Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-331-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-17
Bylos Nr.
II-331-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00802-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
J. R.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Dimitrijus Fomkinas
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-331-1100/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00802-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. R. (nuotoliniu būdu),jo atstovui advokatui Dimitrijui Fomkin (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dimitrijaus Fomkin skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-6598-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato vyresnioji specialistė A. Š. 2021 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-6598-2021 nustatė, kad J. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2020 m. lapkričio 14 d. 17.20 val. Vilniuje, Sakališkių g., vairuodamas autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis suskirstyta į eismo juostas, neatsižvelgė į vairuojamosios transporto priemonės gabaritus (autobuso plotis 2,5 m; eismo juostos plotis 1,9 m), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, iš dalies važiuodamas priešingos krypties eismo juostoje, ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, kliudė priešinga kryptimi važiavusį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės. J. R. pažeidė savo veiksmais KET 9, 117 ir 128 punktų reikalavimus.

J. R. buvo paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. R. atstovas advokatas D. Fomkin Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisariato vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6598-2021 ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo atstovas advokatas skunde nurodo, kad J. R. su priimtu nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas. Priešingai negu nurodyta skundžiamame nutarime, iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad apelianto vairuojamas autobusas važiuoja ne iš dalies priešingos krypties eismo juostoje, o autobuso judėjimo krypties eismo juostoje, t. y. nekirsdamas judėjimo krypčių eismo juostų skiriamosios linijos, ir autobusas, prasilenkęs su lengvuoju automobiliu Audi A6, vairuojamu R. K., toliau važiavo savo eismo juostoje. Todėl ne apelianto vairuojamas autobusas Solaris kliudė automobilį Audi A6, o šis automobilis kliudė autobusą. Jo vairuotojas, tai pajutęs, nesustojo įvykio vietoje, o nuvažiavo toliau ir tik po to, kai apeliantas iškvietė policiją, grįžo į įvykio vietą.

Apeliantui surašius administracinio nusižengimo protokolą ir pasiūlius sumokėti pusę minimalios baudos, šis pranešė, kad su tokiu pasiūlymu nesutinka, ir paprašė byloje paskirti autotechninę ekspertizę susidūrimo mechanizmui nustatyti. Bet pareigūnas nepaskyrė specialaus tyrimo, priėmė skundžiamą nutarimą savaip interpretuodamas vaizdo įraše užfiksuotus vaizdus (faktus), nepasisakė dėl atsisakymo skirti ekspertizę.

Todėl administracinio nusižengimo tyrimas buvo neišsamus, priimdamas skundžiamą nutarimą pareigūnas pažeidė ANK 563 straipsnyje nustatytą pareigą greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. atsiliepime į J. R. atstovo advokato skundą prašoma pareiškėjo atstovo advokato skundo netenkinti, o nutarimą Nr. 10-ANR_N-6598-2021 palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodoma, kad, Institucijos nuomone, J. R. veika, nurodyta skundžiamame nutarime, įrodyta.

Šalies argumentai

Vairuotojas J. R. nesutiko su administraciniu nusižengimu, prašė žodinio bylos nagrinėjimo, į nagrinėjimą atvyko protokole nurodytu laiku. Skunde nurodo, kad jis važiavo savo eismo juosta ir nekirto judėjimo krypčių eismo juostų skiriamosios linijos. Taip pat nebuvo skirta autotechninė ekspertizė.

