Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. Muchambetalijevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui M. L., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaikas gyvena nuo gimimo su ieškove. Sūnus yra vos metukų, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Savo pareigas sūnaus atžvilgiu vykdo atsakingai, be sūnaus Manto augina dar du vaikus, tarp vaikų užsimezgę broliški santykiai. Šiuo metu ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, ilsėtis, žaisti. Pageidauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

Neprieštaraus, kad atsakovas bendrautų su nepilnamečiu sūnumi M. atsakovui patogiu metu, apie planuojamą atvykimą pranešdamas ne mažiau kaip prieš 2 dienas. Iki vaikui sueis 3 metai, pageidauja, kad tėvo ir sūnaus bendravimas vyktų jos priežiūroje. Vaikui sulaukus 3 metų, tėvas su nepilnamečiu sūnumi M. galės bendrauti kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 16 val., leidžiant sūnų išsivežti į tėvo gyvenamąją vietą, tačiau įpareigojant atsakovą informuoti motiną apie tai, kur vaikas praleis savaitgalį. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi turėtų bendrauti tik blaivus. Telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis bendravimas neribojamas, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Didžiųjų metų švenčių, t.y. Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų, metu, nepilnametis sūnus M. L. vieną šventės dieną bendrautų su tėvu, kitą su motina. Tėvo dieną sūnus gali praleisti su tėvu, Motinos dieną - su motina.

Prašo materialinio išlaikymo mokant jį kas mėnesį. Vaiko išlaikymui, ieškovės manymu, per mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 300 Eurų. Šiuo metu dėl vaiko priežiūros ji negali dirbti. Tenka gyventi iš gaunamų išmokų vaikui, kitų pašalpų. Sūnaus Manto maistui išleidžia apie 80-100 Eurų; drabužėliams 30 Eurų, avalynei 30 Eurų, sauskelnėms 50 Eurų, kitoms higienos prekėms 25 Eur, skalbimo priemonėms 20 Eurų, būsto išlaikymui (elektra 40 : 4 vaiko dalis sudaro 10 Eurų). Vaikas yra alergiškas, jis serga atopiniu dermatitu. Būtina labai atsirinkti tinkamą maistą, naudoja vaistus, kurie per mėnesį kainuoja apie 50 Eurų, periodiškai veža į Kauną pas specialistus. Taip pat atidžiai atrenkamas maistas, kad vaiko nebertų. Be to, vaikui reikalinga patalynė, rankšluosčiai, baldeliai. Žaislams, lavinimo priemonėms per mėnesį išleidžia apie 50 Eur. Pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteista 150 Eurų periodinių išmokų per mėnesį. Teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdys ir tvarkys pati. Ieškovės pajamas sudaro vaiko neįgalumas, vaiko pinigai ir globa. Ieškovė žino, kad atsakovas dirba, vis žadėjo duoti pinigų vaiko išlaikymui, tačiau nė karto taip ir nedavė.

