Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja V. J. 2013 m. gruodžio 2 d. A. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 171⁵ straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad 2013-06-14 A. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo ir Atleistų nuo akcizų dyzelinių degalų, skirtų naudoti žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, įsigijimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-03 nutarimu Nr. 145 nuostatas, nebūdamas ūkio subjektu ir neturėdamas jokių leidimų adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, garaže laikė 385 litrus žymėto dyzelino, skirto žemės ūkiui ir žuvininkystei.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. biuletenius „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Pabrėžtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. LR ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-5830/2009).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimas, naudojimas, laikymas, pardavimas ar kitoks jo perdavimas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal LR ATPK 171⁵ straipsnio 1 dalį asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas už kituose teisės aktuose nustatytų normų pažeidimą. A. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra nuoroda į pažeidžiamus teisės aktus, tačiau nėra konkrečiai įvardinta kokius konkrečius šių aktų straipsnius, punktus galimai pažeidė A. R., todėl nėra aišku, kokį konkrečiai administracinį teisės pažeidimą šiuo atveju jis įvykdė.

Taigi, šiuo atveju kaltinimas asmeniui nedetalizuotas, taip pažeidžiant LR ATPK 260 straipsnio reikalavimus bei sudarant atsakomybėn traukiamam asmeniui kliūtis tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, o teismui – teisingai išspręsti bylą. Tai laikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu. Tuo pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Iš esmės analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. N62-979/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.