Motyvuojamoji dalis

Iš surinktos medžiagos matyti, kad po kontakto transporto priemonių padėtis (turint užfiksuotus atstumus galima būtų atlikti skaičiavimus ir nustatyti tikėtiną važiavimo trajektoriją) schemoje pagal kelią, ilgio ir pločio parametrus, neužfiksuota, automobilis Audi A6 po kontakto nuvažiavo, todėl skirti autotechninį tyrimą buvo netikslinga. Pažymėtina, kad vaizdo kamera autobuse įrengta priekyje per vidurį, todėl vertinant užfiksuotus vaizdus į tai būtina atsižvelgti. Vaizdo įraše matyti, kad kelio važiuojamoji dalis paženklinta horizontaliojo ženklinimo linijomis. Kelio ypatumas – kelio vingis, autobusas kairės pusės ratais važiuoja priešpriešine eismo juosta (pažymėtina, kad autobuso plotis 2,5 m, jo važiavimo eismo juostos plotis 1,9 m). Autobuso gabaritas yra didelis, todėl, judėdamas posūkyje, galinė dalis juda netolygia trajektorija. Įraše matoma, kad autobusas lyginant su kelio ženklinimu juda netolygiai, tai arčiau dešinio krašto, tai kelio vidurio. Paskutiniu momentu autobuso vairuotojas šiek tiek pasuka dešiniau, tačiau, atsižvelgiant į jo važiavimo eismo juostos plotį ir autobuso gabaritus, jo galinė dalis liko priešpriešinėje eismo juostoje, o pasukant dešiniau galinė dalis dar labiau slenkasi į kairę link centro. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį J. R. patrauktas teisėtai ir teisingai.

III. Teismo išvados

J. R. atstovo advokato D. Fomkin skundas netenkinamas.

J. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo tamsus paros metas. Sakališkių gatvėje yra sudėtingesnė atkarpa kelio, kuri įveikiama abipuse vairuotojų pagarba ir, privažiavęs prie atkarpos, visada pasižiūri, jei nieko nebūna, pajudi, jei kažkas būna, praleidi ir tada tik važiuoji. Paprastai eismas joje nėra didelis. Pirmumo ženklų tame vingyje nėra, reikia vadovautis žmogiškumo principu, kad išleistų tą, kuris jau yra tame ruože. Tą kartą taip ir buvo: J. R. viengubu autobusu (ilgis 12 m, o plotis toks, koks nurodytas administracinio nusižengimo protokole) privažiavo šią atkarpą, automobilio nebuvo, todėl važiavo per vingį išvažiuodamas į šalikelę, o automobilis važiavo, kai autobusas buvo jau baigęs įveikti vingį. Jau išvažiuojant į tiesiąją, pasirodė automobilis ir, tai pamatęs, stabdė autobusą (tai matyti vaizdo įraše, nes įsižiebė galinės autobuso lempos), maksimaliai išvažiavo į šalikelę. Automobilis nestabdė prieš sudėtingą kelio vingį, jis nedavė pabaigti išvažiuoti autobusui iš siauro kelio ruožo, kuris yra apie 400 m. Kontaktas buvo pačiame išvažiavime į tiesiąją, įraše matyti, kad autobuso priekis prasilenkia su automobiliu, bet jis lyg chuliganiškai nestabdė ir lėkė į posūkį, todėl įvyko susidūrimas. Kontaktas buvo per autobuso vidurį, autobuso galas yra neapgadintas, pažeidimas padarytas nuo autobuso vidurio iki galinio rato, automobilio vairuotojas užkabino veidrodėlį, nors nebuvo vairuotojui problemos išvengti susidūrimo, ir jis nuvažiavo, nors susidūrimo garsas buvo toks didelis, kad net J. R. girdėjo jį. Eismo juostų pločiai nedideli, toje vietoje, kur išvažiuojama į tiesiąją, automobilio juosta platesnė, o autobuso juostos šalikelė smėliu užpilta, todėl automobiliai turi lėtai prasilenkti. Kur posūkis labiausiai sukasi, toje vietoje J. R. buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nes kitaip būtų išvažiavęs į griovį toje vietoje. Pamatė automobilio šviesas anksčiau, stengėsi važiuoti kuo dešiniau, iš kamerų matyti, kad stabdė autobusą, nes matė, jog automobilis greitai artėja ir jis neišleis autobuso iš posūkio, nes autobusas nesustoja staiga. Kamera autobuse yra priekyje dešiniau, prie šoninių priekinių durų. Yra ir galinė kamera, bet galinis stiklas buvo apsinešęs ir todėl vaizdas labai neryškus. Po kontakto J. R. sustojo (stabdė iš karto), apėjo autobusą, nes toks garsas buvo, kad manė, jog gal kokia aušinimo žarna sprogo, bet, apėjęs aplink, pamatė šone brūkšnį. Tada skambino mechanikams ir jie pasakė kviesti policiją, nes automobilio vairuotojas nuvažiavo. Po to, pakvietė policijos pareigūnus, pajudėjo iki stotelės, išleido saugiai keleivius ir jie nuėjo į kitą autobusą. Automobilio vairuotojas atvažiavo gal daugiau kaip po valandos po nagrinėjamo įvykio.

