Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje N. K., surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, grąžinta Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. birželio 27 d. Vyriausiasis darbo inspektorius darbo teisei A. J. N. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Institucijos nuomone, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pakankamai aiškiai aprašyti pažeidimo objektyvieji požymiai:

nustatyta, kad asmenys pradėjo dirbti realiai - protokole nurodyta „Patikrinimo metu įmonės teritorijoje užfiksuoti asmenys, kurie iš krovininio automobilio į vištidės patalpas nešė gyvas vištas“. Protokole visi 26 asmenys, dirbę šį darbą įvardinti.darbdavio ir nelegalių darbuotojų santykiai turi darbo sutarties požymių:

a. darbas dirbamas darbuotojui ir darbdaviui susitarus - protokole nurodyta „...direktorė N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., veikdama kaip darbdavys, nesudarius darbo sutarčių, 2012 m. birželio 20- 21 dienomis leido pagalbinių darbininkų pareigose dirbti anksčiau minėtiems 26 asmenims. Pastarieji, sutikdami dirbti pagalbinių darbininkų pareigose, atliko už sutartą atlygį vištų perkėlimo darbus.“;

b. dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas – protokole nurodyta „Pastarieji, sutikdami dirbti pagalbinių darbininkų pareigose, atliko už sutartą atlygį vištų perkėlimo darbus“;

c. asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai - protokole atskleista, kad asmenys nebuvo savarankiški, jiems vadovavo direktoriaus įgalioti asmenys, t. y. protokole nurodyta „Direktorė nurodė, kad talkininkai buvo aprūpinti darbo pirštinėmis, darbams vadovavo bendrovės direktoriaus pavaduotojas M. K. ir zootechnikė D. K., jie nurodė, kokius darbus dirbti.“

d. asmuo dirba atlygintinai - protokole nurodyta „direktorė N. K. nurodė, kad ji su visais 26 talkininkais atsiskaitė sumokėdama po 80 Lt kiekvienam talkininkui, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 320 Lt, iš įmonės lėšų sumokėjo 1680 Lt.“

3. nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių - protokole nurodyta „... esant darbo santykių požymiams, nebuvo sudarytos darbo sutartys ...“.

Teigia, kad protokolo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog „direktorė N. K. gim. (duomenys neskelbtini, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r., veikdama kaip darbdavys, nesudarius darbo sutarties, 2012 m. birželio 20-21 dienomis leido pagalbinių darbininkų pareigose dirbti anksčiau minėtiems 26 asmenims“, todėl, Institucijos nuomone, nelegaliai dirbusių asmenų nelegaliai dirbtas laikotarpis apibrėžtas labai aiškiai, visi darbuotojai dirbo tą patį laikotarpį, tą patį darbą, todėl nėra prasmės išskirti kiekvieno nelegaliai dirbusio asmens.

Nurodo, kad teismas pažymėjo, jog „administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra nesurinkti ir būtini bylos išsprendimui faktiniai duomenys, t. y. rašytiniai duomenys, įrodantys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. tikrai yra ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktorė bei duomenys iš VSDFV, jog protokole minimi dirbę asmenys nėra registruoti VSDFV“. Tačiau, teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra pridėti direktorės N. K. pasirašyti įsakymas dėl talkos ir skelbimas dėl talkos, todėl Institucijos nuomone, surašant protokolą, nebuvo būtinybės iš N. K. reikalauti papildomų rašytinių duomenų apie tai, kad ji yra bendrovės direktorė, kadangi dėl to nekilo jokių abejonių tiek bendraujant su ja, tiek su dirbusiais asmenimis, dėl jos užimamų pareigų. Institucijos teigimu, jei teismas mano, kad šių duomenų reikia, jis galėjo ir privalėjo šiuos duomenis išsireikalauti ruošdamasis nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo metu. Taip pat teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra pridėti išrašai iš VSDFV duomenų bazės apie patikrinimo dieną 2012-06-21 bendrovėje dirbusius asmenis, iš kurių akivaizdžiai matosi, kad nei vienas iš 26 nelegaliai dirbusių (protokole įvardinti) asmenų nebuvo registruoti VSDFV. Todėl institucijos manymu, teismo teiginys, kad medžiagoje yra nesurinkti būtini bylos išsprendimui faktiniai duomenys, neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Taip pat yra pažymėjęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės inter alia užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802-07).

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, kadangi jame suformuluotas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra dviprasmiškas ir netikslus, nes protokole minimi keletas asmenų (darbuotojo atstovų), kurie dalyvavo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tačiau nėra tiksliai nurodyta už kokių veiksmų atlikimą/neatlikimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas konkretus asmuo. Teismo nuomone, toks administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumas yra esminis ir kliudantis bylą nagrinėti teisme, kadangi nesant konkrečiai ir nedviprasmiškai suformuluoto kaltinimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, gali būti sudarytos prielaidos pažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti kuo yra kaltinamas bei jo teisę į gynybą.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nesurinkti visi bylos išsprendimui būtini faktiniai duomenys, t. y. rašytiniai duomenys, įrodantys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. K. tikrai yra ŽŪB (duomenys neskelbtini) direktorė. Kadangi administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kyla tik specialiajam subjektui t. y. darbdaviui arba darbdavio atstovui, tokiu atveju būtina įrodyti, kad tam tikras asmuo pažeidimu padarymo metu ėjo atitinkamas pareigas ir turėjo atitinkamus įgaliojimus. Teismas pažymi, kad byloje esantis direktorės įsakymas dėl talkos ir skelbimas dėl talkos, nėra tinkami įrodymai, kadangi iš jų nėra galimybės nustatyti ar pažeidimo metu N. K. ėjo atitinkamas pareigas. Apylinkės teismas nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kurie trukdo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui teisme, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principais ir ATPK 248 straipsniu, teisėtai ir pagrįstai Institucijai nurodė surinkti papildomą medžiagą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri reikalinga tinkamam bylos išnagrinėjimui. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad iš VSDFV duomenų bazės išrašo matyti, jog nei vienas iš 26 galbūt nelegaliai dirbusių asmenų nebuvo registruoti VSDFV, todėl daro išvadą, kad šių duomenų pakanka pagrįsti, jog protokole nurodyti 26 asmenys nebuvo registruoti VSDFV.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. liepos 4 d. nutarimą N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisėtai ir pagrįstai grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams ištaisyti ir papildomai medžiagai surinkti, todėl skundžiamo nutarimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.