Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2011-11-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-783/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
1-98-783/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
B. V.
Kaltinamasis
G. T.
Advokatai
Jonas Algimantas Pakarklis
2011 m. lapkričio 24 d. (S)Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorei Virginijai Kliaugienei,nukentėjusiajai B. V.,kaltinamosios gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, našlė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ten pat, neteista,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. T. 2011 m. gegužės 13 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) parduodama B. V. priklausančias dvi telyčias iššvaistė jai patikėtą B. V. 3130,20 Lt vertės turtą.

Kaltinamoji G. T. kalta iš esmės pripažino ir parodė, kad 2011 m. gegužės 13 d. pardavė dvi nukentėjusiajai B. V. priklausančias dvi telyčias ir gautų už parduotas telyčias pinigų, išskyrus 200 litų, B. V. neatidavė. Paaiškino, jog B. V., kuri yra jos mirusio vyro pusseserė, ūkį su pertraukomis prižiūri jau vienuolika metų: rūpinasi žemės apdirbimu, prižiūri gyvulius, padeda pačiai B. V.. 2011 m. pavasarį buvo sutarusios su B. V., kad parduos dvi telyčias, nes dėl sveikatos būklės ji jau nebegali prižiūrėti daug gyvulių, tam B. V. neprieštaravo. Telyčias ji pardavė tuo metu, kai B. V. gulėjo ligoninėje, už parduotas telyčias gavo 3130,20 Lt. Iš tų pinigų 200 litų atidavė B. V., kitus pinigus išleido savo reikmėms. Nemano, kad padarė nusikalstamą veiką, nes per visus tuos metus, kol ji prižiūrėjo B. V. ūkį, augino gyvulius, B. V. nemokėjo jai jokio atlyginimo, todėl mano, kad šie už telyčias gauti pinigai priklauso jai. Parodė, kad ir šiuo metu, paprašyta B. V., prižiūri jos arklį, karvę ir telyčią. Pati B. V. savo ūkio dėl sveikatos būklės negali prižiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Be prisipažinimo kaltinamosios G. T. kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji B. V. parodė, jog ji augina gyvulius, tačiau dėl savo sveikatos būklės negalinti jų prižiūrėti, todėl yra paprašiusi tai daryti G. T.. G. T. jau daug metų gyvulius prižiūri, padeda jai ūkyje. Neneigia, kad su G. T. buvo kalba dėl telyčių pardavimo, tačiau telyčias planavo parduoti 2011 m. birželio mėnesį, G. T. telyčias pardavė 2011 m. gegužės mėnesį, kai gulėjo ligoninėje, ir už gautas telyčias pinigų jai neatidavė, davė tik 200 litų. Patvirtino, kad leidimo parduoti gyvulius 2011 m. gegužės mėnesį G. T. nesuteikė. Ieškinį prašo tenkinti.

Liudytojas R. D. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, ir 2011 m. gegužės 13 d. važinėjo po Kupiškio rajoną ir supirkinėjo gyvulius. Pas ką važiuoti dėl gyvulių supirkimo, nurodymus gavo iš vadybininko. Patvirtino, jog buvo atvažiavęs pas G. T. ir supirko dvi telyčias, už kurias sumokėjo 3130,20 Lt. Kieno telyčios, jis neklausė, tačiau gyvulių ausyse esantys identifikaciniai numeriai sutapo su G. T. pateiktuose gyvulių pasuose esančiais numeriais, todėl jam abejonių dėl savininko nekilo.

Liudytoja R. P. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialine darbuotoja ir žino, jog G. T. pas B. V. gyvena apie 10 metų, prižiūri B. V. ūkį. G. T. apsigyveno tame ūkyje, kai mirė B. V. motina. Gyvenant G. T. pas B. V., kyla ten tarpusavio ginčai dėl gyvulių ir ūkio priežiūros, tačiau detaliai apie telyčių pardavimą jai nėra žinoma, nes tuo metu, kai paaiškėjo aplinkybė dėl parduotų telyčių, ji atostogavo. Po atostogų teko bendrauti su B. V. ir G. T., ir pastaroji neneigė pardavusi telyčias, sakė, kad iš gautų pinigų B. V. davė 200 litų. Ar B. V. leido telyčias parduoti, ji nežino.

Liudytojas R. B. parodė, jog pažįsta tiek kaltinamąją, tiek nukentėjusiąją, nes netoliese ūkininkauja. 2011 m. gegužės pradžioje jam paskambino iš ligoninės ir paprašė atvažiuoti pas B. V.. Jam aplankius B. V., ši paprašė užsukti pas G. T. ir paklausti, kodėl ši neatvažiuoja jos lankyti. Kitą dieną užsukus pas G. T., ši pasakė, kad negali važiuoti, nes laukia gyvulių supirkėjo, kuriam nori parduoti telyčias. Šiuos G. T. žodžius perdavė B. V., po ko ši sunerimo ir paprašė perduoti G. T., kad ji neleidžia parduoti telyčias. Šiuos B. V. žodžius perdavė G. T., ir, kaip suprato iš jos reakcijos, telyčių ji dar nebuvo pardavusi. Po kelių dienų sužinojo, kad G. T. vis tiek telyčias pardavė ir pinigų B. V. neatidavė.

Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 4) matyti, jog B. V. dėl telyčių pardavimo kreipėsi 2011 m. liepos 8 d., tą pačią dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš dokumentų pateikimo protokolo (b.l. 5), pinigų išmokėjimo kvito (b.l. 6), gyvulių pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 7), vežamų gyvūnų važtaraščio (b.l. 8) matyti, jog B. V. pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog 2011 m. gegužės 13 d. Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) k. sudaryta dviejų telyčių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią B. V. UAB „(duomenys neskelbtini) “ už 3130,20 Lt pardavė dvi telyčias. Iš pažymos (b.l. 17) matyti, jog B. V. nuo 2011-05-12 iki 2011-05-31 gulėjo VšĮ Kupiškio ligoninėje Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Iš įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 34-36) matyti, jog telyčias pardavė iš B. V. sodybos.