J. R., atsakydamas į peržiūrėtą vaizdo įrašą ir nuotrauką, papildomai parodė, kad prieš prasilenkdamas jis buvo savo eismo juostoje. Kur prasidedama ištisinė juosta, ten jau buvo sugrįžęs į savo pusę. Autobuso veidrodžiai kabo taip, kad leidžia autobusui važiuoti palei pat juostą, autobuso gabaritas eina kartu su juosta, gali matyti ir stebėti juostą bei autobuso gabaritą, kas gali automobilio vairuotojui atrodyti kaip išvažiavimas į priešingą juostą. Kamera yra dešiniau, nuotraukoje ji labai arti centro; nuo rėmo po dešine yra kamera. Smūgio garsas buvo ne nuo transporto priemonių susilietimo, o nuo automobilio veidrodėlio užsilenkimo, nes jis braukė šoną iki galinio rato arkos. Jis nėra ekspertas, bet tas veidrodėlis braukė šoną, užkliuvo už išlindusios arkos ir jis garsiai užsilenkė, nes buvo garsas ne nuo braukimo, o nuo veidrodėlio užsilenkimo.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo tamsu, šlapia. Jis, važiuodamas automobiliu Audi A6 Sakališkių g., pamatė vingyje autobusą jau toje juostos pusėje, kur turėjo pristabdyti, ir pajuto brūkštelėjimą. Neatsimena, kurioje kelio dalyje jis būdamas, pamatė autobusą. R. K. nebuvo kirtęs skiriamosios eismo juostos. Autobusas buvo kažkiek įvažiavęs į eismo juostą, kuria liudytojas važiavo, kitaip nebūtų įvykęs eismo įvykis. Pamatęs, kad autobusas nesustojo, R. K. nuvažiavo. Grįžęs ir pamatęs, kad ant automobilio veidrodėlio yra žymės (nubraukti dažai), grįžo į įvykio vietą, kur buvo policija ir autobusas. Tuo metu autobusas buvo gerokai toliau sustojęs, nei įvyko kontaktas. Toje pusėje, kuria važiavo autobusas, yra medžiai ir visada autobusai važiuoja ne savo pusėje. Pasak R. K., jis, prieš prasilenkdamas, prilėtino greitį, kiek buvo įmanoma. Toje kelio atkarpoje nėra ženklų, rodančių pirmenybę važiuoti vingiu.

J. R. 2020 m. lapkričio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 14 d. 17.20 val. vairavo autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini). Važiavo Sakališkių g., nuo Sakališkių sustojimo link stotelės „Ąžuolynas“. Buvo tamsu, nelijo, važiuojamoji dalis drėgna, asfaltas, neapšviestas kelio ruožas, dvi eismo juostos viena kryptimi. Važiavo apie 20 km/h greičiu. Kelyje yra skiriamoji juosta. Prasilenkdamas su lengvuoju automobiliu, išgirdo stuktelėjimą į autobuso kairį šoną. Sustojo apžiūrėti ir pamatė, kad yra brūkšnys ant autobuso šono, prie galinio rato arkos, kairėje pusėje. Prieš susidurdamas važiavo savo juostos ribose (b. l. 19).