Atsakovas nuo vaiko gimimo yra davęs iš viso 40 Eurų. Todėl pageidauja, kad iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas sumoje 2275,00 Eurų, t.y. nuo vaiko gimimo, skaičiuojant bent po 130 Eurų per mėnesį (17,5 mėn. x 130 ) iki 2018-01-31.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė nurodė, kad skyrius palaiko R. J. prašymą, sūnaus M. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, iš atsakovo M. L. priteisti išlaikymą vaikui ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nes tai atitinka mažamečio vaiko interesus. Skyriaus atstovė lankėsi pas ieškovę namuose. Nustatyta, kad gyvenimo sąlygos patenkinamos, tik truputi trūksta švaros ir tvarkos. Ieškovė gyvena su savo trim vaikais ir sugyventiniu. Jos pajamas sudaro sūnaus neįgalumas, vaiko priežiūros tikslinė kompensacija, išmokos vaikams iš vaikų išlaikymo fondo. Bendrai pajamos yra 393 Eur. Ieškovė linkusi slėpti savo gyvenamąją vieta, meluoti. Atsakovas sutinka su ieškiniu, todėl ir jie ieškinio reikalavimams neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad M. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra M. L., motina – R. J. (b. l. 6). Ieškovė gauna išmokas vaikui po 58,90 Eur, šalpos neįgalumo pensiją vaikui iki 18 metų po 168,00 Eur, priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją po 56,00 Eur. Viso iš socialinės paramos skyriaus gaunama 282,00 Eur per mėnesį. Iš Sodros jokių pajamų ieškovė negauna. Atsakovas dirbantis, gaunamos pajamos apie 456 Eur (b. l. 7, 8). M. L. yra nustatytas atopinis dermatitas, psoriazė (b. l. 9) Raseinių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesio. R. J. šeima nuo 2017-12-21 įrašyta į stebimų šeimų apskaitą. Įrašymo pagrindas – šeima išgyvena krizę ir tuo daro neigiamą poveikį vaiko psichinei sveikatai ir elgesiui. Ieškovė su savo trim vaikais gyvena Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini). Namas nuosavybės teise priklauso A. A.. Būstą nuomoja R. J. sugyventinis K. J.. Gyvenimo sąlygos patenkinamos mažamečiam vaikui augti ir vystytis. R. J. pajamos viso 393 Eur: išmoka už vaikus 58 Eur, išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo 114 Eur, sūnaus A. J. neįgalumo pašalpa 165 Eur, A. J. priežiūros išlaidų kompensacija 56 Eur. M. L. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), jo motinai M. B. priklausančiame name. Atsakovas telefonu nurodė, kad nuo 2018 m. sausio mėn. gyvena ir dirba Kelmėje. Su sūnum nebendrauja, nes neleidžia R. J.. Pakražančio sen., nurodė, kad M. L. dirba AB ,,Kelmės pieninė“, neįrašytas į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir nusiskundimų dėl M. L. seniūnija nėra gavusi. (b. l. 14-15). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Nemakščių seniūnijos rašte nurodyta, kad R. J. linkusi slėpti informaciją apie savo faktinę gyvenamąją vietą, bendraudama su įvairių institucijų darbuotojais teikia klaidingą informaciją apie savo šeimą. Dėl jos elgesio seniūnijoje nusiskundimų nebuvo gauta (b. l. 16). VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros rašte nurodyta, kad vaiko sveikata rūpinamasi tinkamai, vaikas profilaktiškai lankosi laiku, skiepijamas pagal skiepų kalendorių (b. l. 18). Ieškovei ir atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5, 24-25)

Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. 1 d., 3.174 str. 2 d. numatyta, kad tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, tėvų susitarimu, esant ginčui - vadovaujantis vaiko interesais. Ieškovė prašo, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Įvertinus byloje pateikiamus duomenis, tai, jog vaikas yra mažametis, kuriam itin reikalinga mamos rūpestis ir priežiūra, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno su mama ir atsakovas neprieštaravo, kad sūnaus M. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina jos gyvenamojoje vietoje, M. L. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. J. jos gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. įtvirtina tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Tėvai už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str. 2 d.). LR CK 3.175 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina). Vaikui reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus. Be to vaikas turi turėti galimybę kreiptis bent į vieną iš tėvų bet kuriuo metu ir tuomet kai jam to labiausiai reikia. Todėl maksimali bendravimo tvarka turi būti lanksti vaiko interesų tenkinimo atžvilgiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė supranta, jog sūnus turi bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Ji paaiškino, kad netrukdys tėvui bendrauti su sūnum, tačiau pageidauja, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų jos priežiūroje kol vaikui sukaks trys metai. Atskira tvarka bendravimui tarp vaiko ir tėvo būtų nustatyta nuo tada, kai vaikui sukaks treji metai. Taip pat pageidauja, kad vaiko ir tėvo bendravimas vyktų tik tuomet, kai tėvas yra blaivus. Atsakovo atstovė nurodė, kad jos atstovaujamasi su vaiku nebendravo, tačiau taip įvyko todėl, kad ieškovė linkusi dažnai keisti gyvenamąsias vietas ir jis nebesusigaudė kur jos ieškoti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovė taip pat nurodė, kad turima žinių, jog ieškovė linkusi meluoti, slėpti savo gyvenamąją vietą. Ieškovė pasižadėjo netrukdyti vaiko ir tėvo bendravimui. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškiniu prašoma bendravimo tvarka yra pakankamai išsami. Tačiau atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, siekiant, kad bendravimo tvarka būtų įvykdytina, teismo nuožiūra keistinas bendravimas Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų metu. Prašoma didžiųjų metų švenčių (Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų) metu, kad nepilnametis sūnus M. L. vieną šventės dieną bendrautų su tėvu, kitą su motina. Nustatytina taip: poriniais metais Šv. Velykas M. L. praleidžia su motina, neporiniais - su tėvu; Šv. Kalėdas poriniais metais M. L. praleidžia su tėvu, neporinius – su motina. Vaikui yra tik vieneri metai, todėl jis savo nuomonės išsakyti negali.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str.). Vaikų interesai yra svarbiausi, jie privalo gauti elementarų išlaikymą iš abiejų tėvų. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į tai, kad būtų patenkinti būtiniausi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui. CK 3.194 str. 1 d. numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams, o tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turinė padėtis yra prasta. Šalys nekilnojamojo turto neturi, atsakovas dirba, gauna pastovių pajamų, stengiasi iš jų pragyventi. Ieškovė nedirba, būna namuose ir prižiūri neįgalų vaiką (šiuo metu taip pat augina M. L.), pragyvena iš gaunamų vaikų pinigų, išmokų už sūnaus neįgalumą ir vaiko priežiūros tikslinės kompensacijos. Nustatyta, kad tiek ieškovė, ties atsakovas nuosavo būsto neturi, gyvena nuomojamuose. Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas neprieštarauja prašomai išlaikymo sumai ir sutinka ją mokėti, nes supranta, kad ir jis yra atsakingas už savo vaiko materialinę gerovę. Tai jo vienintelis vaikas. Iš pateikto medicinos išrašo matyti, kad M. L. yra nustatytas atopinis dermatitas, psoriazė. Esant šioms aplinkybėms matyti, kad vaikui reikalinga ne tik didesnė priežiūra, bet ir didesnės išlaidos. Kaip nurodė ieškovė, perkami vaistai, reikia derinti maistą, perka kitus higienos reikmenis nei įprastai tinka vaikams, sistemingai reikia vaiką vežti į Kauną konsultacijoms. Įvertinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma 150,00 Eur yra pakankama, kad patenkinti mažamečio vaiko poreikius. Jei tokia pat suma skirtina ir iš ieškovės, tai yra pakankama, kad patenkinti M. L. būtiniausius poreikius. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi realią galimybę tokią sumą skirti savo sūnaus išlaikymui. Materialinis išlaikymas, kaip ir prašė ieškovė, priteistinas nuo 2018 m. vasario 1 d.