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str. jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamoji G. T. 2011 m. gegužės 13 d. už 3130,20 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama dvi B. V. priklausančias telyčias, tyčia iššvaistė jai patikėtą turtą, todėl G. T. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 184 str. 1 d. Nors prokuratūra G. T. veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 1 d., kaip vagystę, su šia veikos kvalifikacija negalima sutikti: nustatyta, jog G. T. B. V. sodyboje su pertraukomis gyvena ir ūkiu rūpinasi 11 metų, per tą laiką ji augino ir prižiūrėjo B. V. gyvulius, tarp jų – ir 2011 m. gegužės 13 d. parduotas telyčias. Tą aplinkybę pripažino ir B. V.. Todėl daroma išvada, kad šis B. V. turtas G. T. buvo patikėtas, G. T. turėjo tam tikrus įgalinimus šio turto atžvilgiu, išskyrus disponavimą šiuo turtu be B. V. sutikimo. Tai yra G. T. ne laikinai turėjo galimybę prie šio turto prieiti ar šis turtas nebūtų susijęs su jos veikla, tad pagrindo G. T. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d., nėra. Nors kaltinamoji apskritai neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, sakydama, kad šį turtą realizavo su B. V. sutikimu, šie teiginiai paneigti liudytojo R. B. parodymais, jog apie tai, kad B. V. prieštarauja telyčių realizavimui, jis pasakęs G. T.. Įtakos, ar R. B. G. T. apie draudimą pasakė prieš realizuojant telyčias, ar po realizavimo, veikos kvalifikavimui neturi, nes šie liudytojo R. B. parodymai paneigia G. T. paaiškinimus, jog telyčias realizavo su B. V. sutikimu. Kitu atveju, jei būtų buvęs B. V. sutikimas, šiai nebūtų reikėję prašyti R. B., kad G. T. perduotų jos draudimą. Neatmetama, kad tarp G. T. ir B. V., prieš atsigulant į gydymo įstaigą ar anksčiau, buvo pokalbis apie tai, kad parduoti tas telyčias, nes G. T. dėl amžiaus nebegali prižiūrėti tiek gyvulių (tą pavirtino ir B. V., nurodžiusi, kad telyčias ketino realizuoti birželio mėnesį, kada būtų kaina už realizuojamus galvijus aukštesnė), tačiau tai veikos kvalifikavimo nekeičia ir nešalina pačios G. T. atsakomybės dėl svetimo turto išvaistymo. Teismas taip pat atmeta ir G. T. paaiškinimus, jog gautus pinigus už telyčias ji pasiėmė kaip teisėtą atlygį už visą darbo laikotarpį pas B. V.. Atlikus įrodymų tyrimą nenustatyta, kad G. T., nukentėjusiosios pusbrolio žmoną, ir B. V. būtų sieję darbiniai santykiai, taip pat nenustatyta, jog G. T. iki turto iššvaistymo būtų reiškusi turtines pretenzijas dėl atlygio už darbą ūkyje ar B. V. būtų pripažinusi, ginčijusi atlygį už G. T. pagalbą ūkyje ir panašiai. Tuo pačiu, įvertinus paminėtas aplinkybes dėl darbo santykių nebuvimo, atlygio susitarimo ar pretenzijų nereiškimo, daroma išvada, kad G. T. veikoje nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 str. 1 d. (savavaldžiavimo). Veikos perkvalifikavimas (iš BK 178 str. 1 d. į BK 184 str. 1 d.) faktinių bylos aplinkybių nepakeitė, kaltinamosios teisių nesuvaržė (apie perkvalifikavimo galimybę kaltinamoji buvo informuota ir jai suteikta teisė gintis nuo galimos veikos), padėties nepablogino.

Kaltinamosios G. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai G. T. bausmę, atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str.), kuriuo pasikėsinta į nuosavybę, į padarytos žalos dydį. Taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę: neteista (b.l. 41), nebausta administracinėmis nuobaudomis (b.l. 45), seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai (b.l. 48), iš esmės kaltę pripažįsta, kaltinamąją ir nukentėjusiąją 11 metų sieja glaudūs santykiai, kaltinamoji šiuos metus padėjo nukentėjusiajai, kuriai yra reikalinga kitų asmenų pagalba, į tai, jog ir šiuo metu kaltinamoji gyvena pas nukentėjusiąją ir jai padeda. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga kaltinamajai skirti pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį parenkant sankcijos ribose, arčiau minimumo.

Nukentėjusioji B. V. pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (b.l. 14) ir prašo iš G. T. priteisti už parduotas telyčias gautus 3130,20 Lt. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamoji G. T. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajai B. V., tarp G. T. veiksmų ir B. V. padarytos žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), B. V. turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Iš nukentėjusiosios, kaltinamosios parodymų, gyvulių pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 7), pinigų išmokėjimo kvito (b.l. 6) nustatyta, kad išvaisčius turtą nukentėjusiajai buvo padaryta 3130,20 Lt turtinė žala. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nustačius, jog kaltinamoji G. T. nukentėjusiajai B. V. iš gautų pinigų už realizuotą turtą perdavė 200 litų, tą aplinkybę patvirtino ir nukentėjusioji, teismas pripažįsta, kad dalį padarytos žalos G. T. atlygino, šia dalimi mažina priteisiamos sumos dydį ir iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai priteisia 2930,20 Lt turtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

G. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. bei paskirti 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį įpareigojant G. T. neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Civilinį ieškinį, pareikštą B. V., tenkinti iš dalies ir iš G. T. B. V. naudai priteisti 2930,20 ct (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt litų 20 ct).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą G. T., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas parašas Virginijus Skaraitis