuo pagrindu ginčijo atsakovo A. Š. teisę būti buto duomenys neskelbtini) savininku, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento teisės tapti minėto ginčo buto savininku perleidimo sandorį ir taikyti restituciją. Ir nors ginčijamas sandoris ieškinyje bei jo patikslinimuose tiksliai neapibrėžtas ir neįvardintas, juo ieškovas laiko, kaip matyti iš rašytinių paaiškinimų ( t.3, b.l. 169-170) bei atstovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, 181-osios GNSB pirmininko 2005-06-07 išduotą pažymą (t.1, b.l. 147), kurios pagrindu atsakovas A. Š. įsiregistravo nuosavybės teises į ginčo butą ( t.1, b.l. 148).
Vertinant šio reikalavimo pobūdį, o tokių abejonių kilo ir bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (t.3, b.l. 169), būtina atsižvelgti į tikslus, kurių ieškiniu siekia ieškovas, į prašomos taikyti restitucijos pasekmes. Nepaisant to, kad ieškovas, kaip pats teigia, šiuo metu nereikalauja perduoti jam buto iš atsakovo, manydamas, kad šis butas jam nuosavybės teise niekada ir nepriklausė (t.3, b.l.170), tačiau vis tik jo tikslas yra atsiskaityti su bendrija, gauti pažymą apie atsiskaitymą ir įregistruoti savo nuosavybės teises į šį butą. Ketindamas ateityje realizuoti savo paties teisę į ginčo objekto nuosavybę, siekia nuginčyti atsakovo A. Š. nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą, reikalaudamas ir restitucijos taikymo. Ieškinio reikalavimo tikslas akivaizdus - butas iš atsakovo A. Š. valdymo ir nuosavybės, ieškovo manymu, turėtų pereiti bendrijai, kaip ir buvo iki pažymos apie atsiskaitymą su bendrija išdavimo atsakovui A. Š.. Tai reiškia, kad ieškovas ginčija šio atsakovo daiktines teises į nurodytą ginčo objektą, nepaisant to, kokia forma šis reikalavimas pareikštas (CK 4.20 str.), o atsakovui A. Š., jei reikalavimas būtų patenkintas, atsirastų turtinės pasekmės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių kilo turtinio pobūdžio ginčas. Ginčo nekilnojamasis daiktas yra įvertintas 632 000 Lt suma (CPK 85 str. 1 d. 9 p.) ( t.1. b.l. 148).
Esant tokioms faktinėms aplinkybėms konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai įvertino ginčo pobūdį kaip neturtinį, išnagrinėjo Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui neteismingą bylą. Pagal CPK 27 str. 1 p. nuostatas, bylas, kuriose ieškinio suma didesnė nei 100 000 Lt, kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja apygardos teismai. Todėl 2007-12-22 sprendimas panaikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Esant nurodytam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nebepasisako ir jų nevertina.
Sutinkamai su CPK 87 str. 1 d. 7 p. nuostatomis, panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Todėl apeliantui S. D. grąžintinas 2008-01-18 sumokėtas viso 345 Lt žyminis mokestis (t.4, b.l. 7,12), o apeliantui A. Š. – 2550,50 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2008-02-06 (t.4, b.l. 23), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmąja instancija Vilniaus apygardos teismui.
Grąžinti S. D. 345 (tris šimtus keturiasdešimt penkis) litus žyminio mokesčio.
Grąžinti A. Š. 2550 (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt) litų 50 centų žyminio mokesčio.