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė materialinio išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti nuo 2016 m. rugpjūčio 14 d., t.y. nuo vaiko gimimo iki 2018 m. sausio 31 d. Ji nurodė, kad su atsakovu kartu gyveno iki 2017 m. liepos 8 d., tačiau atsakovas ir gyvenant kartu prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėdavo, savo vaiko visiškai neišlaikė. Išlaikymo įsiskolinimą prašė priteisti po 130 Eur. Atsakovo atstovė nurodė, kad jos atstovaujamasis iš esmės neprieštarauja išlaikymo įsiskolinimui. Įsiskolinimas yra už metus ir šešis mėnesius. Bendrai įsiskolinimo prašoma 2275,00 Eur. Nesant ginčo, iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas nuo 2016 m. rugpjūčio 14 d. 2275,00 Eur sumoje.

Vaikas gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei. (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis).

Tiek ieškovei, tiek atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jų nei žyminis mokestis, nei kitos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 99 str.).

Vadovaujantis LR CPK 259, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. J. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, tokią tėvo M. L. bendravimo su vaiku M. L. tvarką :

1. Iki M. L. sulauks trejų metų, bendravimas vyksta vaiko motinos gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, bet dalyvaujant ir prižiūrint motinai R. J.. Apie planuojamą atvykimą M. L. informuoja R. J. pranešdamas ne mažiau kaip prieš dvi dienas;

2. M. L. sulaukus 3 (trejų) metų, tėvas M. L. su sūnumi M. L. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 16 val., leidžiant sūnų išsivežti į tėvo gyvenamąją vietą, įpareigojant atsakovą informuoti motiną apie vaiko buvimo vietą;

3. Poriniais metais Šv. Velykas M. L. praleidžia su motina, neporiniais - su tėvu; Šv. Kalėdas poriniais metais M. L. praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina;

4. Motinos dieną M. L. praleidžia su motina, tėvo dieną – su tėvu;

5. Sūnaus M. L. gimimo dieną vaikas praleidžia savo gyvenamojoje vietoje, tėvui leidžiama dalyvauti vaiko šventėje bei materialiai prisidėti prie šventės;

6. Telefonu, kitomis komunikacijos priemonėmis bendravimas neribojamas. Tėvas M. L. su nepilnamečiu vaiku gali bendrauti tik būdamas blaivus.

Priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis materialinio išlaikymo išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2018 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedama vaiko motinai R. J..

Ši sprendimo dalis vykdoma skubiai.

Priteisti iš M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. sausio 31 d., 2275,00 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct).

Išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaiko motinai R. J..

Civilinę bylą dalyje dėl priešieškinio dėl tėvystės nustatymo nutraukti, atsakovui atsisakius priešieškinio.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.