Žemesnės instancijos teismas

R. K. 2020 m. lapkričio 14 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2020 m. lapkričio 14 d. apie 18 val. su vaikais važiavo į namus. Siaurame kelyje autobuso vairuotojas važiavo per vidurį kelio. Teko mestis į dešinę pusę, bet autobusas nubraukė jo automobilio Audi A6 vairuotojo pusės veidrodėlį. Važiavo iš Vilniaus miesto į Birelių g. Įvykis įvyko Sakališkių g. Automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nesustojo, nes nebuvo smūgio, garso ar pan. Palikęs vaikus, grįžo į įvykio vietą. 2021 m. sausio 15 d. papildymas. Dėl padarytos žalos kreipėsi į draudimo bendrovę. Transporto priemonei padaryta nedidelė žala. Nubrauktas vairuotojo pusės veidrodėlio plastikas ir dažai. Tiksliai nustatyti turėtų kreiptis į serviso meistrus (b. l. 17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. J. 2020 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną apie 17.25 val., patruliuodama kartu su kolega A. S., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Eustachijaus Valavičiaus g. 2, „Ąžuolyno“ stotelėje, 17.20 val. važiuojant centro link, pranešėjo autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis ir pasišalino Birelių link. Pranešėjas laukia vietoje. Atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad eismo įvykis įvyko Sakališkių g. (duomenys neskelbtini), Solaris Urbino 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. R. paaiškino, kad, važiuodamas Sakališkių g. centro link, susidūrė su priešinga eismo juosta važiavusiu automobiliu. Su kokiu automobiliu įvyko susidūrimas nežinoma, tačiau autobuse yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios galimai užfiksavo eismo įvykį. Eismo įvykio vietoje juostos plotis, kuria važiavo autobusas 1,9 m., autobuso plotis 2,5 m., galimai autobusas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl to įvyko susidūrimas. Susidūrimo metu galimai apgadintas kito automobilio kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Dirbant įvykio vietoje, į juos kreipėsi R. K., kuris nurodė, kad susidūrimas įvyko su jo vairuojamu automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis paaiškino, kad maršrutinio autobuso vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, vengdamas susidūrimo jis bandė trauktis arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau su kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėliu kliudė autobusą (b. l. 10).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. lapkričio 14 d. 17.25 val. J. R. pranešė, kad 17.20 val. „Ąžuolyno“ stotelėje važiuojant centro link, pranešėjo autobusą (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis ir pasišalino Birelių link. Pranešėjas laukia vietoje (b. l. 11).

Iš 2020 m. lapkričio 14 d. eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad Vilniuje, Sakališkių g., buvo apgadintas autobuso Solaris Urbino 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės kėbulas ir automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 12–13).

Byloje esantis vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“ ir autobuso Solaris Urbino 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos, kuriose matyti autobuse esančios kameros vieta bei autobusui padaryti apgadinimai (b. l. 16, 29–33).

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Žemesnės instancijos teismas

KET 128 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

J. R. nubaustas pagal šį straipsnį už tai, kad jis, bylai reikšmingu laiku Vilniuje, Sakališkių g., vairuodamas autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis suskirstyta į eismo juostas, neatsižvelgė į vairuojamosios transporto priemonės gabaritus (autobuso plotis 2,5 m; eismo juostos plotis 1,9 m), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, iš dalies važiuodamas priešingos krypties eismo juostoje, ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, kliudė priešinga kryptimi važiavusį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. K.. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės.

