Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. T-57-992/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
T-57-992/2020
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00570-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Nuteistasis
R. L.
Kategorijos

Teikimas Nr. T-57-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00570-2011-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2020 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau– ir komisija) 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-266 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. Š. apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pašalino iš nuosprendžio nustatomosios dalies nuorodą, kad R. L. viešosios tvarkos pažeidimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Bausmės pradžia – 2017 m. lapkričio 21 d.; bausmės pabaiga - 2022 m. liepos 21 d.; ½ bausmės dalies atlikimo terminas - 2020 m. kovo 21 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nutarė taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teikime pažymima, kad R. L. sutinka būti paleistas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Komisija siūlo teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Prokuroro atsiliepimas byloje negautas.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirmiau paminėti asmenys, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus 9 mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalimi.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Teismas, nagrinėdamas lygtinio paleidimo klausimą, įvertina visus lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemiančius veiksnius, atsižvelgia į tai, jog R. L. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Spendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Per bausmės atlikimo laikotarpį dalyvavo resocializacijos ir psichokorekcijos programose bei priemonėse: 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d. Kybartų pataisos namuose įteikti pažymėjimai už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje „Pilietiškumo ugdymo kelias“; 2019 m. birželio 14 d. Marijampolės pataisos namuose įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“; nuo 2019 m. gruodžio 10 d. nuteistasis pradėjo dalyvauti dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S“. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nebaustas; skatintas 5 kartus, paskutinį kartą skatintas 2019 m. rugpjūčio 13 d.

Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad R. L. gyvenimo stilius nėra iškirstinai orientuotas į nusikalstamą elgesį ar kriminalinį gyvenimo stilių. Nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau pažymima, kad yra svarbu, taikant tikslingas intervencines priemones, didinti nuteistojo savivertę bei pasitikėjimą savimi.

Teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų visumos (skatintas 5 kartus, nebaustas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose) pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys žymiai koreguojasi teigiama linkme. Be to, pažymėtina ir tai, jog R. L. vertybinės nuostatos nėra orientuotos į nusikalstamą elgesį, asmuo šiuo metu išreiškia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu ir tai, kad nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais, lankomas pasimatymų metu. Išėjęs į laisvę ketina gyventi pas motiną N. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri raštu išreiškė sutikimą, kad jos sūnus R. L. išėjęs į laisvę gyventų pas ją namuose. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus specialistės rašte pateikta išvada, kad ištyrus R. L. socialinę aplinką, butas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka intensyvios priežiūros reikalavimus.

R. L. turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą bei verslo vadybininko ir logisto ekspeditoriaus profesines kvalifikacijas. Iki nuteisimo jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Bendrovės personalo skyriaus vadovė pateikė raštą, jog bendrovėje atsirastų galimybė įdarbinti R. L. transporto vadybininku.

Šiuo metu tikėtina, kad laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėsimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 53 balai (iš jų statiniai veiksniai sudaro – 20 balų, dinaminiai veiksniai – 33 balus), tai rodo, kad nuteistasis savo elgesiu deda pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam. R. L. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, intensyvios priežiūros vykdymo kontrolė leidžia nepertraukiamai stebėti lygtinai paleisto asmens elgesį, jo gebėjimą nustatytais terminais, laiku laikytis atitinkamų pareigų, paklusti neribotos laisvės ir elgesio modelio suvaržymams, kas neabejotinai drausmina lygtinai paleistą asmenį, skatina pačiam kontroliuoti savo elgesį, įrodyti, kad taikyta reali laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu yra pasiekusi nubaudimo tikslus, asmuo padarė tinkamas išvadas ir yra pajėgus gyventi nebenusikalsdamas.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas traktuoja, kad R. L. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti R. L. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, padėsianti užtikrinti tolimesnius R. L. elgesio teigiamus pokyčius. Nuteistajam primintina, kad jis turi skolinių įsipareigojimų, kuriuos privalo dengti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3-5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5-6 dalimis, teismas

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-266 taikyti nuteistajam R. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymo terminui R. L. nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas:

- iki 2022 m. liepos 21 d. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per vienerius metu nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė