Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-04-09 · Byla Nr. ATP-124-337/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-09
Bylos Nr.
ATP-124-337/2014
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00016-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evaldas Vanagas
Suinteresuotas asmuo
J. B.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Loreta Šiškienė Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-124-337/2014

Proceso Nr. 4-30-3-00016-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir suinteresuoto asmens J. B. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-02-04 nutarimu A. Š. nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 ir 2 d., 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 129 str. ir 130² str. galutine 4 200 Lt baudą su automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

A. Š. nubaustas už tai, kad jis 2014-01-16 pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti šios rūšies transporto priemonės, vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, kai jam 2012-10-08 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 129 str. numatytą pažeidimą. 2014-01-16 vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio sankasa, žmonės nenukentėjo. Vairuotojas nepateikė transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros talono. A. Š. teisės vairuoti transporto priemones pagal LR Vidaus reikalų ministro 2009-07-29 Nr. 1V-418 įsakymą nėra susigrąžinęs, nes nėra įvykdęs įsakyme numatytų susigrąžinimo sąlygų.

Be to, A. Š. nubaustas už tai, kad jis 2014-01-16 apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo išlipti iš automobilio po eismo įvykio, aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnams, t. y. muistėsi, stengėsi suduoti smūgius rankomis policijos pareigūnui. Šiais savo veiksmais A. Š. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d.

A. Š. skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-02-10 nutarimą, prašo nutarimą dalyje dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 129 str. ir 130² str. panaikinti ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad skundžiamas nutarimas dalyje yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

A. Š. nurodo, kad jis 2014-01-16, R. P., K. J. bei V. tvarkė malkas jo sodyboje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) raj. Po darbų išgėrė alaus, K. J. negėrė, nes reikėjo nuvežti V. į kitą kaimą. Kadangi V. labai skubėjo, jis, žinodamas, kur jo, apelianto, sugyventinė J. B. slepia automobilio atsarginius raktelius juos paėmė. Teigia, ji nežinojo, kad jis numano, kur yra automobilio atsarginių raktelių slėptuvė. Jis įdėjo raktelius į spynelę, tačiau neketino vairuoti dėl kojos sužalojimo bei dėl to, kad buvo išgėręs. K. J. pasisiūlė vairuoti, jis nežinojo, kad automobilis yra ne, jo, apelianto bei kad jis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Teigia, jog kelias buvo slidus, todėl automobilis nuriedėjo nuo kelio ir K. J. su V. bei R. P. išėjo ieškoti virvės, o jis liko automobilyje, keleivio vietoje, vėliau persėdo į vairuotojo vietą, kad niekas nenuvarytų automobilio, tačiau įsėdus į automobilį jis nuriedėjo į mišką, dėl ko, teigia, policijos pareigūnams buvo sudėtinga jį iš automobilio išvesdinti. Teigia, kad automobilio durelės nesunkiai atsidarinėjo, priešingai ne teigia policijos pareigūnai, nes pažeistos nebuvo. Nurodo, kad automobilyje belaukdamas kitų asmenų jis užmigo, kur buvo automobilio rakteliai nežinojo, jie buvo rasti po automobilio vairuotojo sėdyne. Teigia, kad atvykus policijos pareigūnams, prie automobilio grįžo R. P. ir V., į kurių paaiškinimus policijos pareigūnai dėmesio nekreipė, o K. J. grįžo kai jau nebuvo nei automobilio, nei pareigūnų.

Apeliantas teigia, kad jo paaiškinimuose yra nenuoseklumas dėl to, kad pirma jo apklausa įvyko po jo sulaikymo parą areštinėje, dėl patirto šoko ir neblaivumo painiojosi parodymuose netiksliai nurodydamas, kas važiavo kartu įvykio metu.

Apeliantas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 129 str. nurodo, kad tiek policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis automobilio nevairavo, jį vairavo K. J., ką teismo posėdžio metu patvirtino R. P. ir K. J.. Apeliantas nurodo, kad faktą byloje, jog automobilį vairavo jis, patvirtina tik liudytojos N. M. parodymai, tačiau liudytoja yra senyvo amžiaus, jos sodyba labai nutolusi nuo kelio, todėl ji negalėjo betarpiškai matyti kas vairavo automobilį, o jos parodymai vertintini kaip abstraktūs, nepatvirtinantys visų įvykio aplinkybių bei nepatikimi.