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo, kad tarp autobuso Solaris ir automobilio Audi A6 buvo kontaktas. Skunde teigiama, kad autobusas Solaris, vairuojamas J. R., prieš transporto priemonių kontaktą nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Pastebėtina, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje parodė, kad eismo įvykis įvyko Sakališkių g. vingyje, kur eismo juostos yra siauros. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo juosta, kuria važiavo J. R., yra 1,9 m pločio (J. R. pasirašė šioje eismo įvykio vietos schemoje, taigi sutiko su nustatytu matavimu) (b. l. 12). Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė, kad autobuso, kuris jis vairavo, plotis yra 2,5 m. Taigi, vien logiškai vertinant, 2,5 pločio autobusas negali tilpti į 1,9 m pločio eismo juostą – jis turi važiuoti arba įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, arba šalikele, apaugusia žole ir kt. (kaip matyti iš vaizdo įraše užfiksuotos aplinkos). Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad priešpriešais jo vairuojamą automobilį Audi A6 važiavęs autobusas buvo išvažiavęs į jo vairuojamą eismo juostą. Tas pats liudytojas nurodė tokią pačią aplinkybę savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 17), taip pat teigė policijos pareigūnams, buvusiems nagrinėjamo įvykio vietoje (b. l. 10). Šioje byloje svarbūs yra objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai ir nuotraukos. Iš autobuso priekyje esančios kameros matyti, kad 17:20:10 automobilis Audi A6 važiuoja savo eismo juosta. Remiantis tos pačios kameros vaizdu, ištisinė linija yra gana arti ties kairiu kameros vaizdu. Šiame kontekste būtina pabrėžti, kad iš nuotraukos pavadinimu „20201114_182539 kameros vieta“ matyti, jog aptariamos kameros vieta yra viršuje, dešiniau nuo rėmo, skiriančio autobuso langus. Be to, ši kamera nemažai nutolusi dešiniau nuo minėto rėmo. Taigi, jeigu autobusas važiuotų toliau nuo ištisinės linijos, kamera fiksuotų daugiau dešinę kelio pusę, o vaizdas ties ištisine linija nebūtų toks artimas. Be to, analizuojant vaizdo įrašą nuo pat pradžių, matyti, kad autobusas važiuoja netolygiai – tai kairiau savo eismo juostos, tai per jos vidurį ar dešiniau (tai itin akivaizdu žiūrint autobuso rėmo judėjimo poziciją pagal eismo juostos liniją, skiriančią dvi eismo juostas). Akivaizdu, kad J. R. vairuojama transporto priemonė nebuvo stabili važiuodama aptariamu kelio vingiu. Pastebėtina, kad netrukus prieš pasirodant automobiliui Audi A6, autobusas buvo pasukęs kairiau, nei prieš tai važiavo (17:20:08–17:20:09) (ištisinė linija itin arti kerta lango rėmą, kuris matomas kameroje) ir tik po to ši transporto priemonė buvo pasukta dešiniau. Teismo vertinimu, J. R. padarė tokį manevrą į dešinę, kai pastebėjo atvažiuojantį priešpriešais automobilį Audi A6 ir norėjo išvengti galimo susidūrimo su automobiliu. Kita vertus, analizuojant visą situaciją, anksčiau aptartas nustatytas aplinkybes, nėra abejonių, kad autobusas, prieš J. R. pastebint automobilį, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepimo į skundą argumentu, kad autobuso gabaritas yra didelis, todėl, judėdamas posūkyje, transporto priemonės galinė dalis juda netolygia trajektorija. Šiuo atveju atsižvelgiant į autobuso važiavimo eismo juostos plotį ir jo gabaritus, autobuso galinė dalis liko priešpriešinėje eismo juostoje, o pasukant staiga dešiniau galinė dalis dar labiau slenkasi į kairę link centro. Todėl šiuo atveju J. R. veiksmų teisiniam vertinimui neturi reikšmės, kad autobuso priekine dalimi prasilenkiant su automobiliu, ši autobuso dalis buvo savo eismo juostoje. Kiekviena transporto priemonė visa turi važiuoti savo eismo juosta, o ne tik tam tikra dalis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad J. R. pažeidė KET 127 bei 128 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Pažymėtina, kad šioje byloje vertinami J. R., o ne kito vairuotojo R. K., veiksmai. Todėl J. R. patraukimui administracine tvarka neturi įtakos tai, kad R. K., pajutęs kontaktą tarp transporto priemonių, nesustojo įvykio vietoje, o nuvažiavo toliau ir tik po to, kai J. R. iškvietė policiją, grįžo į įvykio vietą (kaip nurodoma skunde).

J. R. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad Sakališkių g. vingis yra sudėtingesnė kelio atkarpa, kuri įveikiama abipuse vairuotojų pagarba, t. y. privažiavęs prie šios kelio atkarpos, visada pasižiūri, jei nieko nebūna, pajudi, jei kažkas būna, praleidi ir tada tik važiuoji. Kita vertus, abu vairuotojai – J. R. ir R. K. – teismo posėdyje patvirtino, kad jokių pirmumo ar kitokio pobūdžio ženklų važiuojant aptariama kelio atkarpa nėra. Taigi J. R. teismo posėdyje papasakota važiavimo Sakališkių g. vingiu „nerašyta“ tvarka savaime nereiškia, kad R. K. neturėjo teisės važiuoti tuo vingiu, kol neišvažiavo J. R. autobusu iš vingio. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vairuodamas autobusą, turėjo būti itin dėmesingas ir atsargus, sumažinti greitį iki minimumo, kad autobusas kuo mažiau manevruotų šioje kelio atkarpoje ir taip nesudarytų kliūčių kitiems galimiems eismo dalyviams. Kita vertus, kaip minėta, J. R. nesielgė tokiu būdu preciziškai, dėl to įvyko kontaktas tarp transporto priemonių, po kurio jos buvo apgadintos.

