- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-11-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-6656-982/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05657-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas A. S. surašytas už tai, kad 2015 m. birželio 18 d., 9.30 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 64, jis vairuodamas transporto priemonę Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas pro kitą stovintį automobilį, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė stovintį automobilį, taip pat po įvykusio eismo įvykio nesant nukentėjusio įvykio vietoje, nepranešė apie įvykusį eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.2, 222 punktų reikalavimus, o jo veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. pripažino apgadinęs kitą transporto priemonę, tačiau neigė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Parodė, kad atvyko į Karaliaus Mindaugo pr. 64 esantį objektą. Važiuodamas į kiemą, matė pravažiavime stovintį raudonos spalvos automobilį FIAT, kurio galinės durelės buvo atidarytos, o jame esantis asmuo kažką krovė. Pravažiuodamas pro stovintį automobilį, pajuto kontaktą ir suprato, kad jo veidrodėlis kliudė kairįjį stovėjusio automobilio šoną. Šalia jo keleivio vietoje sėdėjęs bendradarbis užlenkė veidrodėlį, ir šis jo paklausęs ar yra kokių nors apgadinimų. Bendradarbis jam atsakė, kad jokių pažeidimų nematyti. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo iki kairiojo savo automobilio sparno, norėdamas pasižiūrėti apgadinimus. Tuomet prie automobilių priėjo FIAT vairuotojas, kuris paprašė patraukti automobilį atgal. Jis pavažiavo apie metrą ir laukė. FIAT vairuotojas, kartu su kontakto metu automobilyje buvusiu asmeniu, atidžiai apžiūrinėjo savo automobilį, glostydamas jo šoną. Jo bendradarbis pasiteiravo, ar šie turi pretenzijų, į ką pastarieji atsakė, jog ne, nes jokių apgadinimų nėra. Jam belaukiant, FIAT vairuotojas įsėdo į savo automobilį ir pavažiuodamas tai į priekį, tai atgal pastatė automobilį arčiau pastato, palikdamas daugiau vietos pravažiavimui. Manevruodamas taip pat buvo išlipęs ir dar kartą apžiūrėjo savo automobilį. Pravažiuodamas gilyn į kiemą, dar kartą pasižiūrėjo į FIAT automobilį, tačiau apgadinimų nepastebėjo. Automobilį pastatė netoli nuo automobilio FIAT ir nuėjo dirbti į objektą. Jame užtruko apie valandą laiko, vėliau išvažiavo pasiimti reikalingų įrankių, bet ir vėl sugrįžo. Pripažino, kad kontaktas buvo, tačiau kategoriškai teigė, kad FIAT vairuotojas pretenzijų dėl to nereiškė.
Liudytojas D. J. parodė, kad 2015 m. birželio 18 d. tarp 8 ir 9 val. atvažiavo į Karaliaus Mindaugo pr. esantį objektą montuoti durų. Automobilį FIAT pastatė prie apartamentų ir iš jo krovė įrankius ir duris, kuriuos nešė į darbo vietą. Išeidamas iš apartamentų pamatė kitą FIAT automobilį, kuris buvo pavažiavęs iki pusės jo automobilio, jį kliudė ir sustojo. Tuomet jame sėdėjęs keleivis iškišo ranką ir užlenkė veidrodėlį. Tvirtino, kad jokio garso negirdėjo. Netrukus automobilis pavažiavo atgal. Priėjęs prie savo automobilio pamatė juodą dryžį ir mėgino valyti kliudytą vietą, tačiau ji nenusivalė. Kito automobilio vairuotojas iš savo automobilio neišlipo ir laukė. Teigė, kad nei jis pats, nei jo bendradarbis nei su FIAT automobilio vairuotoju, nei su jame buvusiu keleiviu, kuris užlenkė veidrodėlį, nekalbėjo. Pats prie stovinčio ir laukiančio automobilio vairuotojo nebuvo priėjęs, jam pretenzijų nepareiškė, tačiau kodėl to nepadarė, nežino. Teigė, kad prie jo turėjo prieiti automobilį apgadinusios transporto priemonės vairuotojas, kuris sėdėdamas vos už kelių metrų, matė, kaip jis valė kontakto žymes. Tuo metu jam atrodė, kad apgadinimai nežymūs, tačiau vėliau paskambino viršininkei, kuri atvažiavusi ir apžiūrėjusi apgadinimus, atsižvelgdama į tai, kad automobilis yra visiškai naujas ir apdraustas, iškvietė policijos pareigūnus. Pripažino, kad po to, kai baigė valyti, patraukė savo automobilį dešiniau, kad kitas FIAT galėtų pravažiuoti. Šio automobilio vairuotojas pro juos pravažiavo į apartamentų teritoriją ir jam matant pastatė automobilį. Kai atvyko policijos pareigūnai, to automobilio jau nebebuvo.
Liudytojas R. M. parodė, kad 2015 m. birželio 18 d. apie 8 val. atvažiavo su bendradarbiu į Karaliaus Mindaugo pr. dirbti. Automobilį pastatė prie pastato. Jam būnant automobilyje ir esant atidarytoms galinėms durims, jis sujudėjo ir pastarasis išlipo pasižiūrėti kas nutiko. Pamatė šalia stovintį kitą automobilį, kurio keleivis, užlenkė veidrodėlį, ir pasakė, kad nieko neatsitiko. Tuo metu prie automobilio priėjo bendradarbis D. J., kuris apžiūrėjo automobilį, nes jis yra jo vairuotojas. Kol jis tai darė, automobilio vairuotojas sėdėjo automobilyje ir laukė. Iš pradžių jis apgadinimų nepastebėjo, bet vėliau, kai jo bendradarbis patraukė automobilį ir kito automobilio vairuotojas pravažiavo toliau į pastato teritoriją, pamatė įbrėžimą. Mėgino taip pat jį valyti. Prie jų automobilį kliudžiusio vairuotojo nepriėjo, nes jis nėra automobilio vairuotojas. Teigė, kad netrukus paskambino įmonės direktorei, kuri atvažiavusi į įvykio vietą ir apžiūrėjusi automobilį, iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojos R. Č. parodė, kad 2015 m. birželio 18 d. ryte jai paskambino darbuotojas D. J., pranešdamas, kad į jų automobilį įvažiavo kita transporto priemonė, tuomet atsitraukė atgal ir nuvažiavo. Pasakė jam, kad gerai apžiūrėtų automobilį ir pasiteiravo, ar šis užsirašė tos transporto priemonės valstybinius numerius. Minėjo, kad pakviestų jos vairuotoją, tačiau darbuotojas pasakė, kad jis nuvažiavo. Įmonės automobilis yra naujas, apdraustas. Atvažiavusi į įvykio vietą, pamatė veidrodėlio įbrėžimo žymę ir paskambino į policiją. Po darbuotojo skambučio į eismo įvykio vietą atvyko per pusvalandį. Tiksliai nurodyti negalėjo, bet mano, kad jai darbuotojas paskambino apie 9.30 val.
Liudytojo V. L. parodė, kad 2015 m. birželio 18 d. vyko su bendradarbiu į Karaliaus Mindaugo pr. atlikti darbų. Prie pastato matė stovintį raudonos spalvos automobilį FIAT, pro kurį važiuojant A. S. pajautė kontaktą ir sustojo. Tuomet jis užlenkė automobilio veidrodėlį, o A. S. pavažiavo atgal. Čia pat prie raudono automobilio priėjo du asmenys, kurie apžiūrinėjo kontakto vietą, tačiau jiems nieko nesakė. Su pastaraisiais nei jis, nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesikalbėjo. Jiems kurį laiką palaukus, raudono automobilio vairuotojas patraukė savo automobilį dešiniau ir, kiek pavažiavę į priekį, jie sustojo prie to paties namo, kuriame atliko darbus.
Liudytojas Š. J. parodė, kad atvykęs į eismo įvykio vietą rado apgadintą FIAT. Jį apgadinusio automobilio nerado. Pagal valstybinius numerius nustatė savininką. Bendravo su eismo įvykio vietoje buvusiais asmenimis, iš kurių suprato, kad eismo įvykį sukėlęs vairuotojas iš jo pasišalino.
Liudytoja A. M. parodė, kad 2015 m. birželio 18 d. vyko į Karaliaus Mindaugo pr., kur buvo apgadintas FIAT automobilis. Eismo įvykį sukėlusio automobilio nebuvo. Asmenys, kurie pasitiko eismo įvykio vietoje nurodė nuvažiavusios transporto priemonės valstybinius numerius. Ką nors detaliau paaiškinti apie jo aplinkybes negalėjo.
Liudytojas G. G. parodė, kad pagal gautą medžiagą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. S. veiką kvalifikuodamas pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Negalėjo nurodyti, ar liudytojai minėjo apie tai, kad jų automobilį apgadinęs vairuotojas kurį laiką laukė, vėliau pro juos pravažiavęs pastatė automobilį netoli ir tame pačiame pastate užtruko.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti šie duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1, 2), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad Karaliaus Mindaugo pr. 64 įvyko eismo įvykis, kaltininkas pasišalino (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema, ir papildomi duomenys apie eismo įvykį., iš kurių matyti, automobilio Fiat Ducato stovėjimo vieta po eismo įvykio, bei jam eismo įvykio metu padaryti apgadinimai (b. l. 5), D. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015 m. birželio 18 d., 9.30 val., naujam pastate statant duris, pastebėjo, kaip atvažiavęs krovininio tipo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į esantį pastato kiemą ir bandydamas apvažiuoti kitą stovintį automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jį ir apgadino kairės pusės šoną. Vairuojamojo automobilio vairuotojas, pastebėjo, kad padarė eismo įvykį, tačiau iš automobilio neišlipo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sustojo, jo keleivis užlenkė veidrodėlį, kuriuo kliudė kitą automobilį, pavažiavo atgal, pasitaisė ir pravažiavo į priekį, toliau nesustojęs (b. l. 6), V. G. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad eismo įvykio dieną, automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. S. (b. l. 7), transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio matyti automobiliui Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, bei padaryta išvada, kad Fiat Ducato apgadinimų pobūdis, aukštis, atitinka automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b. l. 9), foto nuotraukos, iš kurių matyti automobiliams eismo įvykio metu padaryti apgadinimai (b. l. 10-14).
Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Konstatuotina, kad A. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Kaip matyti, A. S. neneigė, kad jo vairuojama transporto priemonė veidrodėliu kliudė stovėjusią transporto priemonę. Be jo prisipažinimo, šią veiką įrodo liudytojai parodymai, patvirtinantys buvusį kontaktą bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo
ATPK 130 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 222 punktas reikalauja, kad tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.4-06-3-04958-2013-5).
Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. neigė pasišalinęs iš eismo įvykio, tvirtindamas, kad pats apgadinimų nematė, o apgadinto automobilio vairuotojas pretenzijų nereiškė. Kol kliudyto automobilio vairuotojas apžiūrinėjo automobilį, jis sėdėjo savajame laukdamas, kada galės važiuoti toliau. Netrukus apgadinto automobilio vairuotojui patraukus savo automobilį dešiniau, pro jį pravažiavo ir paliko automobilį stovėti netoli, kai tuo tarpu pats apie valandą dirbo tame pačiame name, į kurį buvo atvažiavęs ir apgadinto automobilio vairuotojas, matęs kur jis palieka automobilį. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų D. J., R. M. ir V. L. parodymai kai kuriais aspektais nesutampa, pvz., A. S. teigė, jog buvo išlipęs iš automobilio, o jo bendradarbis pro langą kalbėjo su apgadinto automobilio vairuotoju bei kartu su juo buvusiu asmeniu, tačiau to nepatvirtino nei D. J., nei R. M., nei kartu su juo važiavęs V. L.. Kita vertus, šių liudytojų parodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad automobilis FIAT buvo apgadintas jo vairuotojo akivaizdoje, o kontaktas buvo juntamas jame buvusio keleivio. Apgadinto automobilio vairuotojas automobilį gerai apžiūrėjo, o kol jis tai darė, A. S., V. L. užlenkus veidrodėlį, pavažiavęs kiek atgal, laukė. Nei apgadinto automobilio vairuotojas, nei jo keleivis prie A. S. taip pat nepriėjo ir pretenzijų dėl apgadinto automobilio nepareiškė. Netrukus pats nukentėjusysis patraukė automobilį dešiniau ir praleido A. S. vairuojamą automobilį, kuris šį pastatė prie to paties namo.
Vertindamas A. S. elgesį po to, kai jis pajuto kontaktą, teismas negali jo pripažinti visiškai nepriekaištingu, nes jis turėjo imtis iniciatyvos aiškinantis, jog žalos nepadarė ar, kad nukentėjusysis jam dėl padarytos žalos pretenzijų nereiškia, t.y. išlipti iš automobilio, kartu su apgadinto automobilio vairuotoju jį apžiūrėti ir pan., tačiau jis to nepadarė. Tačiau šios aplinkybės nepakanka pripažįstant, jog iš eismo įvykio jis pasišalino tyčia. Priešingai, iš V. L. sužinojęs, kad apgadinimų ant veidrodėlio, kurį jis užlenkė, nėra, taip pat būdamas arti prie apgadinto automobilio ir iš vairuotojo vietos nematydamas apgadinimų, kurie iš tiesų yra itin nežymūs, iš apgadinto vairuotojo veiksmų, t.y. šiam kruopščiai apžiūrėjus automobilį ir nepriėjus pareikšti pretenzijos dėl apgadinimų, galiausiai patraukus automobilį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų pravažiuoti, jis galėjo pagrįstai manyti, kad kontakto metu žalos nepadarė arba, kad ji tokia mažareikšmė, kad dėl jos nukentėjusysis jokių pretenzijų nereiškia. Juo labiau, kad pravažiavęs pro apgadintą automobilį, savąjį jis paliko visai šalia, tame pačiame kieme ir dirbo tame pačiame name, kaip ir apgadinto automobilio vairuotojas. Akivaizdu, kad toks elgesys visiškai nebūdingas asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo ar administracinės atsakomybės.
Pažymėtina ir tai, kad apgadinto automobilio vairuotojas D. J. pats pripažino iš pradžių manęs, kad apgadinimai nereikšmingi. Liudytojų D. J., R. M. ir R. Č. parodymai leidžia daryti išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis buvo apgadintas apie 8.30 val., tačiau apie tai policijai pranešta tik 10.10 val. ir tai padarė ne eismo įvykio vietoje buvęs įmonės automobilį vairavęs darbuotojas, bet jo iškviesta direktorė R. Č.. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad įvykio vietoje apgadinto automobilio vairuotojas pretenzijų A. S. nereiškė, o apie juos pastarasis nusprendė pranešti gerokai vėliau nei įvyko pats įvykis, matyt, suabejojęs ir pamanęs, kad nors ir dėl nežymių automobilio apgadinimų, darbdavys gali turėti priekaištų jam pačiam.
Taigi, byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio pasišalino tyčia, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, todėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad A. S. administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, o tai rodo, kad iki šiol eismo saugumo reikalavimų jis laikėsi nepriekaištingai. Kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimai itin nežymūs.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę, A. S. skirtina minimali bauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. Teismo įsitikinimu ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokią administracinę nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., bylos teiseną A. S. a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.