Apeliantas nurodo, jog siekiant nustatyti, kad jo veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, būtina įvertinti aplinkybes, o kaltė turi būti įrodyta neabejotinais įrodymais. Teigia, kad faktą, jog vairavo jis, patvirtina tik N. M. neobjektyvūs parodymai bei policijos pareigūnų surašyti administraciniai teisės pažeidimų protokolai. Tai rodo nesant pakankamų jo kaltės įrodymų. Vien policijos pareigūno tarnybinio pranešimo bei surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys, nesant kitų tiesioginių įrodymų, negali būti pagrindu konstatuoti, kad būtent jis, apeliantas, vairavo automobilį, ir dėl to palieka pagrįstų abejonių. Pažymi, kad esant nenustatytam faktui, kad jis vairavo transporto priemonę, jis negali būti baudžiamas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės. Be to, atsakomybė pagal ATPK 129 str. taikoma vairuotojams, vengiantiems blaivumo patikrinimo, o ne asmenims, buvusiems įvykio vietoje. Apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jis iš karto paaiškino, kad transporto priemonės nevairavo, be to, pažymi, kad jis yra neįgalus, todėl automobilio fiziškai negalėtų vairuoti. Atkreipia dėmesį, kad automobilio su automatine pavarų dėže valdomi tik dešine koja, o būtent mano dešinė koja ir yra sužalota ir nevaldoma.

Dėl neblaivumo patikrinimo vengimo apeliantas nurodo, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, ar jam realiai buvo siūloma tikrintis alkotesteriu, bei kokio modelio, taip pat kokios jo techninės galimybės tikrinti šaltu paros metu, taip pat, ar alkotesterio atlikta metrologinė patikra. Neįrodžius šių aplinkybių, nėra galimybės spręsti, ar objektyviai buvo galima patikrinti jo blaivumą techninėmis priemonėmis. Be to, policijos pareigūnai jo į sveikatos priežiūros įstaigą nevežė. Apeliantas, teigia, nėra teisinio pagrindo atsisakymą „pūsti“ pripažinti vengimu tikrintis neblaivumą, o ne savo teisės realizavimu leistis tikrinamam tik teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo apeliantas nurodo, kad 2014-01-16 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str., 3 d. Be to, apeliantas tvirtina, kad atsakomybei pagal ATPK 130² str. kilti būtina nustatyti asmens konkretų neblaivumo laipsnį. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jis buvo su aiškiais neblaivumo požymiais, tačiau konkretus jo neblaivumo laipsnis nebuvo nustatytas, kadangi jis vengė tikrintis blaivumą. Apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktiką (byla Nr. N3-1943/2007) vairuotojai, vengę pasitikrinti neblaivumą, negali būti teisiškai prilyginami asmenims, vairavusiems transporto priemonę apgirtus nuo alkoholinių gėrimų, apsvaigus narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nesant įrodymų, jog jis apskritai vairavo automobilį, jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 130² str., o administracinė nuobauda - automobilio konfiskavimas yra neteisėta, nepagrįsta ir akivaizdžiai varžanti jo ir automobilio savininkės J. B. teises.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis padarė šį teisės pažeidimą, nes jis automobilio nevairavo, o K. J. vairuotam automobiliui nuriedėjus nuo kelio ir įvažiavus į pakelės medžius nebuvo sugadintas kitas automobilis, tik kelio sankasa, dėl kurios atsiradusi žala yra mažareikšmė.

Dėl nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo apeliantas nurodo, kad KET 16 p., numato pareigą su savimi turėti ir pareigūnui pareikalavus pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). Nurodo, kad jis policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo nepateikė, kadangi jo neturi - dėl anksčiau padaryto pažeidimo bei nėra įvykdęs vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimo sąlygų. Automobilio techninės apžiūros dokumentų, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo nepateikė, kadangi nežinojo, kad jie yra automobilyje. Be to, teigia, kad nurodytų dokumentų nepateikė, nes automobilio jis nevairavo. Taip pat apeliantas nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad visi būtini automobilio dokumentai buvo automobilyje, nėra neteisėtų jo veiksmų, kaltės bei priežastinio ryšio. Apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole visi kaip pažeisti Kelių eismo taisyklių punktai nurodyti nepagrįstai.

Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn jis patrauktas nepagrįstai, nesant faktinio atsakomybės pagrindo, nesant konstatuotų teisės pažeidimų požymių visumos, nepašalinus prieštaravimų byloje, teismo priimtas sprendimas nesilaikant ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatų reikalavimų, nesivadovaujant in dubio pro reo principu.

Suinteresuotas asmuo J. B. skundžia Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-02-04 nutarimą ir prašo teismo nutarimą dalyje dėl paskirtų administracinių nuobaudų pagal ATPK 129 str. ir 130² str. pakeisti – panaikinti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Šalies argumentai

J. B. nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl A. Š. nubaudimo pagal ATPK 129 str., 130² str., bei nuobaudos - jai priklausančio automobilio konfiskavimo paskyrimo.

Apeliantė dėsto sąlygas, kurias būtina nustatyti asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal. Pažymi, kad pagal ATPK 129 str. asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tik tada, kai alkoholio kiekio koncentracija jo organizme viršija leistiną normą. Teigia, kad tokie faktai nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teismo nutarime nenustatyti. Tvirtina, kad teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neištyrė bei neįvertino visų bylos aplinkybių, o A. Š. skirta nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, ji yra per griežta.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. numato, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Teigia, kad jos sugyventinis A. Š. yra neįgalus, patyręs kojos traumą, jis negali judėti, valdyti kojos, todėl negali valdyti transporto priemonės. Nurodo, kad ji automobilio dokumentus bei pagrindinius automobilio raktelius vežiojasi su savimi, kadangi rūpinasi jai priklausančia transporto priemone. Nors sodyboje visada buvo atsarginiai automobilio rakteliai, bet juos visuomet laikydavo slėptuvėje, apie kurią A. Š. nežinojo, be to, jis be jos žinios niekada automobiliu nesinaudojo. Tai, kad 2014-01-16 automobilio dokumentus ji buvo palikusi automobilyje, ji nežinojo. Todėl negalima daryti išvados, kad ji nevykdė pareigos rūpintis transporto priemone. A. Š. automobilio raktelius surado ir paėmė savavališkai, o kitas asmuo vairavo jai priklausantį automobilį be jos žinios ir valios. Be to, apeliantė nurodo, kad automobilis yra vienintelė susisiekimo priemonė, nes gyvenama atokiau nuo kelio, neturėdama automobilio ji praras susisiekimo galimybę.

Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje situacijoje administracinis teisės pažeidimas įvyko dėl trečiojo asmens, t. y. K. J. nesaugaus vairavimo, dėl kurio blaivumo, kitų pažeidimų, teismo pasisakyta nebuvo. Apeliantė pažymi, kad situacija, kai automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, teismų praktikoje laikytina išskirtine ir gali būti taikomas ATPK 30¹ str. Teigia, jog susidariusioje situacijoje pareigos rūpintis transporto priemone netinkamas vykdymas jokiais būdais negali būti kvalifikuojamas nei tyčios, nei neatsargumo pagrindu. Todėl apeliantė nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimo dalyje dėl administracinės nuobaudos, t.y. automobilio konfiskavimo turi būti naikinamas, remiantis ATPK 30¹ str. ir teisingumo bei protingumo principais.

Byloje yra gautas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos poskyrio atsiliepimas į A. Š. ir J. B. apeliacinius skundus, kuriuo prašoma apeliacinių skundų netenkinti ir byloje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimu į paduotus skundus nurodoma, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti. Pažymima, kad A. Š. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, be to, jis kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino, dėl jų nesigailėjo, kas rodo, kad jis nenori suvokti savo priešingo teisei ir pavojingo kitiems eismo dalyviams elgesio pasekmių bei daryti tinkamas išvadas. Nurodoma, kad A. Š. neprisipažinimas įvykdžius pažeidimus, yra tik mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Teigiama, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių, jog A. Š. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos yra nubaustas, o skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl ATPK 187 str. 1 ir 2 d. numatytų teisės pažeidimų – pasipriešinimo policijos pareigūnui bei teisėto jo reikalavimo nevykdymo, nėra.

A. Š. nesutinka su skundžiamu Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-02-04 nutarimu dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 129 str. ir 130¹ str. A. Š. apeliaciniu skundu teigia įvykio metu automobilio nevairavęs, tvirtina, kad automobilį vairavo K. J., todėl jis yra nubaustas nepagrįstai.

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą A. Š. nubausti pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 130¹ str.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad skundžiamu nutarimu nustatytomis aplinkybės automobilį vairavo A. Š.. To nepaneigia apeliacinio skundo argumentai. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, faktas, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent A. Š., nustatytas ne tik liudytojos N. M. parodymais, bet bylos įrodymų visuma. Byloje nustatyta, kad atvykus į įvykį policijos pareigūnams A. Š. buvo rastas automobilyje už vairo, miegantis. Liudytoja N. M. nurodė mačiusi įvykį pro langą ir tvirtino, kad už automobilio vairo sėdėjo A. Š. ( b.l. 56). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo išsamia bylos įrodymų analize, A. Š. paaiškinimas byloje apie įvykio aplinkybes, jog automobilį vairavo K. J., o jis dėl kojos sužalojimo, neįgalumo vairuoti automobilio negalėtų, pilnai paneigtas. Teismas pagrįstai konstatavo A. Š. paaiškinimų nenuoseklumą bei tai, kad jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai. Su šiomis teismo išvadomis apygardos teismas pilnai sutinka ir jų motyvų nekartoja.

Byloje esantys įrodymai, o būtent liudytojos N. M. parodymai, (duomenys neskelbtini) D. G. ir R. D. parodymai, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, A. Š. paaiškinimai dėl jam paskirtos baudos mokėjimo (b.l. 35), administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykio registro pažyma apie asmens (A. Š.) baustumą pažyma (b. l. 27) patvirtina, kad A. Š. 2014-01-16 pakartotinai vairavo automobilį neturėdamas teisės, suteikiančios vairuoti šios rūšies transporto priemonės, vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, kai jam 2012-10-08 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 129 str. numatytą pažeidimą.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ši veika tiek 2014-01-16 administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek pirmosios instancijos teismo nutarime buvo kvalifikuota pagal du ATPK straipsnius – 129 straipsnį ir 130² straipsnį.

Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį veikos kvalifikavimą, pažymi, kad ATPK 130² str. nustato, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi, šiame straipsnyje be kita ko numatytas ir specialus šio administracinio teisės pažeidimo subjektas – asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. Š., 2014-01-16 būdamas baustas pagal ATPK 129 str., transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės ją vairuoti, todėl jo veikos kvalifikavimas ir pagal ATPK 129 str. yra perteklinis. Todėl atsižvelgiant į tai, A. Š. veika kvalifikuotina tik pagal ATPK 130² str. 2 d., atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo nutarimas.

Priešingai nei teigia apeliantas, atsakomybei kilti pagal 130² str. nėra būtina nustatyti asmens konkretų neblaivumo laipsnį, nes pagal šį straipsnį atsakomybė kyla ir neblaivumo patikrinimo vengusiems asmenims. Ši apelianto ginčijama aplinkybė byloje taip pat yra įrodyta. Tai, kad A. Š. vengė pasitikrinti blaivumą, patvirtina 2014-01-16 R. D. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei liudytojų R. D. ir D. G. parodymai. Pažymėtina, kad apeliantas nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d. už pasipriešinimą policijos pareigūnui bei teisėtų jo reikalavimų nevykdymą. Byloje nustatytos šių teisės pažeidimų padarymo aplinkybės, kurių apeliantas neginčija, patvirtina ir teismui nekelia jokių abejonių, kad A. Š. vengė pasitikrinti blaivumą bei nepateikė transporto priemonės civilinės atsakomybės poliso bei automobilio techninės pažiūros talono.

Pagrįstai A. Š. nubaustas pagal ATPK124¹ str. 7 d. už tai, kad jis nepateikė transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo poliso bei automobilio techninės apžiūros dokumento. Tai, kad jis nežinojo, jog šie dokumentai buvo automobilio dėtuvėje, jo kaltės dėl nepateikimo policijos pareigūnų reikalavimu minėtų dokumentų nešalina. Tuo tarpu vairuotojo pažymėjimo nepateikimu A. Š. kaltinamas nebuvo.

Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, visi A. Š. inkriminuoti KET pažeidimai yra inkriminuoti teisingai ir yra įrodyti.

Tačiau apygardos teismas daro išvadą, kad A. Š. nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d.