J. R. veiksmų vertinimui taip pat neturi esminės reikšmės tai, kad, pasak jo, automobilio Audi A6 vairuotojas nestabdė prieš prasilenkdamas su autobusu, kontaktas buvo per autobuso vidurį (pažeidimas padarytas nuo autobuso vidurio iki galinio rato). Kita vertus, tai rodo, kad autobuso dalies išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą nebuvo itin momentinis. Be to, pasak R. K., jis, prieš prasilenkdamas su autobusu, prilėtino greitį, kiek buvo įmanoma.

Skunde taip pat teigiama, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė nepagrįstai nepaskyrė autotechninės ekspertizės susidūrimo mechanizmui nustatyti, be to, nepasisakė dėl atsisakymo skirti tokią ekspertizę. Visų pirma pasakytina, kad ANK 593 straipsnio 1 dalyje nurodytas veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, sąrašas. Vienas iš jų – ekspertizės paskyrimas (ANK 593 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad tokią teisę taip pat turi ir bylas nagrinėjantys pareigūnai. Kita vertus, pastebėtina, kad kiekviena administracinio nusižengimo byla yra tiriama ir nagrinėjama individualiai. Procesiniai veiksmai atliekami atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir visą laiką nėra privaloma atlikti visus įstatymo leidžiamus veiksmus, taip pat ir ekspertizę. Šioje byloje nebuvo paskirtas specialių žinių reikalaujantis tyrimas. Nors skundžiamame nutarime nėra išdėstytos tokio procesinio veiksmo atlikimo atsisakymo priežastys, tačiau atsiliepime į skundą nurodyta, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog po kontakto transporto priemonių padėtis (turint užfiksuotus atstumus galima būtų atlikti skaičiavimus ir nustatyti tikėtiną važiavimo trajektoriją) schemoje pagal kelią, ilgio ir pločio parametrus, neužfiksuota, automobilis Audi A6 po kontakto nuvažiavo, todėl skirti autotechninį tyrimą buvo netikslinga. Teismas sutinka su tokia atsiliepimo į skundą poziciją pažymėdamas ir tai, kad byloje neužfiksuota eismo įvykio vietoje kitų pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai atkurti nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Be to, vaizdo kamerose tiesiogiai neužfiksuotas kontaktas tarp transporto priemonių, visapusis jų važiavimas tuoj iki kontakto ir iškart po jo. Taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė, nepaskirdama aptariamo procesinio veiksmo, nepažeidė ANK 563 straipsnio nuostatų. Teismas dėl anksčiau išvardytų priežasčių taip pat nemano, kad šioje byloje yra tikslinga skirti ekspertizę, juolab eismo įvykio aplinkybės yra pakankamai aiškios.

Įstatymas nedraudžia tiek bylą nagrinėjančiam pareigūnui, tiek teismui vertinti vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes ir daryti atitinkamas išvadas. Todėl vien tai, kad šiuo atveju skundžiamame nutarime nurodytas J. R. nepalankus vaizdo įrašų vertinimas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje.

J. R. taip pat inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimo, kuris įtvirtina bendrąsias eismo dalyvių pareigas, pažeidimas. Teismas pažymi, kad šis bendro pobūdžio KET punkto reikalavimas iš esmės dubliuoja kitus KET punktų reikalavimus, todėl laikytinas pertekliniu. Atsižvelgiant į tai, J. R. inkriminuotas KET 9 punkto reikalavimų pažeidimas šalintinas. Skundžiamas nutarimas atitinkamai tikslintinas. Kita vertus, tai nepakeičia skundžiamo nutarimo esmės ir nedaro jo neteisėtu.

Teismas, įvertinęs J. R. paskirtos baudos dydį, nenustatė, kad jam paskirta bauda (ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijos vidurkis) yra per griežta.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Institucijai J. R. atstovo advokato D. Fomkin skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6598-2021 palikti nepakeistą ir J. R. atstovo advokato Dimitrijaus Fomkin skundo netenkinti.

Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. 2021 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-6598-2021 pašalinant aplinkybę, kad J. R., padarydamas administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis