Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K.B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, ūkininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. B., 2011 m. birželio 2 d., apie 11 val. 27 min., Jasaičio g. prie namo Nr. 16 Kaune, policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „VW Golf“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas papirkti valstybės tarnautoją – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-o būrio patrulį T. U., už tai, kad pastarasis nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo ir išvengtų administracinės atsakomybės už padarytą Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 124¹ str. 4 d. pažeidimą (kelio ženklo draudžiančio transporto priemonei sustoti ir stovėti nesilaikymą), davė jam 100 litų vertės kyšį, padėdamas už vairuotojo sėdynės vieną 100 litų kupiūrą.

Kaltinamasis K. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2011 m. birželio 2 d., tikslaus laiko neprisimena, atvažiavo į Kauno klinikas aplankyti sūnaus. Kadangi nebuvo vietos, automobilį pastatė neleistinoje vietoje, priešais sustojusią mašiną. Grįžus jam iš Klinikų ir įlipus į savo automobilį prie jo priėjo policijos pareigūnas ir pakvietė jį į tarnybinį automobilį. Policijos pareigūnas pasakė, jog už padarytą administracinės teisės pažeidimą jam surašys protokolą. Siekdamas, kad pastarasis nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo tarnybiniame automobilyje už sėdynės padėjo jam 100 litų. Policijos pareigūnas jį įspėjo, jog už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis vis tiek tuos pinigus paliko. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. B. padaryta nusikalstama veika be jo prisipažinimo įrodyta BPK 273 str. tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

- liudytojo A. S. apklausos protokolu, iš kurio turinio matyti, jog 2011 m. birželio 2 d., jis patruliuodamas su patruliu T. U., Jasaičio g. palei 18 namą, pastebėjo neleistinoje vietoje stovintį paliktą automobilį „Audi 80“. Sulaukus kol ateis šio automobilio vairuotojas, kolega priėjo prie automobilio ir paėmęs vairuotojo dokumentus sugrįžo į tarnybinį automobilį. Vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, K. B., priėjo prie tarnybinio automobilio ir atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Jam atsisėdus ant galinės sėdynės, kolega jo paklausė ar jis buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus metų bėgyje. K. B. atsakė, kad baustas nebuvo. Kolega T. U. pradėjo pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. K. B. pradėjo prašyti protokolo nerašyti, kadangi nenorėjo būti baustas. Prašė jo kolegos susitarti. Jis perspėjo, kad už tokius susitarimus dėl baudos išvengimo gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. K. B. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už minėtą KET pažeidimą prašė protokolo vis tiek nerašyti, į perspėjimus nereagavo, toliau prašė tartis, teigė, kad niekas nesužinos apie susitarimą. Bepildant T. U. protokolą, K. B. padėjo 100 litų kupiūrą už vairuotojo sėdynės. Jam dar kartą buvo nurodyta pasiimti pinigus, tačiau K. B. į perspėjimus nereagavo (b. l. 12-13);

- liudytojo T. U. apklausos protokolu, iš kurio turinio matyti, jog 2011 m. birželio 2 d. jam dirbant kartu su patruliu A. S., A. J. g. prie namo Nr. 18, Kaune, pastebėjo prie sustoti ir stovėti draudžiančio kelio ženklo paliktą stovintį automobilį „Audi 80“. Kai atėjo šio automobilio vairuotojas, jis priėjo prie automobilio „Audi 80“, prisistačius, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus. Tada K. B. paaiškino jo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paprašė jo eiti kartu su juo iki tarnybinio automobilio protokolo surašymui. Vairuotojas priėjo prie tarnybinio automobilio ir atsisėdo ant automobilio galinės sėdynės. Jam atsisėdus ant galinės sėdynės, jis paklausė ar šis buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus metų bėgyje. K. B. atsakė, kad baustas nebuvo. Pradėjus pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, K. B. pradėjo prašyti protokolo nerašyti, prašė su juo susitarti. Kolega A. S. perspėjo jį, kad už tokius susitarimus dėl baudos išvengimo gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, tačiau K. B. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už minėtą KET pažeidimą prašė protokolo vis tiek nerašyti, į perspėjimus nereagavo, toliau prašė tartis, teigė, kad niekas nesužinos apie susitarimą. Jam toliau rašant protokolą K. B. padėjo 100 litų kupiūrą už vairuotojo sėdynės. Jis dar kartą nurodė jam pasiimti pinigus, tačiau K. B. į perspėjimus nereagavo (b. l. 14-15);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio turinio matyti, jog apžiūrėjus tarnybinį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio salono viduje rastas vienas šimto litų vertės piniginis banknotas Nr. AF1203195 (b. l. 5-7).

BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika valstybės tarnybai ir vešiesiems interesams – papirkimas. Ši nusikalstama veika reiškiasi pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų. Pagal BK 227 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai esant visiems papirkimo sudėties požymiams kyšio vertė neviršija 1 MGL.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad kaltinamasis norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą - kelio ženklo draudžiančio transporto priemonei sustoti ir stovėti nesilaikymą (Kelių eismo taisyklių 124¹ str. 4 d.), duodamas 100 litų kyšį policijos pareigūnui, siekė, kad šis nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, tai yra siekė, jog policijos pareigūnas elgtųsi pasyviai, ignoruotų jo padarytą pažeidimą, pasielgtų neteisėtai, t. y. nevykdytų jam pagal įstatymą priskirtų pareigų. Pagal BK 230 str.1 d. valstybės tarnautojai, tai asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 5-o būrio patrulis T. U., kuriam buvo duotas kyšis, teisingai įvardintinas kaip valstybės tarnautojas. Duoto kyšio vertė – 100 litų, tai yra mažesnė negu 1 MGL. Taigi, kaltinamojo K. B. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 str. 3 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Sprendžiant kaltinamojo K. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas R. B. – kaltinamojo motinos – prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, kad jos sūnus K. B. visada padeda namų ruošos ir ūkio darbuose, paslaugus. Šiuo metu ūkininkauja savo ūkyje, specializuojasi augalininkystės srityje - javų auginime. Spręsdamas svarbius gyvenimiškus, su ūkiu susijusius klausimus, visada įsiklauso į jos nuomonę, pasitaria su ja, todėl mano, kad ji turi galimybę teigiamai įtakoti savo sūnų K. B..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą,

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltinamojo tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Atsižvelgiant į tai, jog padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 str.), nusikalstama veika žala nepadaryta, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 31), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, charakterizuojamas teigiamai, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 38), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs ir kartu su sutuoktine augina mažametį vaiką, ūkininkauja, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į laiduotojos R. B. asmenines savybes: ji seniūnijoje nėra svarstyta, kaimynų nusiskundimų dėl jos elgesio seniūnijoje negauta, charakterizuojama teigiamai, nuobaudų neturi, byloje duomenų, kad ji būtų teista nėra, todėl teismas daro išvadą, jog ji pagal savo pozityvias asmenines savybes ir artimus santykius su sūnumi darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Esant R. B. prašymui kaltinamasis K. B. atiduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams jos atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Pinigai - 100 litų, kurie perduoti saugoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, konfiskuotini valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1, 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

K.B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. B. perduoti laiduotojos R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą: vieną 100 litų kupiūrą Nr. AF1203195, perduotą saugojimui į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą, konfiskuoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno m. apylinkės teismą.