Teismas pažymi, kad teismų praktika dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo yra tokia, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Be to, byloje nėra duomenų, kad A. Š. J. B. automobilį valdė neteisėtai. Iš A. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo matyti, kad jis eismo įvykio metu apgadino kelio sankasą ( b.l. 1). Tačiau iš kitų byloje surinktų duomenų negalima daryti išvados, kad buvo sugadinta kalio sankasa bei tuo padaryta materialinė žala. To nepatvirtina nei tarnybinio pranešimo duomenys ( b.l. 7), nei eismo įvykio vietos schema, kurioje tėra fiksuotos tik automobilio slydimo žymės ( b.l. 3). Aplinkybės apie kelio sankasos sugadinimą nenurodė ir teisme apklausti liudytojai policijos pareigūnai D. G. ir R. D. (b.l. 35, 56). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog A. Š. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį jam taikytina administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d., todėl šioje dalyje skundžiamas nutarimas keistinas panaikinant A. Š. nubaudimą pagal ATPK 127 str. 2 d.

Apeliantės J. B. skundo teiginiai apie galimybę nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti A. Š. pagal ATPK 130² str. jai priklausančio automobilio konfiskavimo nepagrįsti.

ATPK 130² str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, jog transporto priemonę vairavo ne savininkas. Pagal teismų praktiką analogiškos kategorijos bylose transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas tik tada, kai nustatoma situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokios išskirtinės situacijos, t. y. nenustatyta, kad automobilio savininkė J. B. nėra atsakinga už jos nuosavybės automobilio panaudojimą pažeidimo padarymo metu, sudarančios pagrindą neskirti automobilio konfiskavimo. Byloje nustatyta, kad įvykio metu J. B. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo jos sugyventinis A. Š.. Iš pačios J. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ji nurodė, jog kai ji nevažinėja automobiliu, dirba, automobilio raktelius palieka namuose, nors ir žino, kad A. Š. neturi teisės vairuoti transporto priemonę ( b.l. 55). Teismo posėdžio metu J. B. aplinkybės, kad automobilio raktelius buvo paslėpusi ir juos A. Š. paėmė jai to nežinant, nenurodė. A. Š. paaiškino, kad automobilio dokumentai buvo automobilio dėtuvėje. Nors jis neprisiminė iš kur jis paėmė automobilio raktelis, tačiau liudytojas R. P. parodė, kad automobilio rakteliai buvo spynelėje ( b.l. 55). Be to, tai, kad apeliantė skundu nurodo, jog ji nežinojo, kad automobilio dokumentus ji buvo palikusi automobilyje, tik patvirtina aplinkybę, kad ji savo turtu tinkamai nepasirūpino, kad juo nepasinaudotų sugyventinis, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones. Iš liudytojos N. M. parodymų matyti, kad A. Š. tuo pačiu automobiliu, kurį vairuojant 2014-01-16 padaryti teisės pažeidimai, važinėjo seniai ir ne kartą (b.l. 6, 57). Įvertinus visas aplinkybes nenustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo A. Š. naudojosi neteisėtai, todėl darytina išvada, kad automobilio savininkė J. B. yra atsakinga už jos nuosavybės, kuria tinkamai nesirūpino, panaudojimą pažeidimo padarymo metu, o apeliacinių skundų argumentai, kad A. Š. paėmė J. B. paslėptus automobilio raktelius jai to nežinant, atmetami kaip nepagrįsti. Konfiskavus automobilį J. B. gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusiojo atlyginti žalą. Tai, kad apeliantė skundu nurodo, kad jai automobilis yra reikalingas kaip susisiekimo priemonė, keisti byloje paskirtą nuobaudą A. Š. pagrindo nesudaro. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008). A. Š. paskirta nuobauda individualizuota nuobauda tinkamai, atsižvelgus ir teisingai įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens – J. B. apeliacinis skundas netenkintinas, o A. Š. tenkintinas iš dalies ir apylinkės teismo priimtas sprendimas dėl A. Š. nubaudimo pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 129 str. naikintinas, o administracinio pažeidimo byla šioje dalyje vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p. nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., 6 p.,

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą 1500 Lt bauda bei Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą 4200 Lt bauda su transporto priemonės konfiskavimu ir dėl šių administracinių teisės pažeidimų bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. nutarimu A. Š. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 130² straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse paskirtas nuobaudas subendrinus paskirti galutinę nuobaudą – 4200 (keturių tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Evaldas Vanagas